Nuo kovo 18 d., pirmadienio, kai alfa.lt paskelbė žinią, jog paraiškas tapti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjais yra pateikę du konstitucionalistai, tapę „žinomais“ labai jau specifiniu būdu: dabartinė Konstitucinio Teismo (KT) teisėja Toma (tiksliau – Tamara) Birmontienė, savo disertacijoje įtikinamai įrodžiusi milicijos nuopelnus pokario laikais, ir buvęs šio teismo pirmininkas Egidijus Kūris, į konstitucinės teisės mokslo apyvartą įvedęs „konstitucinės dvasios“ sąvoką ir net sugebėjęs ją praktiškai pritaikyti, piliečiams ramybės neduoda klausimas: kas valstybės vardu priima tokius sprendimus, kad tas, o ne kitas pilietis yra vertas vieno ar kito posto ir kokia atsakomybė tenka tuos sprendimus priėmusiems?*
Pasirodo, valstybės teikiami kandidatai į EŽTT teisėjus turi atitikti visus jiems keliamus reikalavimus. O pagrindiniai reikalavimai yra tokie: kandidatai turi būti aukštos moralės ir turėti reikiamą kvalifikaciją, gerai mokėti vieną iš Europos Tarybos oficialių kalbų (anglų arba prancūzų) ir kt.
Kadangi tarp šiandien paskelbtų trijų kandidatų Tomos Birmontienės pavardės nėra, piliečiams smalsu – kažin kurio reikalavimo ji neatitiko (žinoma, rūpėtų sužinoti ir kitka: kas nusprendė, jog jei Europai netinka, bus gerai, mums, Lietuvai?).
Tačiau kur kas labiau rūpi sužinoti, kas ryžosi į EŽTT komandiruoti E.Kūrį? Juk tas pats Europos Žmogaus Teisių Teismas, neseniai nusprendęs, kad šio specialisto įvesta sąvoka „konstitucinė dvasia“ grįstas Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimas yra neadekvatus ir pažeidžiantis žmogaus teises, akivaizdžiai parodė, kad pastarojo kandidato kvalifikacija ir mokslinių inovacijų vertė kelia akivaizdžių abejonių bent jau ten, Europoje.
* Tokių minčių sukėlė ir kita šios savaitės žinia: į laisvą Seimo kontrolieriaus postą, susijusį su žmogaus teisių gynimu bei kova su biurokratais, pretenduoja ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, vienas iš byrančios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderių Raimondas Šukys (daugiau skaityti čia). Piliečiams išties būtų įdomu sužinoti tai, apie ką iki šiol nepavyko rasti duomenų: kokie R.Šukio nuopelnai šiuose – žmogaus teisių gynimo bei kovos su biurokratais – baruose?
Tiesos.lt siūlo susipažinti su alfa.lt pasvarstymais, kam E.Kūris turėtų būti dėkingas už tokį savo profesijos vingį ir ką apie tai mano europarlamentaras R.Paksas.
Kūris konstitucines dvasias puoselės Europos Žmogaus Teisių Teisme?
Alfa.lt
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas ir pirmininkas Egidijus Kūris tapo vienu iš kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus. Savaime tai nėra blogai, tačiau tam tikras situacijos paradoksas yra tai, kad buvęs KT pirmininkas buvo vienas iš tų, kuris buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos proceso metu įvedė teisinį naujadarą – „konstitucijos dvasios“ terminą.
Tos dvasios nusprendė, kad priesaiką sulaužęs prezidentas negalės visą likusį gyvenimą užimti pareigų, prieš kurias einant reikia duoti priesaiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neseniai nusprendė, kad toks E. Kūrio vadovauto KT sprendimas yra neadekvatus ir pažeidžiantis žmogaus teises. Pavykus tapti EŽTT teisėju, E. Kūriui atsivertų galimybė konstitucinių dvasių doktriną plėtoti europiniu mastu.
Pasak išplatinto pranešimo spaudai, Teisingumo ministerijoje posėdžiavusi darbo grupė apsisprendė, kokias tris kandidatūras į EŽTT teisėjo pareigas rekomenduoti ministrui pirmininkui teikti Respublikos prezidentei. Tai buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir pirmininkas, profesorius Egidijus Kūris, Jungtinių Tautų Vystymo programos koordinatorė Lietuvoje, prieglobsčio teisės ekspertė, profesorė Lyra Jakulevičienė ir profesorius, advokatas Ignas Vėgėlė.
Šių metų spalio 31 d. baigsis Danutės Jočienės, šiuo metu dirbančios EŽTT teisėja nuo Lietuvos, kadencija. Lietuva Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai iki balandžio 15 d. turi pateikti tris kandidatus šioms pareigoms užimti.
Kandidatų atranką ministras pirmininkas pavedė organizuoti teisingumo ministro Juozo Bernatonio vadovaujamai darbo grupei, sudarytai iš Seimo, prezidentės, ministro pirmininko, Užsienio reikalų ministerijos ir Teisėjų tarybos atstovų. Darbo grupė pagal pateiktas paraiškas įvertino ir atrinko tris galimus kandidatus, kuriuos rekomenduos ministrui pirmininkui. Ministras pirmininkas teiks visą pretendentų sąrašą prezidentei, pasisakydamas dėl trijų rekomenduojamų kandidatų, kuriuos pasirinks įvertinęs darbo grupės siūlymus. Prezidentė Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (PA) dekretu pateiks galutines tris kandidatūras.
Teisingumo ministerija praneša, kad svarstant profesoriaus E. Kūrio kandidatūrą, teisingumo ministras J. Bernatonis nuo svarstymo nusišalino, kadangi 2013 m. kovo 15 d. teisingumo ministro įsakymu profesorius E. Kūris buvo paskirtas visuomeniniu teisingumo ministro konsultantu.
Teisėjus nuo kiekvienos valstybės renka Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja dalyvaujančių deputatų balsų dauguma iš trijų kandidatų sąrašo, kurį pateikia Europos Tarybos narė valstybė.
Siekiant užtikrint atrankos viešumą ir skaidrumą, šiemet ji buvo paskelbta viešai. Asmenys, norintys dalyvauti atrankoje, iki 2013 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu Teisingumo ministerijai galėjo pateikti paraiškas dalyvauti konkurse. Norą dalyvauti atrankoje buvo pareiškę 9 asmenys.
Alfa.lt pastebėjo, kad prieštaringai vertinamo buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, dabar vadovaujančio Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedrai, E. Kūrio įtaka prezidentūroje itin sustiprėjo, kai motinystės atostogų išėjo prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė. Ją pakeitė E. Kūrio vadovaujamos katedros lektorė – tiesioginė jo pavaldinė Vilniaus universitete – Rasa Svetikaitė.
E. Kūris ilgą laiką demonstravo lojalumą prezidentei Daliai Grybauskaitei, ypač per politinę krizę, kurią sukėlė D. Grybauskaitė po spalio mėnesį vykusių Seimo rinkimų. Socialdemokratams nesutikus formuoti koaliciją be Darbo partijos, pastaroji kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bandydama panaikinti rinkimų rezultatus.
E. Kūris tiek viešomis, tiek ne viešomis priemonėmis rėmė šias pastangas. Retorinis klausimas: gal taip ir išsitarnaujama gerai apmokama Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre teisėjo vieta?
Paksas: žmogaus teisės nesuderinamos su Kūriu
Europarlamentaras Rolandas Paksas, komentuodamas buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo ir pirmininko Egidijaus Kūrio oficialų patvirtinimą kandidatu į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo poziciją, nedaugžodžiavo ir išreiškė apgailestavimą, kad Lietuva neturi geresnių kandidatų šiai pozicijai užimti, taip pat pareiškė, kad buvęs KT pirmininkas ir žmogaus teisės – nesuderinama.
„Gaila. Belieka tik apgailestauti. Jei Lietuva neturi geresnio kandidato į šią poziciją, tuomet reiškiu gilų apgailestavimą“, – sakė politikas.
„Žmogaus teisės nesuderinamos su E. Kūriu“, – trumpai atsakė politikas, 2004 m. Seimo pašalintas iš prezidento posto Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriam vadovavo E. Kūris.