„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai europiečių ir didžioji dauguma lietuvių (95 proc.) mano, kad korupcija yra plačiai paplitusi, – skelbiama Europos Komisijos (EK) ataskaitoje.
Ataskaitą komentavusi ES vidaus reikalų komisarė Sesilija Malstriom (Cecilia Malmstrom) pripažino: „Korupcijos mastas Europoje gniaužiantis kvapą“. Jos tvirtinimu, korupcija griauna pasitikėjimą demokratija ir atima finansinius resursus iš legalios ekonomikos bei skatina organizuotą nusikalstamumą. Ataskaitos duomenimis, dėl korupcijos ES piliečiai kasmet praranda mažiausiai 120 mlrd. eurų per metus.
Tokią ataskaitą EK pateikia pirmą kartą. Tyrimo metu praėjusių metų vasario-kovo mėnesiais buvo apklausta 27,8 tūkst. ES piliečių iš 28 valstybių-narių bei 7,8 tūkst. įmonių.
Kyšininkavimo mastą geriausiai atskleidžia lietuvių atsakymai į klausimą dėl asmeninės kyšininkavimo patirties. Jie išties sukrečiantys: net 29 proc. lietuvių išdrįso prisipažinti, kad per pastaruosius metus jų buvo paprašyta ar tikėtasi, kad jie mokės kyšį už paslaugas, ir tai didžiausias skaičius Europos Sąjungoje – ES taip teigė vidutiniškai tik 4 proc. gyventojų. Vienas iš penkių respondentų, pasidalijusių savo kyšininkavimo patirtimi, nurodė, kad kyšio prašė ar tikėjosi jį gauti sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai.
Antri ES pagal šį rodiklį – rumunai (25 proc.), trečia vieta tenka lenkams (15 proc.), o ketvirta – slovakams (14 proc.). Iš Danijos, Vokietijos, Švedijos, Portugalijos tokios patirties turėjo tik 1 proc. respondentų, o Didžiojoje Britanijoje neatsirado nė vieno.
Ataskaitoje pateikiamos ir rekomendacijos, ką šalis turėtų daryti kovodama su korupcija. Kai kuriose šalyse derėtų sugriežtinti valstybinių užsakymų sistemą, kitose – keisti taisykles ir įstatymus, reguliuojančius politinių partijų finansavimą. Kovodama su korupcija Lietuva, EK ataskaitos autorių manymu, turėtų daugiau dėmesio skirti 5 sritims: stambių bylų tyrimui, politikų ir valstybės tarnautojų privačių interesų deklaravimui, taip pat būtina skaidrinti viešuosius pirkimus, ypač – sveikatos sektoriuje ir savivaldybėse, bei sukurti sistemą, kad su gydytojais nebūtų atsiskaitoma dovanomis.
Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ tyrimo duomenimis, pagal korupcijos suvokimo indeksą tarp ES valstybių Lietuva pernai buvo beveik per vidurį – Lietuvai skirti 57 balai iš 100 galimų (didesnis balas rodo mažesnį korupcijos lygį).
Premjeras Algirdas Butkevičius, paprašytas pakomentuoti tyrimo rezultatus, LRT radijui pirmadienį sakė: „Mane šitie skaičiai labai nustebino ir įdomu, kodėl tokie dideli skaičiai yra. Nors kiek aš turiu informacijos, su korupcija yra stipriai kovojama. Ar tai nėra daugiau kažkaip tose įvairiose vykdomose apklausose be pagrindo tai išrašoma. Na bet jei tai yra, tai, aišku, privers dar labiau kovoti ir priimti dar griežtesnes priemones“.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejui Muravjovui tokie tyrimo rezultatai – ne naujiena. Išsikerojęs kyšininkavimas – „[…] seniai žinoma problema. Juolab, kad ir Lietuvos korupcijos žemėlapis aiškiai parodo, kad nesugebame susitvarkyti su kyšininkavimu sveikatos apsaugoje, kelių policijoje, tačiau nematau konkrečių veiksmų. Nuolatos girdžiu pokalbį apie tai, kad reikia stiprinti teisėsaugos institucijų pajėgumus, nors akivaizdu, kad tai visų pirma yra viešojo sektoriaus iššūkis ir turime spręsti viešojo sektoriaus situaciją būtent tose srityse, kur korumpuotumas, kyšininkavimas yra didžiausias“, – BNS pabrėžė S.Muravjovas.
S.Muravjovas apgailestavo, kad premjeras ir Vyriausybė šiai problemai neskiria dėmesio. „Premjero pozicija man kelią susirūpinimą, nes apie tai jau kalbėjome prieš pusę metų, tuo metu jis pasižadėjo įsigilinti ir kažkaip skirti tam dėmesio. Ir prisipažinsiu – per šį pusmetį nemačiau ypatingų veiksmų, kurie būtų skirti kovai su korupcija ir kyšininkavimo mažinimui. Nesuprantu, ar jam šita problema vis dėlto nėra svarbi, ar jie su kolegomis tiesiog nežino, kaip šitą klausimą spręsti. Galbūt nenori jo spręsti. Kol kas akivaizdu, kad kova su korupcija šitai Vyriausybei nėra tarp prioritetinių sričių“, – teigė S.Muravjovas.