Konstitucinis Teismas (KT) šiandien priėmė nutarimą, kuriame teigiama, jog Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostato, kurios leidžia kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo būdu atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai ir 54 straipsnio 2 daliai, skelbiama KT išplatintame spaudos pranešime.
Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą pagal pareiškėjos – Seimo narių grupės – prašymą. Parlamentarų abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai sukėlė hidraulinio ardymo technologijos taikymas išsklaidytųjų angliavandenilių (skalūnų dujų ar skalūnų naftos) tyrimui ir gavybai. Jų įsitikinimu, ši technologija yra tarši, o Žemės gelmių statymo nuostatos neužtikrina galimo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai prevencijos ir kontrolės.
Konstitucinio Teismo nutarime, be kita ko, sakoma ir tai, dėl grupė parlamentarų ir grindė savo susirūpinimą: „valstybė turi konstitucinę priedermę (čia ir kitur išskirta Tiesos.lt) užtikrinti žemės gelmių, kaip visuotinę reikšmę turinčios ir išimtine nuosavybės teise valstybei priklausančios nacionalinės vertybės, apsaugą ir racionalų naudojimą“.
KT pastebi ir tai, kad turint omeny tokią valstybės priedermę, „gali būti nustatytas ypatingas žemės gelmių apsaugos ir naudojimo santykių teisinis reguliavimas, įskaitant ir specialias su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, ribojimus ir draudimus“.
Spaudos pranešime teigiama, jog „nutarime pabrėžta, kad įstatymų leidėjas, formuodamas valstybės ekonominę, kartu ir žemės gelmių naudojimo, politiką, pagal Konstituciją su žemės gelmių naudojimu susijusią ūkinę ir kitokią veiklą, galinčią kelti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, privalo reguliuoti taip, kad būtų suderintos skirtingos konstitucinės vertybės (asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, sąžiningos konkurencijos laisvė, vartotojų interesų apsauga, žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga), taip pat būtų užtikrinti ekonominiai valstybės interesai, be kita ko, ir energetikos sistemos saugumas ir patikimumas, įskaitant galimybę gauti energijos išteklių iš įvairių šaltinių. Įstatymu turi būti sudarytos reikiamos teisinės prielaidos apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo galimo kenksmingo šios veiklos poveikio, užkirsti kelią galimai žalai aplinkai ir žmonių sveikatai atsirasti. Įstatymų leidėjas, be kita ko, turi įgaliojimus apskritai uždrausti vykdyti tam tikrą su žemės gelmėmis susijusią veiklą, galinčią kelti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, kaip antai naudoti tam tikrus žemės gelmių išteklius ar taikyti tam tikrą jų tyrimo ar gavybos būdą (technologiją)“.
Tačiau Konstitucinis Teismas pabrėžė ir tai, kad „pagal Konstituciją galimas ir toks bendrai tautos gerovei užtikrinti skirtas įstatymų leidėjo nustatytas su žemės gelmių naudojimu susijęs ūkinės veiklos teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama taikyti žemės gelmių tyrimo ir (arba) jų išteklių gavybos būdus (technologijas), galinčius kelti pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai.“
Kartu pažymėta, kad „privaloma nustatyti ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos tinkamai apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, neleisti vykdyti tokios ūkinės veiklos, kuria neišvengiamai būtų padaryta žala aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad, be kita ko, būtų įvertintas galimas su žemės gelmių naudojimu susijusios ūkinės ir kitokios veiklos poveikis aplinkai, nustatytos aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti skirtos šios veiklos sąlygos ir vykdoma veiksminga tokios veiklos (įskaitant technologinių reikalavimų laikymąsi) priežiūra“.
Galiausiai Konstitucinis Teismas ne tik konstatavo, kad „Žemės gelmių įstatyme ir kituose įstatymuose yra nustatytos priemonės, skirtos žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti (privaloma atlikti planuojamos vykdyti žemės gelmių išteklių tyrimo ar gavybos poveikio aplinkai vertinimą; ši veikla gali būti vykdoma tik gavus atitinkamus leidimus ir laikantis nustatytų reikalavimų; būtina kompetentingas institucijas informuoti apie šios veiklos metu numatomas naudoti ir naudojamas medžiagas ir kita)“, bet ir padarė dalinę išvadą, jog tokių priemonių pakanka, kad būtų galima teigti, jog „yra sudarytos prielaidos, hidraulinio ardymo būdu tiriant žemės gelmes ir (arba) naudojant jų išteklius (tarp jų – išsklaidytuosius angliavandenilius) susidariusias atliekas palikus dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, nepakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai (įskaitant žemės gelmes, požeminio ir paviršinio vandens telkinius, geriamąjį vandenį)“ ir „nėra pagrindo teigti, kad šios priemonės yra nepakankamai veiksmingos“.
Taigi Konstitucinis Teismas, „konstatavęs, kad įstatymuose nustačius priemones, kuriomis sudaromos prielaidos hidraulinio ardymo būdu tiriant žemės gelmes ir (arba) naudojant jų išteklius nepakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai“, padarė ir galutinę išvadą: „ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiami iš Konstitucijos kylantys aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos reikalavimai“.
Tiesos.lt primena tuos Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnius, kuriuos, Konstitucinio Teismo teigimu, atitinka dabartinė Žemės gelmių įstatymo redakcija.
53 straipsnis
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.
Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.
54 straipsnis
Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.
Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.
Ką apie hidraulinio ardymo technologijas teigia specialistai, o ką – „skalūnų revoliucijos“ propagandistai, kviečiame prisiminti kitose Tiesos.lt publikacijose:
„Laisvosios bangos“ radijo laida apie skalūnų dujas
Mokslų akademijos komisijos išvados dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai
Aurelija Stancikienė. Penkios netiesos apie skalūnų dujas
Kodėl prancūzai amerikietiškam skalūninių dujų išgavimo būdui pasakė NE
Kiek Lietuvai kainuos skalūnai? arba Ar lietuviai ir vėl parduos Žemaitiją?
Romualdas Juknys. Skalūnų dujos: viliojantys pažadai ir grėsminga tikrovė
R.Juknys. Skalūnų dujų karštinė: nuo fantastikos iki absurdo
Kodėl Lietuvos mokslininkai remia skalūnų paieškas ir siūlo stabdyti konkursą dėl gavybos?
Skalūnų buldozeris sustabdytas. Kas toliau?
Prancūzijai už skalūnų eldoradą brangesnė gamta, – sako prezidentas
Informaciniai karai pasiekė Žygaičius (papildyta)
Darbo partijos desantas Žygaičiuose: mes, Seimo nariai, geriau žinome, kas jums geriau
Dar kartą apie tai, kaip „Chevron“ sekasi „dirbti su visuomene“
Niujorko valstija ir toliau draus skalūnų dujų ir naftos gavybą savo teritorijoje
Kodėl Europos valstybės baiminasi skalūnų
R.Juknys. Skalūnų dujų karštinė: nuo fantastikos iki absurdo