„Lietuvos želdynų sunaikinimas yra įvykdomas visiems laikams, nes iš brangių europinių šiukšlių medžiai apskritai neišauga. Želdynų kapitalinis iškirtimas – šios šalies tapatumo ištrynimas, tai yra pradžia kitų naikinimų.“
Salomėja Jastrumskytė, hum. mokslų daktarė, dailininkė, mokslo darbuotoja
„Kiekvienas senas medis potencialiai užima didžiulių pinigų vietą.“
Saulius Dambrauskas, advokatas
Dėl miesto medžių paveldo naikinimo Lietuvoje
Sveikų, brandžių, šimtamečių medžių kirtimai miestuose taip įsisavinant ES fondų lėšas – jau tapo masiniu reiškiniu daugelyje Lietuvos miestų. Gamtinio, kultūrinio, istorinio paveldo ir „miesto plaučių“ naikinimas vyksta be diskusijų ar vietos bendruomenių pritarimo – jos nėra įtraukiamos į sprendimų procesus, joms nesuteikiama reikiama informacija, ja manipuliuojama.
Sprendimų priėmimo procese pasigendama tinkamos kvalifikacijos specialistų, kurie galėtų kompetentingai įvertinti medžių sveikatą, gamtinę ir kultūrinę vertę, tokių sprendimų poveikį aplinkai bei suteikti kokybišką ir išsamią informaciją visuomenei, taip ginant jos teisę gyventi visavertį gyvenimą švarioje ir kokybiškoje aplinkoje.
Šiurkštūs Orhuso konvencijos pažeidimai
Nepaisant žmonių pasipiktinimo miestų centruose, parkuose, skveruose masiškai pjaunami sveiki, brandūs medžiai – taip šiurkščiai pažeidžiama Orhuso konvencijahttp://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/jurate-markeviciene-kodel-lietuvoje-stringa-orhuso-konvencija. Ši konvencija suteikia visuomenei 3 pagrindines teises: 1) gauti informaciją apie aplinką, 2) teisę dalyvauti priimant su aplinka susijusius sprendimus 3) teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
Orhuso konvencija yra unikali tarptautinės teisės priemonė – užuot gynusi pačią aplinką, ji suteikia kiekvienam visuomenės nariui pagrindą ginti savo teisę gyventi švarioje ir kokybiškoje aplinkoje. Ši konvencija išplaukia iš pamatinės žmogaus teisės į gyvybę, tačiau čia turima galvoje ne apskritai teisė tiesiog išlikti gyvam, nesvarbu, kokiomis sąlygomis, tačiau teisė gyventi visavertį gyvenimą.
Lietuva Orhuso konvenciją ratifikavo 2001 m., jos pakeitimą dėl GMO – 2007 m., o protokolą – 2009 m. Po ratifikavimo šie dokumentai tapo nacionalinės teisės dalimi.
Lietuvoje Orhuso konvencija galioja nuo 2002 m. balandžio 28 d. kaip Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, o nuo 2005 m. vasario 17 d., kai Konvencijos šalimi tapo Europos Sąjunga – ir kaip Lietuvai privalomas ES tarptautinis įsipareigojimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo ratifikuotos konvencijos turi įstatymo galią, todėl jų nuostatos turi būti taikomos tiesiogiai, ypač tuomet, kai žemesnio lygmens įstatymai bei kiti teisės aktai joms prieštarauja. Tą nesyk išaiškino Konstitucinis Teismas.
Visuomenės balsą užgožia iš ES fondų gaunami milijonai
Visuomenė rengia protestus, rašo skundus, kreipiasi į Aplinkos ministeriją, į regionines institucijas, tačiau yra ignoruojama ir skandinama biurokratinėse pinklėse. Šie kirtimai ypatingai suintensyvėjo kai iš Europos Sąjungos buvo gauti regioninės plėtros finansavimo projektai, kuriuose finansuojami želdynų tvarkymo darbai, deja, tokie „tvarkymai“ pasireiškia viešos sveikos aplinkos naikinimu, kurpiamos pelningos pinigų įsisavinimo schemas – pjaunami sveiki medžiai ir sodinami nauji, prabrangūs įvežtiniai sodinukai, gyvuojantys nepalyginamai trumpesnį laiką nei buvę medžiai.
Medžių vėžys
Palanga, viena pirmųjų iškirtusi senųjų medžių alėją ir užsodinusi sodinukais, turėjo pašalinti didžiąją dalį brangių sodinukų, jiems masiškai ėmus sirgti medžiu vėžiu. O kaip mūsų miestuose atrodo užsienietiški sodinukai, pakeitę brandžius medžius, jų valomą orą ir teikiamą pavėsį, galite pamatyti ČIA.
Medžiai miestuose yra neprižiūrimi arba prižiūrimi prastai, betonuojami, jais tinkamai nesirūpinama – tokiomis sąlygomis nėra užtikrinama nei senųjų, nei naujų medžių sveikata, kuri tiesiogiai susijusi su visuomenės fizine ir psichine sveikata bei gerove.
Piliečius prašome siųsti infomaciją
Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją į GYVĄ MIŠKĄ kreipėsi advokatas Saulius Dambrauskas su prašymu surinkti ir atsiųsti informaciją, reikalingą kreiptis į ES institucijas. Tad prašome visų, užfiksavusių tokius sveikų medžių kirtimus mieste, kurie buvo įvykdyti naudojantis ES skirta parama, atsiųsti:
1) tikslius ES finansuojamų projektų pavadinimus;
2) jų identifikacinius duomenis;
3) informaciją, kuriai kategorijai jie priskiriami (aplinkosauginiams, kraštovaizdžio projektams ar kt.);
4) situacijos aprašą.
Taip pat pageidautume, kad siųstumėte GYVAM MIŠKUI į bendrą duomenų bazę informaciją apie vykdomus kirtimus:
1) kirtimų fotografijas mieste, parkuose, saugomose teritorijose su aprašu;
2) dendrologų ar kitų specialistų įvertinimus;
3) siųstas užklausas, skundus, kreipimusis ir gautus atsakymus (jei yra) į valstybines institucijas;
4) informaciją (foto) apie jau pasodintų naujų sodinukų būklę ir su jais kilusias problemas;
5) savo mintis ir pasiūlymus galimai padėsiančius spręsti problemas.
Informaciją siųskite Laurai Čilinskaitei eil pašto adresu: l.cilinskaite@gmail.com