Likimas mums lėmė gyventi neišpasakytai sunkiu laiku. Praėjo be galo grėsmingi, nedaug ką žadantys, smarkiai sujaukti metai. Pilni netikėtų mirčių, nesusikalbėjimų, konfliktų, kerštavimų, hibridinių karų, idiotiškų gimtosios kalbos reformų, naivių politinių sprendimų.
Išėjo daug baisiojo viruso paguldytų mums artimų, brangių, pažįstamų, gerai žinomų žmonių, draugų ir bičiulių.
Nežinau, ar mums pavyks ko nors iš to pasimokyti. Nors to labai reikėtų. Bet mums, dar likusiems, neįmanoma išsisukti. Mūsų būtis mus įpareigoja mesti žvilgsnį į priekį. O tai reiškia būtinumą palaikyti viltį.
Krikščioniui viltis ne atsitiktinai yra paskutinė dieviškoji dorybė. Paskutinė ji yra ne dėl to, kad jos vertė menkesnė. Bet kad po jos daugiau jau nieko nėra. Prieš ją tikėjimas ir meilė. Tikėjimas yra būties pamatas, suteikiantis gyvenimui tikrumo, meilė – skirtingus gyvenimus jungiantis ryšys, o viltis – viskas, kas palaiko gyvenimą, kai nebelieka nieko, t.y. nei tikrumo, nei jungiamojo ryšio.
O tas, kas tik palaiko, visada yra stipri galia, pranokstanti tikrumą ir žmonių tarpusavio ryšį. Tai nelūžtantis šiaudas, už kurio griebiamasi kritiniu, kitaip sakant, krizių metu.
Visus, kuriems pavyko šį tekstą perskaityti, sveikinu šv. Kalėdų bei artėjančių Naujųjų metų proga ir linkiu neprarasti vilties, kad ateinančiais metais bus geriau.
Prie to sunkaus laiko sukūrimo prisidėjome mes patys savo abejingumu, tingumu, perdėta tolerancija ir pan. O ypač nusikalstama buvo ir išlieka nesipriešinanti inteligentijos pozicija. Nes darbininkas atlieka fizinį darbą visuomenei, žemdirbys augina maistą, amatininkas užsiima amatais, o inteligentija rūpinasi valstybės reikalais įvairiose srityse. Visumoje mūsų inteligentija: baili ir prisitaikėliška, atvirai pasakius, dvasios ubagė. Žinoma, šiokių tokių išimčių yra, bet tie žmonės nesudaro kritinės masės. Taigi, p. profesoriau laikus lėmėme mes patys. Ir valdžią turime tokią, kokios nusipelnėme. Ir visa Europa panaši. Viltis turi pagimdyti teisingą veiksmą, o ne gulėjimą susigūžus į kamuoliuką ir vyliantis, kad vyriausybės nustos laužyti įstatymus ir taps žmoniškesni. Jie taps žvėriškesni.
Krescencijus Stoškus. Likimas mums lėmė gyventi neišpasakytai sunkiu laiku… Gyvename nuostabius laikus, kuriuose bent kiek realų pasaulį gebantis suvokti žmogelis šiandiena mato be didelio vargo kas yra iš tiesų Coca Coliniuose, rokenroliniuose ir kitokiuose bukletuose daug dešimtmečių reklamuojama JAV „gyvenimo būdas, demokratija, žodžio ir kitokios žmogaus laisvės..” Kapitalizmas nieko naujo nesugalvoja. Stoškui „neišpasakytai sunkūs laikai” paprastai jau yra buvę. Jei „neišpasakytai sunkiuose laikuose”kas pasikeičia, tai tik detalės, esmė lieka ta pati. Kapitalizmas savo laiku jau pagimdė itališką fašizmą ir Hitlerinį nacionalsocializmą, kuris žmonijai davė ne mažiau „nuostabius” laikus nei šiandieniniai, kuriais džiaugėsi tokie šiandieniniai patriotai kaip Noreika-Vėtra, Škirpa, Impulevičius, Lansbergis-Žemkalnis,minia kitų 1941-1945 metais padėjusiems vokiečiams kovoti už „arijiškas vertybes” su komunistais, žydais ir kitais „atsilikėliais”. Pokario metais Lietuvos miškuose šita… Skaityti daugiau »
kad turime masę žiniasklaidos sugadintų patiklių žmonių
po covido diagnoze paslepiama dau negydytų ir dėl to per anksti mirusių žmonių,stengiantis nors truputį pateisinti per ankstyvų mirčių skaičių.Tai sėja nesaugumo jausmą,prieš kurį net „rusai puola” nėra taip baisus.Nes savi atsikrato rafinuotai ir šaltakraujiškai.Ir Popiežius vakar sakė,kad atbukome , abejingai pradėjome stebėti tai,kas vyksta.
partijos bijo derybų su „prasčiokais”.Kurių širdys dar karštos,tik jiems reikia vadovo,kuris nežemintų,o tartųsi,pasitikėtų,padėtų,išgirstų.N.Vasiliauskaitė turės didelį palaikymą,kodėl nesitarti ,nesiderėti su ja?Tai ir yra „dalintis”,”tarnauti”.
Apie nuolatinį ir visuotinį psichologinį smurtą Lietuvos medicinos mokyklose, ligoninėse ir poliklinikose:
Pažemintųjų palata | Davidonytė | Pancerovas || Laisvės TV tyrimas
https://www.youtube.com/watch?v=bwkboD0ZhEo&ab_channel=LaisvėsTV
Nesutinku ,kad dabar yra sunkus metas.Metas kaip metas,nei sunkus nei lengvas.Jis visada toks yra be pokyčių.Ar mūsų tėvams buvo lengviau per karus,revoliucijas,kolektyvizacijas ir kitokias okupanto mums primestas nesąmones.
Ar mums buvo lengviau,kai gavus diplomus buvome priversti važiuoti į svetimus kraštus
atidirbinėti už diplomus,gyventi sunkiomis sąlygomis,būti tarp svetimų žmonių,tenkin-
tis labai mažu atlyginimu,kai jo neužtekdavo net duonai kasdieniniai.Ar mažai atėmė
jėgų Kruvinasis Sausis,kai su siaubu laukiai namo grįžtančio savo vaiko po mūšio
prie TV bokšto.Ko laukiame tyroj,kai skalambijama ko ne kiekvieną dieną apie būsimą karą ar valdžios prievartas dėl atklydusio „viruso”.Privalome išgyventi ir žinau- išgyvensime.Gyvenimas nesustos.Lietuvių Tauta ir Lietuva neišnyks.Nes lietuviai yra stiprūs dvasia.Visiems sėkmės darbuose.Ir geros sveikatos.
Retas švyturėlis šiame portale. Tuo ir pasidžiaukime.