Kastytis Braziulis | Alfa.lt
Visokiausio plauko valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys, būkite budrūs, nes jūsų aukso amžiaus laikams gali ateiti galas. Jeigu anksčiau turėjote ypatingų teisių, jeigu anksčiau buvote apsaugoti nuo raudonųjų, mėlynųjų ar žaliųjų, tai dabar galite likti be teisių, be laisvių ir be savo asmeninės nuomonės. Aišku, aš juokauju, tačiau juokas juokais grėsmė jūsų, gerbiamieji, ramiam gyvenimui iškilo reali.
Šių metų lapkričio 14 dieną grupė seimo narių įregistravo Korupcijos prevencijos įstatymo pataisas. Intuicija man sako, kad šioms pataisoms jau yra įjungta žalia šviesa – jos be didelio pasipriešinimo bus priimtos.
Įstatymo pataisas parengė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Seimo kanceliarijoje jas užregistravo ir stumia seimo narių grupė, kurią sudaro seimo konservatorių (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.
Korupcijos prevencijos įstatymo pataisas reikėtų vertinti dvejopai. Iš vienos pusės šiose pataisose, mano manymu, yra rimtų ir tikrai reikalingų dalykų. STT siūlo įstatyme įtvirtinti dvi institucijas: korupcijos rizikos nustatymą ir korupcijos rizikos analizę. Pirmu atveju korupcijos riziką įstaigoje ar bendrovėje privalės nustatyti vadovas su savo komanda. Jie nuolat analizuotų situaciją, vertintų ją iš korupcijos pusės, o suradę silpnų ir pažeidžiamų vietų nedelsiant imtųsi priemonių joms ištaisyti.
Korupcijos rizikos analizę atliktų STT pareigūnai, kurie yra šios srities tikri profesionalai. Jie įvertintų įmonės ar įstaigos veiklą, vidaus teisės aktus, kovą su korupcijos apraiškomis, teiktų siūlymus ir rekomendacijas įmonės vadovams. Manau, kad jeigu šie du kovai su korupcija skirti įrankiai bus priimti ir bus realiai taikomi, tai po kelerių metų korupcijos lygis Lietuvoje ryškiai sumažės.
Iš kitos pusės kiti įstatymo pataisose siūlomi kovos su korupcija įrankiai – privalomas pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir elgesio rizikos vertinimas – yra pavojingi visuomenei ir neveiksmingi. Jie darys neigiamą įtaką valstybės valdymo sistemai ir gali pridaryti jai daug žalos. Pradėkime viską nuo pradžių.
Įstatymo iniciatoriai siūlo įstatyme įtvirtinti valstybės tarnautojui ir jam prilyginamam asmeniui prievolę pranešti apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Kiekvienas valstybės tarnautojas privalės per 48 valandas STT, prokuratūrai arba policijai pranešti apie veikas, turinčias korupcinių nusikaltimų veikų požymių. Tai bus tarnautojo pareiga. Jeigu jis nepraneš STT apie galimas nusikalstamas veikas, jis padarys tarnybinį nusižengimą. Jeigu jis padarys tarnybinį nusižengimą, tai bus nubaustas arba papeikimu, arba griežtu papeikimu, arba atleistas iš darbo.
Drebėkite, valstybės tarnautojai, visų valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojai, visų bendrovių, kurių nuosavybė visiškai ar dalinai priklauso valstybei, vadovai. Bėkite aiškintis skundų pateikimo tvarką. Mokykitės, kas yra korupcinis nusikaltimas, kokie yra korupciniai nusikaltimai, kokie yra veikų, turinčių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, požymiai, kaip laiku atpažinti korupcinių veikų požymius.
Šiame įstatymo pataisos pasiūlyme yra daugiau klausimų nei atsakymų. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojui nustatyti, ar asmens veika turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ar ne, labai sunku, nes Baudžiamojo kodekso straipsniai, kalbantys apie kyšio davimą, priėmimą ir prekybą poveikiu, yra nekonkretūs ir neaiškūs. 226 straipsnyje – Prekyba poveikiu – yra aprašoma korupcinio nusikaltimo objektyvioji pusė – tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Vadinasi, jeigu siūlomos Korupcijos prevencijos pataisos bus priimtos, tai valstybės tarnautojas, per kolegos gimtadienio šventę išgirdęs kolegų pasakojimus apie korupciją, apie kyšio siūlymus ir duotus pažadus, privalės nedelsdamas bėgti ir rašyti pranešimą STT.
Įstatymo pataisų iniciatoriai siūlo įstatyme įtvirtinti valstybės tarnautojo ar jam prilygstančio asmens elgesio rizikos vertinimą. Taigi vadovas ar būsimasis vadovas, ar į pareigas skiriantysis asmuo, ar STT pareigūnas įgaus teisę atlikti ir įvertinti valstybės tarnautojo elgesio riziką. Jeigu, jų manymu, tarnautojo elgesys yra ar gali būti tam tikrose situacijose rizikingas, tai jo atžvilgiu siūloma imtis prevencinių priemonių, o pretendento į naujas pareigas neskirti.
Elgesys bus tikrinamas ir vertinimas naudojant įvairias metodikas ir tvarkas. Jas nustatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, greičiausiai, tai bus STT. Vertinimas galės būti vykdomas slapta ar viešai. Vertinant valstybės tarnautoją bus galima tikrinti poligrafu, jo atžvilgiu atlikti psichologinius, situacijos modeliavimo testus ir kt. Situacijos modeliavimas, mano supratimu, gali būti toks, kad į valstybės tarnautoją kreipsis asmuo ir pasiūlys jam kyšį už vienų ar kitų veiksmų atlikimą arba neatlikimą. Jeigu valstybės tarnautojas sutiks arba pasakys, kad pagalvos, tai jos elgesys bus įvertintas kaip rizikingas elgesys.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
