Asta Dykovienė | klaipeda.diena.lt
Klaipėdą drebina kraujomaišos skandalas. 40-metis vyras su savo nepilnamete biologine dukra susilaukė kūdikio. Tokio atvejo uostamiestyje nepamena nei pareigūnai, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Baisiausia tai, kad ne asocialus, psichiškai sveikas vyras nesuvokia savo elgesio šiurpumo.
Susirado pradingėlį tėvelį
Viename pajūrio miestelyje su krūva vaikų gyveno moteris, kuri oficialiai išsiskyrė su savo atžalų tėvu, tačiau per daugybę metų iš jo nesulaukė nė cento jų išlaikymui.
Skurdas varė į neviltį ne tik vienišą mamą, bet ir vyresniuosius vaikus. Šie nusprendė susirasti savo biologinį tėvą. Ir jiems tai pavyko. Pradžioje jie pradėjo su juo bendrauti virtualiai.
Paauglė dukra, kuri savo tikro gimdytojo beveik neprisiminė, nes jis šeimą paliko, kai mergaitei buvo dveji, sumanė su juo susitikti gyvai. Jos tėvas jau kurį laiką gyveno Klaipėdoje su kita moterimi, su kuria augino du vaikus (vienas buvo ne jo).
Mergina atvyko į uostamiestį, susipažinti su savo tėčiu. Susitikimas veikiausiai buvo jaudinantis, nes dukra pareiškė norinti gyventi su juo, o ne su mama, nes esą su ja nelabai sutaria, konfliktuoja, mama nuolat draudžia jai jaunatviškus malonumus – pirkinius, vakarėlius ir panašiai. Tėvas sutiko ją priimti.
Jau kitą dieną vyro sugyventinė pareiškė ultimatumą – arba dukra, arba ji jį paliksianti. Gal moterį trikdė stipriai išreikštas paauglės seksualumas, gal ji nujautė, kuo čia viskas gali baigtis, tad nusprendė pasitraukti, nors su tuo vyru ir turėjo bendrą vaiką.
Nuomojamame bute tėvas apsisprendė likti su savo pirmos santuokos dukra.
Abipusio susitarimo reikalas?
Kai sugyventinė trenkė durimis, bute vyras liko gyventi viename kambaryje, o jo dukra – kitame. Esą pradžioje tarp jų nebuvo nieko nuodėmingo, tačiau po kurio laiko paauglė sužinojusi, kad tame būste, kur jie gyvena, kažkada buvo nužudyta mergaitė.
Šią versiją vėliau dėstė nusikaltimo vykdytojas. Jo dukra esą labai bijojusi miegoti viena tame kambaryje ir paprašė nakvoti kartu su juo. Taip jie atsidūrė vienuose pataluose.
Tai nutiko daugiau nei prieš pusantrų metų.
Vėliau jau vyras aiškino, kad jokios prievartos tarp jo ir dukros nebuvo, viskas įvyko abipusiu sutarimu. Aktai, jo teigimu, pasikartojo tik keletą kartų. Nors pats pripažino, kad su savo mergaite ėmė gyventi kaip vyras ir žmona. Tuokart jai sukako 16 metų.
Slėpėsi nuo svetimų akių
Po trijų mėnesių dukra pasijuto esanti nėščia. Vyras suprato, kad kūdikis gali būti tik jo, nes mergaitė jokių draugų tuo metu neturėjusi.
Esą jie susėdę abu aptarė ir nusprendė, kad aborto nebus ir reikia gimdyti. Nors kaip vėliau vyras tikino, jis nesijautė esantis kaltas, kad su savo biologine dukterimi gyvena kaip su žmona, tačiau sveiko proto likučiai jam sufleravo, kad vis tiek darąs kažką negerai ir aplinkiniams žmonėms tai akivaizdžiai nepatiks.
Tad, kol dar nepradėjo ryškėti nėštumas, ši keista pora nusprendė persikelti kitur, kur jų niekas nepažįsta. Jie išsinuomojo dviejų kambarių butą kitame Klaipėdos gale.
Mergina pernai žiemą pagimdė dukrą. Išlaikyti šeimą vyrui nebuvo taip lengva, nors jis turėjo nuolatinį darbą ir nebuvo asocialus.
Todėl, kai viena jauna pažįstama moteris, auginanti vaiką, jo pasiteiravo, gal jis žinantis, kur jai būtų galima uostamiestyje prisiglausti, vyras nusprendė ją priimti kaip nuomininkę į laisvą kambarį. Taip namuose atsirado dar viena moteris.
Muilo operos aistros
Taigi kartu apsigyveno vyras su savo dukterimi ir naujagime dukra-anūke bei jo draugė su vaiku. Jam veikiausiai sunku buvo atlaikyti savo naujos nuomininkės gundymus, todėl ji tapo antroji jo sugyventinė.
Kaip paaiškėjo, vyras pakaitomis artimai bendraudavo tai su drauge, tai su savo dukterimi. Suprantama, prasidėjo nesutarimai tarp moterų. Mergina ėmė važinėti pas mamą, kuri pakraupo suvokusi, kas nutiko.
Šitą Sodomą bei Gomorą ir nutraukė pirmoji vyro žmona, kurios dukra su savo tėvu susilaukė kūdikio, nes parašė pareiškimą policijai.
Juolab vyras per keliolika metų po skyrybų pirmosios santuokos vaikams nesumokėjo nė cento jų išlaikymui, o už tokį piktybinį alimentų vengimą numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų.
Tad kai atsirado pareiškimas dėl kraujomaišos ir dvipatystės, vyrą suėmė, ir teismas jam skyrė metus kalėjimo už vaikų išlaikymo vengimą.
Pradžioje vyras neigė kaltinimus kraujomaiša ir kad kūdikis – jo. Tačiau atliktas DNR testas įrodė, jog jis yra vaiko tėvas. Tada vyras pripažino faktą, kad turėjo artimų santykių su savo dukra ir jiems gimė dukrytė.
Per 20 metų – pirmas atvejis
Klaipėdos vaiko teisių apsaugos vadovė Gražina Aurylienė teigė, kad ši istorija tarnybai labai gerai žinoma, nes patys darbuotojai šį nusikaltimą ir išsiaiškino.
„Tas vyras ir jo dukra Klaipėdoje gyveno tik kurį laiką. Kai sužinojome, kad nepilnametė laukiasi kūdikio, pradėjome aiškintis, kas ir kaip. Tada ir išlindo visas siaubas. Todėl kreipėmės į atitinkamas institucijas. Tokių atvejų per 20 metų nesame turėję“, – pabrėžė G.Aurylienė.
Esą prieš 10 metų buvo gandų, kad vienas toks tėvas gyvena su dukra, tačiau jie abu nepripažino šio fakto ir kraujomaišos nepavyko įrodyti.
„Ar galima pavadinti tokį asmenį tėvu? Ar tėvas galėtų taip elgtis su savo vaikais? Manome, kad šioje situacijoje kalta šeima, mama – taip pat. Ar ji nematė, kas vyksta? Kaip ji galėjo tai leisti?“ – klausė G.Aurylienė.
Baudžiamųjų bylų teisėjas Zigmas Pocius teigė, kad yra buvę bylų, kai tėvas prievartavo tris savo dukras, yra atvejų, kai sugyventiniai seksualiai išnaudodavo savo draugių vaikus, tačiau kad iš kraujomaišos gimtų kūdikis, – retenybė.
Neuždraus auginti vaiko
Vyrui už kraujomaišą gresia kalėjimas iki 6 metų. Tai numato Baudžiamojo kodekso 151 straipsnio 3 dalis. Nors nepilnametė ir nebuvo prievartauta, šie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Vyras nesigina šio dalyko, bet jis esą nuoširdžiai nesupranta, ką padarė blogai.
„Sveiku protu aš to nesuvokiu, bet bendraudamas su tuo žmogumi matau, kad jis yra psichiškai sveikas. Na, jei dar ji būtų pilnametė, bet vis tiek nesuprantama, kaip tėvas galėjo sau tai leisti? Jis gi nesuvokia, kas ta kraujomaiša. Jam nusispjauti, kad iš viso to galėjo gimti velniai žino kas, svarbu, kad tuo momentu jam buvo malonu“, – su siaubu kalbėjo asmuo, nepanoręs viešumo.
Kraujomaiša savo vaiką sutepęs vyras tikisi, kad amžinai kalėjime nesėdės ir grįžęs jis augins savo nuodėmės vaisių. Ir esą niekas jam teisiškai to uždrausti negali.
„Nemanau, kad jis gali auginti savo vaiką. Jis padarė baisų nusikaltimą“, – tvirtino G.Aurylienė.
Nuodėmingas nukrypimas
Kraujomaiša, incestas (lot. „nusikalstamas, nuodėmingas“) – lytinis nukrypimas, seksualiniai santykiai tarp artimų kraujo giminaičių: tėvų ir vaikų, senelių ir anūkų, brolių ir seserų, dėdžių ir dukterėčių, tetų ir sūnėnų.
Lytinių santykių tarp giminaičių apribojimus nustato papročiai ir įstatymai. Daugelyje šalių kraujomaiša laikomi ir globėjo santykiai su globotiniu.
Pagal Senąjį Testamentą, pirmoji kraujomaiša turėjusi būti tarp Adomo ir Ievos vaikų, iš kurių ir atsiradusi žmonija.
Iš senesniųjų kraujomaišos pavyzdžių gali būti Biblijos pasakojimas apie Lotą ir jo dukteris, Sofoklio drama „Karalius Edipas“, Ovidijaus „Metamorfozėse“ aprašyta Miros meilė tėvui, iš kurios gimęs dievas Adonis.
VI amžiuje popiežius šv. Grigalius I uždraudė vedybas net 7 eilės giminaičiams, bet XIII a. draudimas sušvelnintas – tuoktis leista jau 3 eilės giminaičiams (pusbrolių ir pusseserių vaikams). Ši Katalikų bažnyčios nuostata galioja iki šiol.
Kraujomaišos draudimą lėmė genetinis argumentas: vaikai, pradėti kraujo giminaičių, dažniausiai būna prastesnės sveikatos. Ši prielaida moksliškai patikrinta XX a., kai buvo visapusiškai ištirta grupė iš kraujomaišos gimusių žmonių. Pasirodė, kad tik trečdalis jų buvo visiškai sveiki, kiti sirgo sunkesnėmis ar lengvesnėmis fizinėmis ar psichikos ligomis.
Incestiniai santykiai su nepilnamečiais neretai traumuoja vaikų psichiką, sukelia sunkius nervinius sutrikimus.