Stebėsimės ar ne, po ginkluoto Garliavos šturmo jau prabėgo dveji metai. Panašu, kad visi nusiramino. Praėjo ir baigta… Kokia palaima viską užmiršti. Arba apsimesti, kad nieko nebuvo. Tada gali pasijusti lyg būtum iš naujo užgimęs. Negi maža buvo visokių kalbų. Galvojimo mutacijų. Duoto žodžio sulaužymų. Keisto visų valdžių ir lengvai paperkamos žiniasklaidos gudravimo. O gal čia nė mergaitės nebuvo? Vadinasi, ir prievartavimo. Juolab kad ir jos veido niekas nematė. Nesvarbu, kad ji isteriškai klykė, kad buvo išnešta ir išvežta nežinoma kryptimi. Prieš dvejus metus valdžia padarė „tvarką“, panašią į košmarišką sapną. Paslėpė vaiką visiems laikams. Šiurkščiai, brutaliai, ciniškai. Be ceremonijų. Bet darbą atliko. Nusiplovė rankas. Ir tikisi ramiai gyventi. Ir visa valstybė atsiduso. Be sąžinės graužimo, be atsakomybės už vaiko likimą.
O gal viskas, ką mes žinome ir matėme, buvo tik mūsų fantazijos vaisius? Visai kaip standartiniame filme apie itališką mafiją. Nebuvo nė tų lavonų, kurių atidesni žmonės yra priskaičiavę iki dešimties? Turbūt ir jie išgalvoti vienas po kito, eilės tvarka. Kas patikės, kad taip nuosekliai surežisuoti dalykai galimi Lietuvoje? Tai tiesiog neįmanoma. Kilę kažkokie paranojiški įtarimai pedofilija. Jais nė policija nepatikėjusi. Juk visi turėtų žinoti, kad Lietuvoj tokių dalykų nebūna, kadangi nebūna niekada. (Kaip tame Čechovo laiške mokytam kaimynui). Ir dar teisinėje sistemoje. Beveik jos viršūnėse. Juk iki šiol niekas nežino rimtos priežasties, kodėl vieni buvo nušauti, kiti baloj nuskendo, treti užspringo savo „skrandžio turiniu“. Pagaliau nėra ir Venckienės, tos karingos tetos, kadaise sukėlusios ant kojų beveik pusę Lietuvos ir davusios daug peno visai žiniasklaidai. Ją dabar tik Seimas retkarčiais prisimena. Bet juk ir jis neretai fantazuoja, kaip apsukti tautą. Ar ne simptomiška, kad po įtemptų darbų prigeso ir teismai. Ir jie mažai realūs. Kadangi neįstengė duoti atsakymų į iškilusius klausimus. Net daugiau iškėlė naujų klausimų, negu davė atsakymų.
Kam dabar rūpi, kur gyvena mergaitė, kurios beveik nebuvo? Kaip ji jaučiasi? Kas su jos psichika? Kaip ji atlaikė tokius išbandymus, kurie net suaugusiems nepakeliami ir nežmoniškai užtamsinti? Apipinti pačių žvėriškiausių nusikaltimų. Ar jos pakrikusi ir aiškiai abejinga motina pajėgi ja pasirūpinti? O juo labiau išauklėti žmogų? Kai jau nežinia, kur čia baigiasi žmogus ir prasideda žvėris.
Turbūt keista ir tikriausiai nenormalu, kad pačioj Lietuvoj dar vis randasi žmonių, kurie budi. Prie pat Prezidentūros. Ir ne taip mažai. Valdžios žmonių čia paprastai neužklysta, mergaitės artimųjų – taip pat. Didžioji žiniasklaida šios vietos seniai vengia, o gal ir bijo. Nežinau, nė kaip tuos budinčiuosius pavadinti. Atminties saugotojais? Nerimo žadintojais? Prezidentės kaltintojais ar kalbintojais? Pilietiškais menininkais? Bet prieš juos kažkodėl norisi nulenkti galvą. Jiems teko praeiti teismus, atlaikyti negailestingas policines represijas ir apginti savo teises, kad būtų galima reguliariai rinktis viešoms akcijoms. Tiek laiko išlaikyti jautrią sąžinę ne kiekvienam duota. Ir iš jo išauginti beveik visą judėjimą. Šitie išbandymai ir pats užsiangažavimas jaudina, guodžia ir žadina viltį, kad dar ne viskas prarasta. Būtent šioje ištvermingoje grupėje, teisingiau sakant, jos moraliniame įsipareigojime negalima nepajusti kai ko sakralaus.
Nepaisant visų kliaudžių, jie vieni ir tik jie išlaikė pasiryžimą neužmiršti visos šalies akivaizdoje vaikui padarytos skriaudos. Tik jie iki šiol sugeba liudyti tą brutalią prievartą, kurią visą laiką neigė beveik visi politikai ir pareigūnai. Juk net orūs pražilę juristai kartojo – „viskas teisėta“. Vienintelis Tiesos judėjimas iki šiol skelbia, kad tai buvo pats gėdingiausias ir įžūliausias valdžios nusižengimas prieš jauną mergaitę. Tik jis pajėgė suprasti, kad tas moralinis nusižengimas buvo ištisos nusikaltimų serijos baigiamoji stadija, kuria buvo norima padėti paskutinį tašką. Tiesos judėjimas pasakė „NE!“ ir dabar kartoja primindamas, kad nebus laiminga tokia tauta, kuri gali susitaikyti, kai jos akivaizdoje vykdomas smurtas prieš vaiką.
Kiekvieną mėnesį jie susirenka, užrašo vieną didelį žodį „Tie-SOS!“. Prisimena tai, ko „nebuvo“. Paskui sugieda Lietuvos himną ir išsiskirsto. Matyt, jie tiki, kad ta „tiesa“ ir tas himnas kam nors dar gali rūpėti. Kad šie ritualai gali pasiekti tuos, kam jie skirti. O gal net prisibelsti į juodas sąžines. Kartais ima atrodyti, kad šis prašymas teturi vienintelį adresatą – Viešpatį Dievą. O gal čia užtenka vien to, kad neleidžiama užgesti humaniškai vilčiai, jog tą tiesą kas nors kada nors vis tik išaiškins. Ir tą viltį paversdami šventu tikėjimu, nepaliaujamai kartoja sau ir kitiems, kurie ten atsitiktinai prisijungia: „Tie-SOS! Tie-SOS! Tie-SOS!“
Sunku pasakyti, ar kam šiandien tos tiesos reikia. Kaip ir Kudirkos himno, kurio žodžių, atrodo, jau niekas rimtai negieda. Ten irgi yra „šviesa ir tiesa“, iš kurių mūsų nihilistai su pasimėgavimu daro patyčias. Dabar beveik kiekvienas grumiasi tik už savo akiračio, savo interesų ir savo partijos sufabrikuotą „tiesą“. Tìkrai, arba bendrai, TIESAI nelieka nei vietos, nei laiko, nei noro. Beveik visi išsisukinėja nuo jos taip pat, kaip ir nuo teisingumo. Juolab kad vieni šventai tiki valdžios versijomis, kiti – Garliavos aukų priešininkais, o treti net neturi kada pagalvoti apie tuos dalykus, kurie nesusiję su jų buitiniais reikalais. O ką kalbėti apie tiesą tų žmonių, kurie viskuo nusivylę – net ir tuo, kad gali būti pasauly žmonių, kuriais būtų galima pasitikėti.
Juk esame civilizacijos, o dabar ir tautos krizės laikų žmonės, mokomi gyventi ir be tiesos, ir be sąžinės, ir be teisingumo, vadinasi, ir be sutarimo, be solidarumo ir be geros valios. Jau daug mūsų tautiečių gali be tų dalykų lengvai užmigti ir ramiai miegoti. Todėl esame pagiežingi ir įtarūs, beviltiškai susiskaidę, prisisegę prie savo dalinių ir laikinų nuomonių ir polinkių, praradę tarpusavio pasitikėjimą. Lengvai mumis gali naudotis bet koks klanas, veikiantis pagal paprasčiausią sovietinių laikų principą, vadinamą „vzaimnaja porūka“. Kiekvienas suktesnis politikas gali bet kada mus apmauti ir sėkmingai laimėti rinkimus į aukščiausius valstybės postus.
Tokie negalavimai taip greitai įsišaknijo tik dėl to, kad iki šiol jokių viešų moralinių nusižengimų anksčiau mums nepavyko tinkamai įvertinti, o visos valdžios akivaizdžiai pradėjo čiuožti žemyn. Padėtis darosi vis panašesnė į Brežnevo laikus, kuriuos geriausiai primena vienas iš žinomo R.Vabalo filmo („Birželis, vasaros pradžia“) personažų, kai jis išreiškė nuogąstavimą: „Baisiausia, kad niekas nepasikeis“. Šita analogija tiesiog glumina. Juk ten buvo sustingusi mumifikuota autoritarinė valdžia. Pilka, primityvi, buka. Tam tikras neostalinizmo variantas, monotoniškai represyvus ir militaristiškas. O čia šiandien valdžia keičia valdžią, partijos – partijas, permainos griūva ant galvos, visų liežuviai palaidi. Ir vis dėl to tos visos permainos – tik dekoracijų perstatinėjimas. Po jomis tas pats valdžios atitrūkimas nuo visuomenės, tas pats cinizmas ir nesiskaitymas su savo tauta, tas pats tieioginės demokratizacijos procesų slopinimas ir ribojimas, tas pats politikos tęstinumo nutraukinėjimas, tas pats nuolatinis visų permainų grąžinimas į pradžių pradžią, tas pats pražūtingas partinių interesų iškėlimas virš valstybinių, tas pats įtemptas gyvenimas be perspektyvos, tas pats direktyvų laukimas iš centro. Tik tada buvo Maskva, o dabar Briuselis. Tas pats nuolatinis išsisukinėjimas nuo svarbiausių problemų. Tas pats nenoras pripažinti, kad su netikusiu (nemokšišku ir savanaudišku) šalies valdymu yra susijusi ir didžiausia gyventojų emigracija, ir jų savižudybės, ir plintanti depresija, ir korupcija… Tie patys veidai, tas pats glitus frazieriškumas ir tas pats atitrūkimas nuo realybės ir nuo žmonių gyvenimo. Žodžiu, trypimas vietoje arba sukimasis ratu. Be krypties ir be ateities.
Nesvarbu, kad ten buvo Rusija ir vienas vadas, o čia Lietuva ir daug partijų. Procesai stebėtinai panašūs. Po Stalino ir Chruščiovo ten keitėsi tik generalinių sekretorių fizionomijos, o čia keičiasi partijos. Viena save vadina kairiąja, o kita – dešiniąja. Jos rašo skirtingas programas, bet iš jų politikos tos skirtybės neatpažinsi. Tai tik rinkiminės iškabos. Bet keičiantis valdžioms, jų visai užtenka, kad būtų keičiami žmonės ir demonstruojamos politinės permainos. Bet tos permainos paprastai nieko kito nereiškia, kaip tik suardymą tų politinių sprendimų, kuriuos yra įvykdę jų pirmtakai. Jei vienas ministras suspėjo įvesti mokinių krepšelius, kitas kuria planus, kada ir kaip geriausia juos sunaikinti, jei vienas ministras už padarytus nusižengimus įveda vairuotojams balų sistemą, kitas ją panaikina. Vienas kultūros ministras džiaugiasi, kad pavyko parengti geras kultūros politikos nuostatas, kitas iki savo kadencijos pabaigos parengė nieko bendra su tomis nuostatomis neturinčias mėgėjiškas Kultūros politikos gaires. O paskutiniam ministrui nereikia nei Nuostatų, nei Gairių. Jis skelbiasi kursiąs savo kultūros politiką, orientuotą į visuomenės švietimą. Žodžiu, valstybė valdoma taip, kad keisdamasi politika nepakeistų pačios gyvenimo srities, kad būtų sudaryta tik permainų regimybė, bet rimtų, esminių, kokybinių pasikeitimų apskritai neįvyktų, kad viskas liktų, kaip buvę.
Partijų pasikeitimai čia svarbūs tik pačioms partijoms, bet ne visuomenei ir valstybei. Jų skirtumai tik lozunginiai ir skirti vienai kadencijai. Politikos tęstinumas čia neįmanomas. Valdžia tariamai vykdo valstybė politiką. Bet iš tikrųjų tik kariauja tarppartinį karą ir sutartinai ginasi nuo tautos, kurios net sava negalėtų pavadinti. Kai tauta iš nevilties puola į depresiją, emigruoja, žudosi, valdžia apsimeta, kad tai nuo jos nepriklauso. Girdi, žmonės turi laisvę rinktis. Į visuomenės raginimus imtis neatidėliotinų veiksmų arba iš viso nereaguojama, arba išsisukinėjama, kad valdžia čia nieko negali padaryti, arba vaizduojama, kad daro viską, ką leidžia jų kompetencija.
Ką reiškia ta maža mergaitė tokiai didelei politikai? Kas gi dar galėtų prisiminti jos tragišką likimą. Po tiek laiko? Kas galėtų ją užstoti? Ir kaip tą būtų galima padaryti? Ypač dabar, kai neliko pačių artimųjų, o kiti ilgam nutildyti. Juolab kad ją atidavė teisėtai motinai, kuri pati kažkodėl dingo. Kaip mįslingai dingo bene dešimt kitų žmonių. Negi galėtų mūsų krašte kas nors rišliai į tuos klausimus atsakyti? Ypač kai niekas nesiryžta nieko rimtai apklausti. Ar ne dėl to taip lengvai valdžia išsisuka nuo bet kokios atsakomybės? Net rinkiminės kampanijos metu apie tai nieko nekalbama. Yra sena tradicija: valstybės lėšomis nupirktame eteryje negalima kelti netrafaretinių ir nepatogių klausimų. Ir oficialioji žiniasklaida nedrįsta paklausti. Ji padeda saugoti nemalonias paslaptis, net tas, kurios visiems žinomos. Ištikimai saugoma regimybė, kad valdžia čia nieko dėta, todėl toliau gali žaisti lėkštus politinius žaidimus ir imituoti diskusijas. O tuo labiau, kad nauji įvykiai griūva ant mūsų galvų užslopindami pačius skaudžiausius vakarykštės dienos įspūdžius. Išreikalautas tautos referendumas, sukėlęs tikrą paniką valdžios viršūnėse. Pavojingi įvykiai Ukrainoje. Ištisas rinkimų maratonas.
Kas šiame šviežių įvykių sraute bebūtų atsiminęs pilietinę mažos mergaitės likimo pamoką, jeigu nebūtų užgimęs reikalavimas „Tie-SOS!“?
Juozo Valiušaičio nuotr.
be aukų nebus Dievo karalystės. Komunistai paaukojo vaikelį savo kunigaikščiui velniui. Už auką gavo pinigų, valdžią ir turtų (gaus ir pragarą).
Atmintis išlieka. Niekur ji nedings, kiek valdžiagyviai bebandytų ją slopinti. Būtinai ateis diena, kai ateis atpildas. Taip visada būna. Taip bus…
pedofilijos bylos gijos vakarykštėj Janutienės laidoje.
Kartojimas ketvirtadienį 23 val.
Dėkoju autoriui už tokį teisingą ir išsamų straipsnį. Ačiū Dievui, kad Jūs esate ir buvote nuo pat Sąjųdžio pradžios, ir nei karto nenukrypote nuo nuo tų moralinių nuostatų, kurias keliate. Ačiū Jums dar kartą ir ačiū dar už tai kad suteikiate vilties, jog TIESA egzistuoja ne vien ant šaligatvio plytelių, bet ir gyvenime. Kad minite Garliavos tragediją, kai stengiamasi ją užtušuoti, iškreipti tikrąją jos esmę, kai savi (skūros) interesai pataria jos neminėti, nes darosi neparanku, kai tragedijos paminėjimas gali pakenkti tariamai teigiamam savo susikurtam įvaizdžiui. Bet Jūs už TIESĄ ir mes su jumis!
Ir ta, kuri vėl ruošiasi būti prezidente,dorų žmonių , neabejingų mergaitės skausmui ir likimui ,jau du metus kantriai jos panosėje rašančių žodį „TIESOS”, tarsi nė nemato , nė negirdi…Ir tuo pat metu ta, kuri vėl ruošiasi būti prezidente,pasikviečia kažkokį besivalkiojantį po aikštę „cončitą”, vaišina jį, aprodo jam savo valdas…Ar gali būti didesnis cinizmas????Vakarykštė patriotų laida apie Slušnį+Landsbergį, bei pastarojo nuolatiniai vizitai pas tą , kuri ruošiasi prezidentauti , leido prasikrapštyti akis ir turėti viltį, kad ,gal būt,kitas prezidentas aprodys prezidentūrą ne tik cončitoms ,bet ir TIESOS ieškotojams…..
Deimantė savo kančias galbūt baigė,dabar Dievulis globoja. Deja Lietuva kilpoje.
zmones, nesvarbu kur mes bebutume, ka bedarytume, kaip begyventume- mes privalome issaugoti atminti ir tikejima, kad po gudzios nakties isaus Diena. Todel ir ateinu i Daukanto aikste kiekviena karta, kai tik bunu Lietuvoje prisijungti prie tu, kurie buvo Garliavos teroro liudininkais.Kol turime tokiu sviesuoliu kaip sio straipsnio Autorius- viltis yra!
gerbiamam Krescencijui Stoškui. O, kad būtų buvę daugiau jautrios sąžinės intelektualų Lietuvoje. Deja. Vos vienas kitas. Kol kas „bendrojo gėrio” idėja beviltiškai pralaimi. Tačiau juk svarbiausia ne laimėti, o teisingai pasirinkti, kurioje pusėje esi, o toliau – viskas Dievo rankose. Dar kartą PAGARBA AUTORIUI.
veidmainiškas ir labai jau akivaizdžiai vienpusiškas tas jūsų rėkaliojimas „vardan tiesos”. Kokia nauda iš tų žvakelių deginimo šiandien? Kodėl prie prezidentūros, o ne prie seimo, prokuratūros, teismų? Kodėl diena iš dienos kalate prie sienos Grybauskaitę, bet, atrodo, esate visai patenkinti raudonaisiais prichvatizatoriais, juodaisiais buhalteriais, borisovų rėmėjais, koloradais ir lenkiškais tarakonais? Iš kur tokia neapykanta dešiniesiems ir tiesiog motiniškas pakantumas stribams ir kgbistams, bradauskams ir komskiams bei kitai šutvei, patogiai susirangiusiai valdžioje bei teisėsaugoje? Įspūdis, kad Vaiku jūs tik pasinaudojote naivuolių auditorijai pritraukti. Kaip ir seime šiltai įsitaisę „Drąsuoliai”,- atsukę užpakalį mergaitei ir teisėjai, bičiuliaujasi su teisiamaisiais aferistais.
Galvojame, kad arčiau tiesos būtų pavadinimas PRAVDA.RU.
ir garbingas straipsnis.Vien dėl tokių iškilių minčių verta gyventi ir atsiriboti visais įmanomais būdais nuo žiaurių ir nuodėmingų valdžios žingsnių.Iš tiesų,kol savęs,kaip tautos nepradėsime jausti,nejusime savo tapatybės ir neigsime vidines širdies nepasitenkinimo būsenas,tol valdys ar Maskva,ar Briuselis ar vietos sąžinę pardavusieji.Pajautos ateina per kančias,jei nenorima gera valia.Gal tikrai tų ,kurie leidžiasi apkvailinami propagandos ,aptukusiomis širdimis ,labai negailėti ir žinoti,kad purenama sąžinės dirva.Tegul kenčia,kad neklauso teisingo žodžio,-dalis pensininkų ir abuojaus jaunimo , miesčioniško,paviršutiniško vidutinio amžiaus?
šiek tiek išmanantis tikėjimo psichologiją ir to techninį pasąmonės mechanizmą žino,kad tikrai daug daryti kol kas nereikia,tik tikėti,melstis ir simboliškai valdžiai priminti Prezidentūros aikštėje,kad žmonių malda bei pasąmonė dirba.Ateityje to rezultatai pasirodys realiai.Štai tada ir prasidės.Svarbiausia mergaitės nepamiršti vidiniame pasaulyje ir už ją melstis bei žinoti ,kad vieną dieną viskas paaiškės.Čia jau saugumas,armija ar policininkai su automatais bejėgiai.Tegul valdžia šia butaforija apsigaudinėja,negaila…
akcija,kaip malda…Juk kodėl konservatoriai taip stengėsi su propaganda įteigti,kad čia viskas išgalvota.Jie intuityviai jaučia,kad kol nors vienas žmogus tuo nepatikės,anksčiau ar vėliau viskas paaiškės ir tada jų karjeroms galas,o dar teismai prasidės.Nepatikėjome.Visų nepradanginsit ir neišžudysit.Geriau pradėkit tirti iš naujo ir atsisveikinkit su politika.
Taip,labai pasikeitė.Dabar šuleriai ir jų stogai žymiai įžūlesni,žiauresni,
galingesni,o juodaskverniai persekioja ir teisia visuomenininkus.O kad prieš
žmones panaudojo 240 smogikų jėgą ir niekas nekaltas,tai jau pogromas,už kurį
būtina teisti.Tik nėra kam,nes „ranka ranką plauna”,o nekatrosio giminės
atstovai turtingi,galingi,įtakingi… Baimė kausto žmones.
Pagarba ir nuosirdi padeka sio puikaus ir teisingo straipsnio Autoriui !
Lietuvos garbė.O Garliavoje buvo peržengta žiaurumo riba,už kurios valdžioje bujoja kalėjimo recidyvizmas.
kuris prisidėjo prie mažo vaiko prievartos, ir siekio viską nuslėpti bus nubaustas :). Niekas nepasislėps nuo nei vieno savo juodo darbo. Toks Visatos dėsnis :). Kas ką darė – sau pasidarė. Ir ačiū Dievui. Kai ateis atpildas sunkiomis vaikų ligomis, nelaimėmis ir netektimis, tada ir žinokite, kad tai atpildas už mažo vaiko kančias
Ačiū autoriui ir komentuojantiems, išskyrus „KEISKIT PAVADINIMĄ”, kuris dar neprasikrapštė užtemdytų smegenų,bet mažai tikėtina, kad kada nors prasikrapštys, nes matyt kad iš to pačio klano.
daugeliui zmoniu, teroras Garliavoje, visam laikui pakeite poziuri i valdzia. Tai monstras, lauzantis nesisteminiu pilieciu likimus. Demokratija- tik priesrinkiminese retorikose, o teisine valstybe- tik raudona psichotropine kaldra, uzmetama kiekvienam, kuris nepaklusta isakymui „dabar arba po minutes”. Sis teroro aktas istorijos vadoveliuose bus salia tremimu i sibira, kalantos susideginimo ir sausio13. TIESOS judejimas TIKRAI turi daug daugiau remeju, nei susibega daukantynej.
nereikia buti proto bokstu ar teisininku,kad suprastum paprasta TIESA. Stribvaikiu zonderkomandos zveriska akcija Garliavoje,nuo pradzios iki galo yra NEteiseta ir NUsikalstama.Ta patvirtinanciu irodymu,yra vagonas ir galybe karuciu… Sprendziant is to,su kokia neslepiama panieka buvo atmestas Seimo komisijos prasymas,pateikti filmuota medziaga,uzfiksavusia Neringos tariamos “kaltes” irodymus,tampa akivaizdu.Klerkai is kreivu langu karalystes, NIEKADA jos nepateiks. Nes tai butu ju niekingo egzistavimo pabaigos, pradzia…. Isvydes tuos, neabejotinai,KLAIKIUS mergaites GROBIMO vaizdus,kiekvienas (dar visiskai nedegradaves) sios salies pilietis, suprastu. Kokioje slykstaus melo, klaikios demagogijos ir iskreiptu veidrodziu kvazi valstybeleje, mes visi iki siol egzistuojame…… Manau ir esu isitikines,kad sis (NESUKLASTOTAS,suprantama) video irasas,jeigu ji pamatytu visuomene, taptu klaikaus kriminalinio nusikaltimo ivykdyto pries mergaite ir Kedziu seima, organizatoriu ir ikvepeju,nusikalstamos veiklos demaskavimo – PRADZIA
Paziurejau Janutietes laida ir supratau kad tie pinigai skirti pedofilijai uzmaskuoti . Ju veikejai taip pat aiskus ,Puras ,Slusnys ,Lansbergis ir aisku prezidente priesaky . Visi iskrypeliai gina vieni kitus . Kaip musu runkeliai balsuoja uz tokia kitos pakraipos prezidente ,neturi vaiku ,seimos . Uztai ir pedofilijos byla neistirta ,kad yra dangstoma auksciausiu pareigunu . Ir kas paneigs kad jie ne pedofilai .
A.Kubiliui ,konservatoriams.Socdemai nors neapsimetinėjo ir nedangstė savo godumo ir abejingumo aptakiais lozungais.Ar V.Landsbergis gražiais straipsniais apie mergaitę nedengė žiauraus A.Kubiliaus elgesio ir tai nebuvo jų bendras sąmoningas susitarimas,taktinis ėjimas?Reiktų paklausti V.Landsbergio,kodėl jis nutilo,tegul apsigina.Kokie motyvai,o jei nenorės kalbėti,tai irgi bus atsakymas.Kalbinti juos po vieną.Paklausti,kaip vertina morališkai?Grybauskaitės neverta kalbinti,nes nesuderinusi su politbiuru nemokės atsakyti.
fondas?O tokias kalbas rašė.Neva gailėjo mergaitės.Krokodilo ašaros.Arba pats saistomas saugumietiškos praeities.Kas nutildė patį V.Landsbergį?Kas dūrė pirštu?Pedofilai?
Drasos Kelias?Kieno tai projektas?
„Kai Dievas baudžia žmogų, jis lyg kandis suėda tai, kas jam brangiausia” /iš Psalmių/. Taip kad pagalvokit visi, kurie grobėte Deimantę, kurie teisėte nekaltuosius, kurie skleidėte (ir tebeskleidžiate) melą, Dievo teismas teisingas ir jis jus tikrai pasieks.Nes sėjos ir pjūties dėsnis yra neatšaukiamas. Ką pasėjai, tą ir pjausi. Pjausi savo mylimujų ligas, visokias nelaimes jiems ir netgi jų netektis. Ar tai jums patiks, jums, kurie „užgniažiate tiesą neteisingumu”? Dabar gal jums atrodo, kad tai niekai, bet stebėkit savo gyvenimus ir įsitikinsite tuo, tik mokėkit stebėti…
Visos griutys,prasideda nuo grumstelio pajudinimo…
Tiesos komentatoriams. Tiesiog koktu nuo jūsų aimanų, betgi ar nors kartą atvykote į Daukanto aikštę – nesvarbu, jog tai Laisvų menininkų akcija, bet juos paremti reikia savo buvimu, o ne aimanomis. Pernai per metines buvau ir ką? Toks
pat skaičius šiais metais kaip ir pernai. Kartais užsuku, kai leidžia sveikata, nes aš jau sena. Bet kur mamos, tėčiai? Kaip jie reaguotų jei jų atžalai taip nutiktų? Juk nevienas vaikas, jei tik yra ne iš „elito” luomo – neapsaugotas.
Net ir „tvirtose” šeimose visko nutinka, bet čia ir yra lietuviškas būdas; jei
kaimyno tvartas dega lai, bet ne mano…
Lansbergi dangsto prezidente pasitelkdama korumpuota teisesauga ,nes senis bijo kalejimo . Va kaip viskas aiskeja ,jie patys issiduoda .
„Juk ten buvo sustingusi mumifikuota autoritarinė valdžia. Pilka, primityvi, buka. Tam tikras neostalinizmo variantas, monotoniškai represyvus ir militaristiškas.”
Šautuvas , laikomas nuotraukoje užfiksuoto kareivos ar jo kolegos (vieno iš 240) rankose neatsirems į mulkio ar runkelio krūtinę , nes mulkiai ir runkeliai nesugeba atsistoti ir vargu ar antsistos ant moralinių kojų .
Beje , dabartiniai Lietuvos represinio aparato valdytojai kubiliai butkiawicziai masiuliai , kuriuos pačius valdo užkulisinė jėga , ir teturi tuos du
šimtus keturiasdešimt „žyvodiorų” , nes jei būtų turėję daugiau , tai būtų ir pademonstravę. Kadangi po kaukėmis ir šalmais veidų nesimato , beveik neabejoju , kad tarp 2012 metų gegužės 17 dienos represininkų galėjo būti ir „šaulių” sąjungos narių – pvz. szimaszius ar ausztriawiczius .
Kubilius.
JUDĖJIMAS TIESOS SKIRTAS MUS PABUDINTI, PAŽVELGTI ATIDŽIAU KAS YRA KAS ir veikti:„Juk esame civilizacijos, o dabar ir tautos krizės laikų žmonės, mokomi gyventi ir be tiesos, ir be sąžinės, ir be teisingumo, vadinasi, ir be sutarimo, be solidarumo ir be geros valios“.
Tai istorinis valstybės nusikaltimas ne tik prieš vaiką, bet ir prieš visą tautą.
šitas marksistinės filosofijos dėstytojas.
tarsi nežinotų, kad Prezidentė buvo vienintelė iš politikų, kuri griežtai užraudė naudoti jėgą prieš Kedytę. Ir kaip tik už tai būtent ją reikėjo nubausti?
tarsi nežinotų, kas ir kodėl nukreipė Garliavos judėjimą prieš Prezidentę, nors pats pastoviai tardavosi Republikoje, pas Vitą Tomkų, sunaikinusiu DESOVIETIZACIJOS ĮSTATYMĄ, kurį buvo paruošęs Virgilijuus Čepaitis su Landsbergiu. Ir būtent tuom Vto Tomkaus „žygiu kėgėbistinės struktūros su visokiom mafijinėm „Vilniaus brigadom” laisvai pasislėpė po verslo priedanga.
Gaila,kad rinkiminės kompanijos metu net nebuvo prisiminta mergaitė,kuri buvo taip brutaliai pradanginta į nežinią. Po tokio poelgio ar gali prezidentė žiūrėti žmonėms į akis ir glostyti vaikų galveles?Ši niekšybė niekada nebus pamiršta…
Lietuva yra labai maža, skaitlingumu mažesnė nei daugelio valstybių didmiesčiai, o problemų užtektų ir visai žmonijai. Deimantė buvo, o gal būt dar yra, dar mažesnė. Jos tragedijos istorijoje, kaip ašaroje atsispindi Lietuvos dalia. Ji kaip ploniausioji instrumento styga – kai tą instrumentą užgauni, ji garsiausiai suskamba, kaip pagalbos šauksmas. Ne tik žmogus, visuomenė, bet ir politinė sistema siekia tęstinumo. Ta ATEIVIŲ IŠ PRAEITIES SISTEMA kovoja, kad užsitikrintų tęstinumą ir laimi, nes visuomenė ir Tauta dar nepasakė „GANA! Mes taip pat trokštame tęstinumo.” Ir iš rinkimų rezultatų neatrodo, kad greitai pasakys. Nejaugi „tautų tėvas” Josifas Stalinas buvo teisus – yra žmogus – yra problema…? Nejaugi žmogus laisva valia negali apsispręsti pats pasikeisti bent dėl vaikų, dėl ateities, kad jie gyventų kitaip?… Skaityti daugiau »
Tikrai gerai parasyta straipsnyje ,kad tokia padetis primena breznevo laikus…tikra tiesa…gilus sovietmetis …Visiems ,visiems ,kurie renkasi Daukanto a kiekviena men 17d DIDZIAUSIA PAGARBA!Tik gailia ,kad tiek zmoniu atbukusiu,uzzombintu ir jiems rupi tik savo darzas…Vis daugeja a zmoniu…bet is 2,5milijono kuriu likusiu jei tesugebejo Klonyje buti apie 200,tai viska pasako apie abejingus zmones lietuvos ir padetis tikrai greit nesikeis.Tokia betvarke aplink ,kad jau finisas pasiektas.Paziurejau Samokslo teorija laida ,kuri yra ideta l.rytastv,tai baisu klausytis kas darosi …Skardziaus kalba labai gera II dALY.PAKLAUSYKITE KAM IDOMU
Labai grazus pasveikinimas N.Venckienei gimtadienio proga ,kuris buvo vakar idetas i Drasiaus kelias informacijoj
Tai butent..labai pritariu jusu komentarui…nera Daukanto a seimu su vaikais…kaip keista…o juk maza mergaite ,kuri isnesta prievartos budu turejo sujaudinti ir pabudinti mamas su teciais ,kurie turi savo vaiku…tikrai uzzombinti zmones…svarbu ,kad ju vaikui niekas nenutiko ir jiems viskas yra ok.Na ar gali tokioj valstybej kas pasikeisti ,kai tokie zmones abejingi net mazam vaikui?
zmones yra nuskurdinti ir ibauginti…
Keistai sueina du faktai – JE prezidentės tylėjimas dėl mergaitės ir apie jos vaikystę lydėjusį asmenį (pusiau brolį). Jokių vaikystės emocijų ir jokio bendravimo. Gal del to toks JE keistas polinkis kompensuotis, – bendrauti, fotografuotis kiekviena proga su vaikais.
Baisu kas atsitiko su Garliavos mergaite. Spauda kasdieną praneša baisius atsitikimus. Kodėl jie pas mus tokie dažni? Ogi 74 metus gyvename nelaisvėje. 50 m. rusų, vokiečių. 24 metus savieji komunistai mus užgulę laiko. Taip,taip. Nebuvo „desovietizacijos“. Ar galėjo ji įvykti? Ne ir ne…Pats Liandsbergis buvo komunistas, komjaunuolis, partinius mokslus platino. Pačiam reikėjo maskuotis, kad už tėvą nenukentėtų. Prisimenu tą laikotarpį kai šviesesnį,protingesnį žmogų bolševikai grobė,naikino, trėmė.jo vietoj tamsuolį statė ir duonos nebuvo. Per tris kartas Liandsbergiai ir Bieliniai buvo kartu.Jo senelis išgelbėjo mano senelį knygnešį su sūnumi nuo uriadniko. Dėdė Kipras su mano tėvu Radviliškyje bermontininkus vijo. Jo tėvas Žemkalnis artileristams vadovavo ir su Kipru bermontininkų kapituliaciją priėmė.Žemkalnis Suvalkuose lenkų nelaisvėje pabuvojo. Tėvas Klaipėdą atsiėmė. Štai ir Sąjūdžio laike Liandsbergio… Skaityti daugiau »
Krescensijus stoskus,ka veiki su kitoke lietuva pukas,kuris prisidengdamas lietuvos patrijotiskumu stume bosa I lietuvos virsune,gal del informacijos prakrapstyti langa norite
kad tiesa išaiškės, kitaip būt negali. Tas skausmas per didelis be vilties…Tai vaiko auka. Jo budelių laukia baisus likimas, mes jiems blogo nelinkėkim, jie jau save pasmerkė.
Ne pabego Venckiene ,bet isvyko ,kai seime net nemate visos filmuotos medziagos seimunu 80 leido ja suimti….AR neisvyktumete tamsta pats ,kai tokios nesamones vyksta?o poto valys pareiskia ,kad tie nusikaltimai pasirodo tokie nesunkus ,kad net ekstradicija butu rengti neadekvatu…Tai kodel prase suimti tada ,jei tie nusikaltimai nesunkus?Mastykit!