Trečiadienis, vasario 28-oji, – paskutinė diena, kai dar galima pretendentuoti į LRT generalinio direktoriaus pareigas.
Šiuo metu jau žinomi du pretendentai: buvęs BNS agentūros vadovas Artūras Račas ir buvusi portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Abu apie savo ryžtą dalyvauti konkurse pranešė patys, savo veidaknygės paskyroje pasidaliję ir savo mintimis apie tai, kaip LRT galėtų atsinaujinti – supažindiname su jomis.
Tikėtina, savo laimę bandys ir dabartinis LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Kol kas jis to nei patvirtino, nei paneigė.
Kandidatų pateiktus vokus su dokumentais Taryba atplėš kovo 6 dieną uždarame savo posėdyje, tad ir spręs, kada pretendentus kviesti į pokalbius – po jų ir paaiškės konkurso laimėtojas.
Tikroji kandidato į LRT generalinius direktorius Artūro Račo veiklos programa
LRT Tarybos paskelbtas konkursas į LRT generalinio direktoriaus vietą nenumato ribojimų kandidatams skelbti savo programas viešai. Jei aš būčiau LRT Tarybos pirmininkas, tai siekčiau, kad visų kandidatų programos būtų skelbiamos viešai, nes šiaip ar taip LRT yra „visuomeninė“ televziija ir todėl visuomenė turi teisę žinoti, ką už ją pasirinks LRT Taryba.
O bet tačiau aš nesu LRT Tarybos pirmininkas. Esu tik kandidatas į LRT generalinius direktorius (kai mane paskirs, atsisakysiu to „generalinio“, nes man tai primena generalinį sekretorių), todėl vadovaudamasis principu, kas neuždrausta tas leidžiama, skelbiu savo, kaip kandidato veiklos tikrąją programą, kurią rytoj pristatysiu į šiuo metu Skydinės direktoriaus vadovaujamą visuomeninę televiziją.
Skaitykite, ir jei turite klausimų, klauskite. Visada esu pasirengęs atsakyti.
***
Kandidato į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinius direktorius Artūro Račo veiklos programa
Programos tikslas
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) yra giliausias tradicijas Lietuvoje turinti žiniasklaidos priemonė. Nepaisant žiniasklaidos sektoriuje pastaruoju metu įvykusių esminių pokyčių, kurie lėmė, kad didžioji dalis žiniasklaidos vartotojų persikelia į ineterneto erdvę ir socialinius tinklus, LRT, kaip visuomeninė žiniasklaidos grupė, kuriai Lietuvos valstybė yra patikėjusi specifines funkcijas, vis dar turi galimybę išlikti svarbiu informacijos ir edukacijos šaltiniu Lietuvos visuomenėje. Šiam tikslui pasiekti LRT turi reikiamą techninę bazę bei patyrusius ir profesionalius darbuotojus, ji vis dar yra išsaugojusi nemažos Lietuvos gyventojų dalies pasitikėjimą.
Siekdama neprarasti to pasitikėjimo ir prisitaikyti prie naujų iššūkių, susijusių su sparčia internetinės žiniasklaidos plėtra Lietuvoje bei socialinių tinklų keičiamos žiniasklaidos aplinkos, LRT privalo atsinaujinti, lanksčiai reaguoti į permainas, prisitaikyti prie kintančios Lietuvos žiniasklaidos aplinkos, žiūrėdama į ją kaip į galimbę, o ne kaip į grėsmę. Tik keisdamasi ir atsinaujindama, tobulindama vadybą ir efektyviai panaudodama turimus resursus, LRT gali ir toliau išsaugoti savo svarbą ir reikšmę Lietuvos visuomenėje bei atlikti LRT įstatymo jai pavestas funkcijas visuomenės informavmo ir švietimo srityse, telkiant Lietuvos visuomenę ir ugdant pilietiškumą, politinę kultūrą, ekonominį raštingumą ir kritinį mąstymą.
Šį tikslą pasiekti galima tik užtikrinus maksimaliai efektyvų turimo turto ir žmogiškojo ptencialo panaudojimą, garantuojant kiek įmanoma didesnį veiklos skaidrumą, užtikrinant žurnalistų veiklos nepriklausomumą, atsiribojant nuo politinių ir verslo interesų, didinant LRT kaip patrauklaus darbdavio Lietuvos žurnalistams įvaizdį,kartu investuojant į žurnalistų auginimą LRT viduje ir sudarant jiems sąlygas dirbti nepriklausomai.
Šioje programoje pristatau savo, kaip kandidato į visuomeninės LRT vadovus, veiklos viziją, kurią įgvendinus, LRT turėtų išsaugoti savo svarbą Lietuvos visuomenėje ir tinkamai įgyvendinti LRT įstatymo jai pavestus tikslus.
Mano pagrindinis siekis – grąžinti LRT prarastą pasitikėjimą ir reputaciją bei padaryti LRT skaidriausiai veikiančia žiniasklaidos grupe Lietuvoje, kuri, išnaudodama turimus resursus ir valstybės jai skiriamą finansavimą, taptų moderniausiu ir patikimiausiu informacijos ir edukcijos šaltiniu Lietuvoje.
– Rengdamas programą, ir ją įgyvendindamas didžiausią dėmesį skiriu šiems aspektams:
– Tinkamam LRT įstatyme apibrėžtų tikslų įgyvendinimui;
– LRT atsinaujinimui ir profesionalų komandos formavimui;
– LRT grupės valdymo didesniam efektyvumui ir glaudesniam atskirų LRT padalinių bedradarbiavimui;
– LRT turto efektyviam valdymui ir turimų resursų tinkamam panaudojimui, atsisakant nereikalingų funkcijų;
– Maksimaliam LRT finansinės ir žurnalistinės veiklos skaidrumui;
– Žurnalistų nepriklausomumo nuo politikų, verslo grupių ir prodiuserių užtikrinimui;
– Kiek įmanoma spartesniam LRT prisitaikymui prie kintančios žiniasklaidos aplinkos, ypatingą dėmesį skiriant mobiliosioms platformoms ir socialiniams tinklams bei efektyviam sukauptų archyvų panaudojimui.
LRT programų vertinimui pagal aiškius kiekybinius rodiklius
Pagrindiniai LRT tikslai
Pagrindinius LRT tikslus apibrėžia LRT įstatymas ir LRT 2018-2022 metų strategija.
Strategijoje nurodyta, kad LRT misija yra „Tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią, patikimą informaciją šalyje ir pasaulyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias pažangai.“
Kita vertus, LRT įstatymas, apibrėždamas LRT veiklos principus, nurodo, kad „LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų laidų turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės“.
Įstatyme įsakmiai nurodoma, kad „rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.“
Be to, įstatyme iš LRT reikalaujama, kad „programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios.“
Šiuo metu aukščiau paminėti įstatymo reikalavimai LRT programose nėra visiškai įgyvendinami, todėl vienas iš pagrindinių mano veiklos tikslų yra užtikrinti LRT įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad LRT iš tiesų taptų žiniasklaidos kanalu, kuris yra atviras visoms pažiūroms ir įsitikinimams ir jame užtikrinama galimybė savo pažiūras reikšti visoms visuomenės grupėms ir visiems visuomenės sluoksniams, nepriklausomai nuo amžiaus tautybės, turtinės ar socialinės padėties, politinės ideologijos ar turimos sąskaitos banke.
LRT turi būti argumentuotai kritiška be išimties visiems, nepaisant užimamų postų ir partinės priklausomybės, LRT neturi tapti vienos partijos ar vieno politiko apologetu ir vienos partijos ar vieno politiko kritiku. Objektyvumas, nešališkumas ir nuomonių įvairovė – tai yra trys pagrindiniai principai, kuriais savo veikloje turi remtis visuomeninis transliuotojas.
Tik užtikrinus šių principų absoliučią viršenybę bus galima įgyvendinti kitus LRT programų strategijoje numatytus tikslus, tai yra, „Skatinti darnios, bendruomeniškos ir pilietiškos Lietuvos plėtrą, telkti ir vienyti Lietuvos žmones bendriems siekiams, skatinti visuomenės kūrybiškumą, kritinį mąstymą, Puoselėti nacionalinę kultūrą ir kalbą, ugdyti brandžią tautinę tapatybę“ ir kita.
Siekdamas šių tikslų, ypatingą dėmesį LRT veikloje skirsiu ekonominio ir finansinio raštingumo Lietuvos visuomenėje didinimui, skatindamas viešas diskusijas šiomis temomis, neleidžiant jose vyrauti kokiam nors vienam požiūriu ir ugdant Lietuvos visuomenės gebėjimus priimti racionalius ir faktais, bei interesų suvokimu paremtus, o ne kokios nors vienos ideologijos propagaujaamus sprendimus.
LRT atsinaujinimas, profesionalų komanda bei profesionali vadyba
Kaip jau buvo minėta, LRT yra giliausias tradicijas Lietuvoje turinti žiniasklaidos grupė. Tačiau tai nereiškia, kad LRT neturi keistis, reaguodama į pokyčius žiniasklaidos rinkoje.
2016 metų LRT atsakaitoje nurodoma, kad LRT dirba 547 darbuotojai, kurių vidutinis amžius yra 47,4 metų. Beveik pusė LRT darbuotojų šioje struktūroje dirba 20 ir daugiau metų, daugiau nei pusės darbuotojų amžius viršija 50 metų. Ši statistika leidžia manyti, kad LRT yra būtinas atsinaujimas, nes žiniasklaida per pastaruosius 20 metų pasikeitė negrįžtamai ir visuomeninė LRT televizija privalo į tai reaguoti.
Toje pačioje 2016 metų LRT ataskaitoje nurodoma, kad 215 žmonių LRT dirba padaliniuose, nesusijusiuose su žurnalistika, ataskaitoje nėra nurodyta, kiek iš 338 žmonių, dirbančių Televizijos ir radijo direkcijose yra tiesiogiai susiję su turinio kūrimu. Siekiant įvertinti, ar LRT racionaliai panaudojami žmogiškieji ištekliai, sieksiu, kad būtų atliktas vidaus auditas, kurio rezultatai taptų pagrindu būsimoms reformoms, optimizuojant grupės darbą.
Siekdamas efektyvesnio LRT darbo ir LRT įstatyme numatytų LRT tikslų įgyvendinimo sieksiu, kad būtų įvertinta LRT padalinių vadovų kompetencija ir jų tinkamumas užimamoms pareigoms. Taip pat sieksiu, kad padalinių vadovai į pareigas būtų skiriami konkurso būdu.
LRT valdymo efektyvumo didinimas ir padalinių tarpusavio sąveika
Siekiant efektyvinti ir optimizuoti LRT veiklą, būtina į LRT valdymo komandą pasitelkti profesionalius vadybininkus, turinčius patirties valdant panašaus dydžio biudžetą ir tai būtų vienas prioritetinių mano uždavinių siekiant efektyvesnio LRT valdymo.
Tuo pačiu tikslu siūlysiu keisti LRT Administracinės komisijos nuostatus, suteikiant šiai institucijai daugiau galių veikti savo iniciatyva ir taip prisidėti prie efektyvesnio LRT valdymo.
Vienas iš mano programos tikslų – siekti, kad LRT Taryba būtų ne pritariamąja institucija, o realiai taptų aukščiausiuoju LRT valdymo organu, kaip tai numatyta LRT įstatyme. Tuo tikslu inicijuosiu LRT įstatymo pataisas, keičiančias LRT Tarybos formavimo principus ir užtikrinančias didesnę LRT Tarybos kompetenciją, kartu pareikalaujant iš jos didesnės atsakomybės už LRT valdymą.
Didelį dėmesį ketinu skirti televizijos, radijo ir interneto portalo didesniam tarpusavio tarpusavio bendradarbiavimui, kiek įmanoma labiau išnaudojant kuriamą turinį bei interneto ir socialinių tinklų galimybes. Sieksiu, kad portalas lrt.lt taptų vienu iš penkių lankomiausių Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonių (paskutiniais duomenimis, lrt.lt užima 13-ą vietą)
LRT turto efektyvus valdymas ir nereikalingų funkcijų atsisakymas
LRT Tarybos patvirtintoje LRT strategijoje 2018–2022 metams nurodyta, kad vienas svarbiausių LRT strateginių uždavinių yra „Efektyviai valdyti LRT turtą, mažinti nepagrindines veiklos išlaidas“.
2016 metų LRT ataskaitoje nurodoma, kad LRT ilgalaikio turto vertė siekia daugiau nei 14 mln. eurų.
Siekiant įvertinti, ar LRT valdomas turtas panaudojamas efektyviai, būtina atlikti turimo turto panaudojimo efektyvumo auditą ir remiantis jo rezultatais priimti sprendimus dėl tolesnio turimo turto racionalaus panaudojimo ir/ar nereikalingo turto atsisakymo. Taip pat pat būtina įvertinti, ar LRT padalinių teikiamos vidinės paslaugos negali būti optimizuotos panaudojant išorinius teikėjus ir atsisakant ne nuolat dirbančių LRT padalinių.
Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokesčio sąnaudos sudaro daugiau nei 25 proc. LRT biudžeto, yra tikslinga įvertinti, kokios yra galimybės mažinti šias sąnaudas, dalį paslaugų įsigyjant rinkoje, tuo pačiu atsisakant galbūt neefektyvių LRT padalinių paslaugų.
LRT finansinės ir žurnalistinės veiklos skaidrumo didinimas
LRT programų strategija 2018–2022 metams numato, kad LRT strateginis siekis yra „Veikti skaidriai ir efektyviai, būti atviriems visuomenei.“
LRT yra visuomeninė žiniasklaidos grupė finansuojama mokesčių mokėtojų lėšomis. Todėl, nepaisant to, kad LRT, kaip žiniasklaidos verslo rinkos dalyvė yra susijusi komerciniais santykiais su kitais šios rinkos dalyviais, jai, kaip ir visoms kitoms institucijoms, kurių veikla finansuojama biudžeto lėšomis, turi būti taikomi maksimalaus skaidrumo principai, nepaliekantys visuomenei abejonių dėl tinkamo ir efektyvaus lėšų panaudojimo.
Siekdamas įgyvendinti LRT Tarybos patvirtintą LRT strateginį siekį, savo tikslu matau užtikrinti, kad visi LRT pirkimų rezultatai, įskaitant ir laidų pirkimus, būtų vieši, kad visuomenei neliktų abejonių, kad kažkas LRT platformą naudoja savo asmeninėms reikmėms.
Vienas iš mano veiklos tikslų yra užtikrinti, kad būtų atskirtos žurnalistinė ir prodiuserinė veikla. Tai yra, LRT negali būti žurnalistų, kurie kartu yra ir prodiuseriai, nes tai iš esmės iškreipia žurnalistikos, kaip profesijos tikslą ir visuomenei sukelia abejonių dėl žurnalistinės veiklos skaidrumo ir tikrųjų jos tikslų.
Tai nereiškia, kad LRT grupėje negali būti žurnalistų, kurie rengia laidas ir gauna už tai atlygį. Tai reiškia, kad LRT neturi būti žurnalistų, kurie rengia laidas kaip prodiuseriai ir pardavinėja jas LRT.
LRT, kuri yra visuomeninė televizija, ir kurią LRT įstatymas įpareigoja būti atvirai visoms nuomonėms ir visoms visuomenės grupėms, neturi tapti kurios nors vienos ideologijos apologete, kurios nors vieno politiko, nepaisant jo užimamo posto, šlovintoja, arba kurios vienos politinės jėgos aršia kritike. LRT įstatymas reikalauja, kad visuomeninės žiniasklaidos grupės platinama informacija turi būti objektyvi ir subalansuota ir aš sieksiu, kad šios įstatymo nuostatos būtų laikomasi.
Tuo tikslu ketinu siekti, kad nė vienas LRT žurnalistas neturėtų išskirtinių privilegijų ir jam nebūtų suteikta daugiau nei 7 proc. LRT eterio.
Taip pat sieksiu, kad visų LRT žurnalistų gaunami atlyginimai ir jų už kitą veiklą iš LRT gaunamos pajamos būtų skelbiamos viešai, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl LRT žurnalistų veiklos skaidrumo ir jų asmeninių merkantilinių interesų.
LRT žurnalistų veiklos skaidrumas yra vienas pagrindinių mano veiklos prioritetų. LRT pagrindinis tikslas turėtų būti informuoti visuomenę ir ją šviesti, o ne formuoti visuomenės nuomonę pagal politinių ar verslo grupių užsakymus.
LRT prisitaikymas prie kintančios žiniasklaidos aplinkos
Televizija šiuolaikinėje visuomenėje nebėra pagrindinis išsilavinusios visuomenės dalies informacijos šaltinis. Tokiu šaltiniu minėtai visuomenės daliai nebėra ir radijas.
LRT, jei nori išlikti ir įgyvendinti LRT įstatymo jai priskirtą funkciją, privalo prisitaikyti prie pakitusios žiniasklaidos aplinkos ir skirti didesnį dėmesį informacijos sklaidai internete ir socialiniuose tinkluose.
Šiuo tikslu ketinu skirti didelį dėmesį LRT interneto portalo lrt.lt plėtrai, siekiant jo pagalba padaryti LRT žiniasklaidos grupės kuriamą turinį labiau ir patogiau prieinamą pažangiai Lietuvos auditorijai, kaip ir numato LRT programų strategija.
LRT turi skirti gerokai didesnį dėmesį ir daugiau resursų nei šiandien, platindama savo turinį (įskaitant ir archyvinį, susijusį su Lietuvos paveldu) socialiniuose tinkluose, nes tik tokiu būdu galima pasiekti pažangią ir Lietuvos ateitį kursiančią auditoriją.
LRT programų strategijoje 2018–2022 metams numatyta, kad siekiant didinti LRT išskirtinumą, būtina kurti „vartotojui patogesnį, patrauklesnį ir lengviau pasiekiamą LRT portalą.“. Šis strateginis uždavinys bus vienas iš mano veiklos prioritetų.
LRT programų vertinimas
LRT programų strategija 2018–2022 metams įtvirtina būtinybę siekti kiekybinių ir kokybinių LRT transliuojamo turinio rodiklių vertinimo.
Tuo tikslu, pritariant LRT Tarybai, ketinu nustatyti minimalius kiekybinius žiūrimo/klausomumo/ peržiūrų rodiklius LRT žiniasklaidos grupės kuriamam turiniui. Tai leistų įvertinti LRT kuriamų programų naudą visuomenei ir mokesčių mokėtojų visuomeniniam transliuotojui siriamų lėšų panaudojimo efektyvumą.
LRT resursai neturi būti naudojami platinti menkavertei produkcijai, kuri neatitinka LRT įstatymo visuomeniniam transliuotojui keliamų tikslų ir iš kurios pelnosi tik merkantilinių tikslų siekiančios prodiuserinės kompanijos, siaurų interesų siekiantys politikai, savo tikslų siekiantys verslo lobistai ar „draugų būreliai“.
LRT programos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų poreikį visuomenei ir žiūrimumo/pasiekiamumo rodiklius, o ne pagal vadovybės subjektyvius sprendimus. Tik toks požiūris į LRT programas gali padėti pasiekti LRT programų strategijoje įtvirtintą tikslą užtikrinti, kad LRT būtų „informacinių ir aktualijų programų lydere“.
Neabejoju, kad įgyvendinus mano siūlomą programą, visuomeninė LRT žiniasklaidos grupė taps objektyviausiu ir patikimiausiu informacijos ir edukcijos šaltiniu Lietuvoje, prisidedančiu prie pilietinės visuomenės ir gerovės valstybės kūrimo.
Viskas priklauso nuo Jūsų, gerbiami LRT Tarybos nariai ir gerbiamas LRT Tarybos pirmininke Žygintai Pečiuli.
Artūras Račas
Monika Garbačiauskaitė Budrienė. #LRT
Mieli bičiuliai ir kolegos,
noriu pasidalinti, kad pretenduosiu į LRT vadovo poziciją: šiandien įteikiau reikiamus dokumentus ir savo LRT veiklos programą. Konkursas dar tik prasideda, todėl, tikiuosi, suprasite, kad negaliu visiškai atskleisti savo vizijos.
Raktiniai mano programos žodžiai – efektyvumas, sinergija, skaidrumas.
LRT – solidžiausia žiniasklaida Lietuvoje, kurianti didžiulius kiekius kokybiško turinio, tačiau to šiais laikais nebepakanka, reikia užtikrinti, kad jis pasiektų numatytas tikslines auditorijas. Tas pats turinys turi būti pateikiamas įvairiomis formomis, pritaikytas įvairiems įrenginiams, interneto platformoms, mobiliosioms programėlėms, socialiniams tinklams.
Tam būtina didinti LRT kuriamo turinio integraciją, o šis iššūkis neišvengiamai kelia organizacijos sinergijos klausimą – atskiroms redakcijoms ir skyriams nebebus įmanoma apsiriboti vien siauru savo veiklos baru, teks labiau atsiverti ir bendradarbiauti su kitais. Sinergizuojant ir efektyvinant LRT procesus, iškyla LRT struktūros pertvarkymo klausimas.
Moderniam nacionaliniam transliuotojui reikalingas didesnis skaidrumas, atskaitomybė dėl išleidžiamų mokesčių mokėtojų lėšų ir atsivėrimas visuomenei. Kuo labiau bus išskaidrinti nacionalinio transliuotojo procesai, tuo lengviau bus užkirsti kelią spekuliacijoms apie neva nederamai tvarkomus finansus ir užsitikrinti auditorijos lojalumą.
Efektyvesnė, modernesnė, skaidri, aukščiausius žurnalistinius standartus atitinkanti, auditorijai jai patogiose platformose pateikianti aukštos kokybės informacines, edukacines ir pramogines programas, sėkmingai reklamuojanti savo turinį, bendraujanti su savo auditorija ir prisitraukianti naujų žiūrovų, klausytojų ir skaitytojų, geidžiama darbdavė, tausojanti savo talentus – tokią matau LRT po keleto metų.
KAIP – tikiuosi, skaitysite pratęsime sėkmės atveju.