Ričardas Čekutis | respublika.lt
Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai” komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.
Norvegijoje vienas veikėjas, matyt, nusprendė pažaisti indėnus ir puolė šaudyti į praeivius iš lanko. Nušovė penkis. Skalpų, atrodo, nespėjo nuimti ir buvo suimtas policijos. Bet dar nespėjus nušautiesiems ataušti, liberalioji „žiniasklaida” puolė pasakoti apie „naują Breiviką” bei baisiuosius „dešiniuosius ekstremistus”. Net kai paaiškėjo, jog „indėnas” – į islamą atsivertęs veikėjas, kurį jau seniai stebėjo policija dėl jo polinkio radikalizuotis bei Alacho vardu skelbti „šventą kovą prieš netikėlius”, ta pati „žiniasklaida” toliau pasakojo apie Breiviką, o valdžia aiškino, kad „tikėtina, tai nėra teroro aktas”. Kodėl įvairaus plauko islamistai „tolerantiškose” visuomenėse turi daugiau teisių už normalius žmones? Kodėl vis dangstomi jų nusikaltimai?
Mes nuolat regime vieną ir tą patį manipuliacinį vaizdelį, nes europinė politika islamo klausimu labai dažnai kelia daug pagrįstų įtarimų, jog bet kuria kaina stengiamasi įsileisti kaip galima daugiau pranašo Mahometo gerbėjų į tradicinę Europos kultūrą išpažįstančias valstybes. Jeigu „netikėtai” nutinka koks nors teroro aktas, tuomet visur šaukiama, kad „jie nekalti”, „nereikia demonizuoti”. Kitaip ne visi ten „teroristai” ir pan., trumpiau tariant, visada pirmiausia mėginama įvairiais būdais pateisinti, net jeigu jie pagaunami centrinėje Kelno aikštėje per Kalėdas prievartaujantys vietines blondines… Čia yra lygiai tos pačios „politkorektiškos” politikos rezultatas, o islamistas jau savaime reiškia „geras žmogus”… Tai yra didelė visos Europos nelaimė. O Norvegijoje iš tikrųjų šios kvailos politikos simptomas buvo Breivikas, iššaudęs valdančiosios partijos vaikų stovyklą. Kai kiekvieną dieną susiduri su tokios „politkorektiškos” politikos rezultatais, kurie yra visiškai priešingi, apie „sėkmingą musulmonų integraciją” pasakojančios valdžios mitologijai, tad kiek nestabilesnės psichikos žmogus gali griebtis ir ginklo. Ir šiandieninė situacija, kai pasiautėjo į islamą atsivertęs veikėjas, rodo, jog problemos glūdi pačioje Norvegijos politikoje šiuo klausimu. Deja, lygiai tokia pati politika vyrauja ir kitose Vakarų Europos šalyse, todėl dar ne kartą matysime panašias situacijas…
Tuo metu visu pajėgumu vystosi Lenkijos ir Europos Sąjungos konfliktas dėl teisės viršenybės, į kurį įsitraukia vis daugiau šalių: į lenkų pusę jau atvirai stojo Vengrija, panašu, netrukus prisijungs ir Čekija, kai patvirtins naują vyriausybę, o ES pirmininkaujanti Slovėnija taip pat vis dažniau kritikuoja Briuselio metodus. Kuo gresia tokia situacijos sankloda Bendrijai? Kaip buvo pasiektas toks įtampos taškas?
Ši Lenkijos bei kitų šalių užimta pozicija kelia esminį klausimą: kokia Europa turi būti ateityje? Kuomet Europos Sąjungos fanatikai ir gerbėjai gavo pinigų, kad papirkinėtų Lietuvos žmones alumi, skalbimo milteliais ir panašiomis nesąmonėmis balsuojant stojimo į ES referendume, tuomet nebuvo sakoma, jog mes visi būsime verčiami atsisakyti tradicinių vertybių, krikščionybės, būsime verčiami liaupsinti ir garbinti homoseksualizmą, nebuvo sakoma, kad netrukus neteksime savo Konstitucijos ir savo įstatymų, kuriuos užgoš „viršesni” Briuselio įstatymai, nebuvo sakoma, jog bet kuri Europos Komisijos direktyva įgaus įstatymo galią mūsų valstybėje, nebuvo sakoma, jog mūsų klerkai ir politikai bus papirkinėjami įvairiomis galimybėmis bei Briuselio saldainiais ar kad žmonės, deleguoti į Europos Parlamentą, bus perkami milžiniškais atlyginimais vien tik tam, kad ten balsuotų ne pagal mūsų valstybės interesus, o pagal jiems primetamas žaidimo taisykles… Visi šie dalykai lygiai taip pat aktualūs ir Lenkijai. Jeigu šiandien Lenkija nepalūš, išsilaikys, tai ES turės arba keisti savo vidinę politiką, arba mesti lenkus lauk. Jeigu išmesi lenkus lauk, tai greta jų atsistos vengrai…
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.