Kaip jau rašėme, Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse dr. Mantas Adomėnas, į Seimą išrinktas pagal partinį TS-LKD sąrašą, ėmėsi iniciatyvos – įtikino savo motininės partijos Prezidiumą bent prieš Kovo 11-ąją prakalbti apie … vertybes, tiksliau – susirūpinti savo narių ideologiniu grynumu. T. y. įsakmiai pareiškė, kad Lietuvos konservatorių „išpažįstamos europietiškos ir krikščioniškosios vertybės“ niekaip nedera su patriotinėmis eitynėmis (kad būtų įtikinamiau ir paveikiau, jas pavadino pagal save – nacionalistinėmis).
O jau po Kovo 11-osios, atpažinęs eisenos dalyvių nuotraukose keletą ateitininkų, ėmė ir išsiliejo – Veidaknygėje paliudijęs savo „liūdesėlį“ pasidalijo ir genialia įžvalga apie… išsipirštavusį š…
APIE IŠSIPIRŠTAVUSĮ Š
Dar sykį – tikiuosi, jau paskutinį – apie nacionalistų eiseną.
Žinote, koks dalykas vienintelis mane nuliūdino šitame reikale? Kai pamačiau ten einančius ateitininkus – žmones, dalies kurių nuomonę ir draugiškumą vertinau. Pamatyti juos eisenoje, kurios pradžioje puikavosi transparantas „Lietuva – lietuviams“, buvo tiesiog nesmagu.
Kad ir ką aiškintų „Pro patria“ nacionalsofistai, nematyti šito šūkio implikacijų neįmanoma. Sakyti, kad jį naudojo Kudirka ir kiti Atgimimo tėvai, tai tas pat, kas sakyti, jog svastika – nekaltas baltiškas simbolis. Neįmanoma jo skaityti be istorinių paralelių ir taip, tarsi paskutinis šimtmetis neegzistuotų. Šitas šūkis šaknimis persipynęs su rasinio grynumo ideologijomis, nukreiptas prieš kitų tautybių Lietuvos gyventojus, skleidžiantis nepakantą – ir todėl giliai antikrikščioniškas.
Kieno dabar yra Lietuva, kad reikėtų šaukti „Lietuva – lietuviams“? Tai suponuoja, kad Lietuva mums dabar kažkokiu būdu nepriklauso. Tai apskritai paneigia Kovo 11-ąją, kurią švęsti eisenos dalyviai neva ir susirinko.
Kažkada ateitininkai priešinosi Smetonos autoritarizmui ir tautininkiškam režimui, nebijodami dėl to netgi eiti į kalėjimą, o jų idėjiniai lyderiai kruopščiai saugojosi neužteršti ateitininkų pašaukimo tautininkiška ideologija.
Dabar jie eina vienoje eisenoje su šūkiu „Lietuva – lietuviams“, su skinheadais ir Murza.
Gal bus sakančių, kad jie šūkiui nepritaria, bet eisenoje ėjo išreikšdami savo palaikymą patriotinėms vertybėms. Čia neišvengiamai prisimenu genialią lietuvių liaudies patarlę: „Jei įkiši pirštą į šūdą, tai ne šūdas išsipirštuos, bet pirštas išsišūduos.“
Tai tiek. Liūdesėlis, mieli #praeitininkai.
Savo „įžvalgą“ konservatorius iliustravo nuotrauka, kur „nusikaltimo vietoje“ – patriotinėse eitynėse – užfiksuotas politologas Vytautas Keršanskas su šeima. Kad graži nuotrauka nepaneigtų jo žodžių, kaip tikras propagandos reikalų žinovas, ją sugretina su kita, kurioje matyti „nepolitkorektiškos išvaizdos“ jaunuoliai, savo Tėvynės meilę išpažįstantys dar „nepolitkorektiškiau“. Žiūri į tą montažą ir supranti: jokio liūdesio, tik piktdžiuga. Tik ką ši manipuliacija turi bendra su krikščionybe? ar pakanta?
Į tokį konservatoriaus išpuolį Vytautas Keršanskas iš pradžių sureagavo tik taiklia replika: „Tikiuosi tokio pat Mantas Adomėnas aktyvumo TS-LKD narius agituojant prieš dalyvavimą „Baltic pride“ eitynėse. Kad tas rūpestis krikščioniškomis vertybėmis nuoseklus būtų“.
Vėliau Vytautas Keršanskas Manto Adomėno komentarą paanalizavo kiek atidžiau ir rado tai, ką ir pats pavadino dviem „fake news“:
– Ateitininkų federacija (nesu narys, šiaip pastebėjimas) kaip organizacija eitynėse nedalyvavo. Atskirų jos narių dalyvavimas eitynėse neturėtų būti pagrindas kalbėti apibendrintai apie visą organizaciją. Generalizacija – viena iš Kremliaus propagandos technikų. Taip pat ir bandymas katalikišką (tačiau kurios vienas iš principų – tautiškumas) organizaciją tapatinti su (nebūtu) fašizmu kvepia tuo pačiu, kame įkištas aprašomasis pirštas. Ir šiaip, ateitininkus praeitininkais pašaipiai tik jaunieji liberalai lijotuose (žr. ČIA) vadindavo…šmaikštu.
– Murza ir jo murzilkos eitynėse nėjo. Ėjo iš paskos atskirti policijos automobilio, kadangi eitynių organizatorių ir dalyvių yra nepageidaujami (žr. foto). Užtat žygiavo didelis būrys ukrainiečių, kurių dalis – ir iš fronto.
Kaip ten su tais naudingais idiotais?..
Jolanta Miškinytė pasijuto sugrąžinta į Kovo 11-osios laikus: „Labai gerai atsimenu, kaip prieš trisdešimtmetį visi, dalyvavę Sąjūdžio mitinguose, dainavę lietuviškas patriotines dainas, buvome sovietinės valdžios vadinami nacionalistais ir fašistais. Niekas nepasikeitė?“
Padėties ironiją pastebi ir politologas Vytautas Sinica:
Vytautas Sinica. Tiesiog neįmanoma būtų dirbtinai sukurti tokios ironiškos situacijos – Laučiaus tekstas apie drąsą ir baimę, o tą pačią dieną nukonjunktūrėjusio kataliko politiko Adomėno priekaištai ateitininkų jaunimui, kad politiškai nekorektiškai myli savo Tėvynę 😀 ironija ta, kad pasikeitė tik aplinkybės – prieškariu tautininkų valdžia bandė užčiaupti ateitininkus, šiandien konservatoriai valdžioje bando užčiaupti ateitininkus.
Ir vis už neteisingą nuomonę. Tik partijų pavadinimai skiriasi.
Visą diskusiją apie teisingą Tėvynės meilę rasite ČIA.
Dalijamės ir eitynių įrašu – už jį dėkojame Ryšardui Maceikianecui (pogon.lt).