Kyla visokių pamąstymų, kai išgirsti, kad Lietuvoje pagausėjo visuomenininkų, kuriems skiriama priverstinė stacionarinė ekspertizė Utenos ekspertiniame Psichiatrijos skyriuje. Vien šiais metais trim aktyvuoliams, kuriuos asmeniškai pažįstu arba apie jų veiklą esu girdėjusi, už nuolatines tiesos paieškas teismai skyrė stacionarią stebėseną Utenoje. Visi trys tirtieji (arba tiriamieji šiuo metu) turi darbus, vairuotojų teises, baigę aukštuosius mokslus. Vadinasi, jie ne kartą gavo pažymas iš Sveikatos psichikos centrų, kad nėra įrašyti į jokių dvasinių ligų sąrašus.
Vienintelė tokių žmonių problema, kad jie adekvačiai reaguoja į sistemos sukurtus ir jau masiškai taikomus praktikoje asmenybės bauginimo, žlugdymo ar net naikinimo mechanizmus. Toli gražu ne nuostaba ar susižavėjimas matyti policijos, saugumo, STT pareigūnų ar teisėjų veiduose, kai jie susiduria su drąsiu piliečiu, nebijančiu pasakyti savo nuomonės ar konkrečių situacijos vertinimų neanonimiškai.
Visi trys mano minimi prievartiniam ištyrimui teismų „deleguoti“ žmonės atstovauja Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijas. Vadinasi, gini žmogų, netyli, matydamas aferas, nesi bailys – tai reikia patyrinėti, gal esi psichas?
O elegantiškoji, elitinė Lietuvos aukštuomenės dalis, kurioje toleruojamas girto teisėjo skrydis laiptais arba Konstitucinių dvasių spiritizmo seansai – neverta prievartinių ekspertizių?
Regis, tarybinės psichiatrijos virtuozai, sovietmetyje disidentus gydę nuo „laisvės siekio“, nyksta ir galiausiai turėtų išnykti natūraliosios atrankos būdu, tačiau Lietuvos teismams vis maga ištirti, ar normalu kovoti nenuilstamai už teisybę. O gal jau atsirado diagnozė tiesos paieškos?
Kas be ko, Utenoje tiriamųjų kraujospūdis kyla, pastebimi širdies permušimai… Bet juk tai normalu, tačiau gal užrašyti į tiriamojo kortelę šie pastebėti simptomai jau tampa padidėjusio jautrumo įrodymais? Įdomu, kuriam iš mūsų, prievarta išplėštam iš įprastinės gyvenamosios aplinkos ir izoliuotam vienutėje, nepasireikštų tokie požymiai?… Ir ką jie reikštų?
Sako, „stebėjimus“ Utenoje galima vykdyti savaitę ar net mėnesį. Tik nesuprantu, kam tokios išlaidos. Kiekvieno aktyvesnio visuomenininko dosjė sklidina VSD stebėjimo duomenų bei įrašų. Sisteminis elitas dirba rafinuotai. Toli visuomenininkams iki jų veiklos modelių. Ir ačiū Dievui. Sistemos Stacijas įveikę piliečiai užsigrūdina. Žmogaus niekinimas ir žeminimas nepraeina be pasekmių. Todėl, jeigu daugėja siunčiamų prievartinei psichiatrinei ekspertizei, situacija tampa grėsminga, nes kiekvienas represinės struktūros veikėjas apie kitus sprendžia pagal savo sugedimo lygį…
Civilizuotose, ne policinėse valstybėse tokios procedūros – prievartinės stacionarinės ekspertizės – nėra ir būti negali. Įdomu, kada Lietuvoje, spėriai kopijuojančioje ES valstybių gyvenimo būdą, bus atsisakyta sovietinio relikto – susidorojimo psichiatrų rankomis?