Saulė Pauliuvienė | Alfa.lt
Kas gali atsakyti į klausimą, ar spalio 31 d. paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma su žyma „Slaptai“ vis dar pažymėta šia žyma? Kas gali atsakyti, ar pažymos turinį žiniasklaidai galėjo atskleisti asmuo iš prezidentūros? Ir Daukanto aikštės, ir Generalinės prokuratūros, ir VSD atstovai ketvirtadienį naujienų portalą Alfa.lt tikino, kad jie negali atsakyti į nė vieną klausimą, ar esą valstybės paslaptį sudarančios (o gal jau reikia sakyti – sudariusios?) pažymos turinį žiniasklaidai galėjo nutekinti asmuo iš prezidentės Dalios Grybauskaitės aplinkos.
I
Klausimas, ar galėjo pažymos turinį nutekinti šalies vadovės aplinka – priskiriamas ikiteisminio tyrimo duomenims, už kurių atskleidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Už ko gi dar galima būtų pasislėpti? Tada, kai, šaltinių teigimu, daroma, kas įmanoma, kad nuo pažymos būtų nuimta žyma „Slaptai“ (jeigu ta žyma nenuimta dar prieš, tarkime, dvi dienas) ir tas asmuo iš prezidentės aplinkos nenukentėtų.
Tai, beje, patvirtina ir Generalinė prokuratūra, pareikšdama: „Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją prašant pateikti išvadą dėl Valstybės saugumo departamento suteiktos informacijos slaptumo žymos pagrįstumo“.
Ar tai būtų daroma dėl Seimo darbuotojos, kuri buvo krečiama vidurnaktį? Nejuokaukim. Tai gali būti daroma tik dėl įtakingo ir svarbaus asmens.
Verčiame į lietuvių kalbą: dedamos pastangos, kad būtų panaikinta slaptumo žyma ant pažymos, kurią neteisėtai galėjo paviešinti asmuo iš prezidentės aplinkos, kol ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai dar jam nepareiškė įtarimų. Citata iš Generalinės prokuratūros pranešimo: „Įtarimai šiuo metu dar niekam nėra pareikšti“.
Panaikinus žymą „Slaptai“ baudžiamosios atsakomybės už pažymos turinio atskleidimą nebelieka. Nėra žymos „Slaptai“ – nėra valstybės paslapties išdavimo.
II
***********************
III
Aukščiau turėjo būti kritinė nuomonė prezidentūros aplinkos atžvilgiu. Dalis jos turėjo būti mūsų šaltinių informacija, kas galėjo nutekinti informaciją, kuri, pasak VSD, sudaro (o gal jau tik sudarė?) valstybės paslaptį. Tačiau po VSD vadovo Gedimino Grinos pareiškimo, esą bet kokia valstybės vadovų veiksmų ar žodžių kritika yra informacinė ataka arba propaganda, akivaizdu, kad, norint netapti valstybės griovėju ar priešu, nuo šiol patogiausia – ir ramiausia – būtų rašyti taip. Tiesa, tai – pirmas ir paskutinis kartas, kai taip šiame portale parašyta.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
