Konservatoriai kviečia tautą Rusijos grėsmės akivaizdoje vieningai stoti greta D.Grybauskaitės, D.Valio, R.Vaišnoro ir „Chevrono“

Su dideliu rūpesčiu dėl Tėvynės sąjungos būklės skelbiame kupiną rūpesčio Tėvynės sąjungos tarybos rezoliuciją.

TS-LKD Taryba, savo posėdyje apsvarsčiusi Lietuvos politinę padėtį, pažymi, kad dabartiniu metu Lietuva patiria vis labiau stiprėjančius nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius išorinius poveikius iš Rytų ir kartu valstybės atsparumą mažinančius vidaus politinius veiksnius, kuriems neutralizuoti reikalinga nacionaliniais interesais grindžiama valstybės politika.

Lietuva patiria nuosekliai vykdomą ekonominį spaudimą, informacinį puolimą iš Rytų. Rusijos pusė neslepia, kad pradėta ekonominė Lietuvos maisto prekių blokada yra susijusi su Rusijos valdžiai nepatinkančiu Lietuvos siekiu išsivaduoti iš Gazprom monopolio ir Lietuvos aktyvumu Rytų Partnerystės programoje.

Informacinio karo priemonėmis siekiama palaikyti įtampą visuomenėje, didinti nepasitikėjimą svarbiausiomis valstybės institucijomis, ypač teisėsaugos, Lietuvos naryste euroatlantinėse organizacijose, o tarptautiniame lygmenyje – suformuoti Lietuvos kaip nepatikimos ir neprognozuojamos valstybės įvaizdį.

TS-LKD Taryba įsidėmėjo, kad Valstybės saugumo departamento 2012 m. veiklos apžvalgoje buvo pažymėta, jog prieš Lietuvą vykdomoms informacinėms kampanijoms, ypač prieš nacionalinės energetikos integracijai į Europos sistemas ir tinklus skirtus strateginius projektus, skiriama daug užsienio lėšų. Tokiam puolimui išnaudojamos Lietuvos informacinės, socialinės ir verslo struktūros. Pastarosioms daromas spaudimas sudarant jų verslą Rytų integracinėje erdvėje žlugdančias kliūtis.

Valstybės saugumo departamentas minėtoje 2012 m. veiklos ataskaitoje yra nurodęs kaip vieną iš Rytų kaimynės šalies siekiamų tikslų – formuoti nuomonę apie Lietuvos energetinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių neišvengiamumą. Taryba pastebi, kad tokiam tikslui tarnauja Lietuvoje vykdoma propagandinė kampanija, kurioje dalyvauja ir valdančiosios daugumos politikai, ir didelių ambicijų turintys specialistai, ir populistai. Taryba prisimena, kad 2004 m. socialdemokratų vyriausybė už nepagrįstai mažą kainą perleido Gazprom‘ui sprendžiamosios galios „Lietuvos dujų“ akcijų paketą ir sudarė leidžiančią Gazprom‘ui diktuoti kainas ilgalaikio dujų tiekimo sutartį, tuo pat metu įtikinėdama, kad tai neva garantuos vartotojams ilgalaikį pigių dujų tiekimą.

Socialdemokratų populiarumui palaikyti skirtas Vyriausybės vadovo neatsakingas pažadas iki šildymo sezono pradžios „draugiškai“ po paslapties skraiste susitarti su Gazprom‘u dėl neteisingos (nepagrįstai užaukštintos) dujų kainos sumažinimo sudarė Rusijai galimybę spausti Lietuvos Vyriausybę ir mėginti primesti žalingą ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, galbūt ir kitas žalingas sąlygas, išvengti Lietuvai laimėtino keleto milijardų ieškinio tarptautiniame arbitraže.

TS-LKD Taryba atkreipia dėmesį, kad Rusijos interesai turėti Lietuvoje savo įtakai palankesnę valdžią visada atsispindi Lietuvos Seimo ir Prezidento rinkimų kampanijose. Tokius interesus lengviau įgyvendinti politinės korupcijos ir populistinių finansinių ar kitokių paviršutiniškai patrauklių iniciatyvų dėka. 2000 m. Seimo rinkimuose sėkmė lydėjo buvusią partiją, kurios lyderis pasisakė prieš biudžeto lėšų skyrimą krašto apsaugai ir NATO narystę. Pergalei 2012 m. Seimo rinkimuose buvo skirta populistinė referendumo kampanija prieš atominę elektrinę Lietuvoje, bet ne Rusijoje ar Baltarusijoje.

Artėjant 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijai taip pat skirtos populistiniais argumentais grindžiamos referendumų iniciatyvos. Viena iš jų norima suvilioti rinkėjus galimybe lengvai ir neatsakingai rengti referendumus populiariais klausimais. Kita, prisidengus dalies užsienio valstybės pilietybę įgijusių lietuvių noru turėti dvigubą pilietybę, norima suteikti antrąją Lietuvos pilietybę Rusijos ir kitų trečių šalių piliečiams.

TS-LKD Taryba mato, kad dabartinės koalicijos Vyriausybė nepajėgi atsispirti Rytų interesų įtakai ir veiksmingai įgyvendinti strateginį šalies energetinio bei nacionalinio saugumo prioritetais grindžiamos politikos tęstinumo kursą. Dėl elgesio su „Hitachi“ ir „Chevron“ kompanijomis Lietuvai gresia nuostolinga investicijoms „nedraugiškos“ šalies etiketė.

Taryba pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis svarbi atsvara yra strateginius šalies interesus tvirtai ir nuosekliai ginanti Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Neatsitiktinai pastaruoju metu stebimos Rytų interesus atstovaujančių ar jų veikiamų subjektų atakos prieš Respublikos Prezidentės skiriamus pareigūnus, pirmiausiai – Generalinį prokurorą, inicijuojamos Seimo laikinosios tyrimo komisijos su numanomomis Prezidentę smerkiančiomis išvadomis, keičiami atstovai svarbiose politinėse pareigybėse į tokius, kurie būtų kryptingai angažuoti Prezidentės puolimui (išskirta Tiesos.lt – red. pastaba).

TS-LKD Taryba numato, kad Lietuvos energetinės ir nacionalinės nepriklausomybės nuo Rusijos politikos ir jos tęstinumo užtikrinimas turės būti viena pagrindinių 2014 m. rinkimuose naujai išrinkto Lietuvos Respublikos Prezidento užduočių ir atsakomybių, patikima svarbiausių ilgalaikių šalies strateginių interesų, energetinio saugumo ir finansinio stabilumo garantija.

TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius