Konstitucinis Teismas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, nedraudžiančios teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti dar ir pareigūnų bei karių valstybinę pensiją, neprieštaravo Konstitucijai.
Minėto įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai ginčijo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pareiškėjas teigė, kad įstatymų leidėjas netgi turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, gaunantiems pareigūnų bei karių valstybinę pensiją, tokia pensija nebūtų mokama, jeigu šie asmenys, išėję iš tarnybos, už kurią ši valstybinė pensija skirta, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokamą darbą, pavyzdžiui, eina teisėjo ar valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjo teigimu, toks valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas laikytinas privilegija.
Tačiau Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame, be kita ko, pažymėjo, kad „įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas“. Be to, tos sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, ir nuo tarnybos ypatumų bei ekonominių valstybės išgalių. „Kadangi įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą, turi plačią nuožiūros laisvę, iš Konstitucijos jam nekyla pareigos“, – skirtingai nei teigia pareiškėjas, – nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama tiems, kurie, būdami pensininkai, dar dirba kitą iš biudžeto – valstybės ar savivaldybės – mokamą darbą, tarp jų – ir einantiems teisėjo ar valstybės tarnautojo pareigas.
„Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti efektyvią visos valstybės tarnybos, kitų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų institucijų veiklą, taip pat siekdamas į jas pritraukti aukštą kvalifikaciją, specialių žinių ir didelę darbo patirtį turinčių statutinėse valstybės institucijose tarnavusių asmenų, paisydamas Konstitucijos ir atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį už tarnybą statutinėse valstybės institucijose asmenims skiriamos valstybinės pensijos būtų mokamos ir tais atvejais, kai jie, išėję iš tarnybos šiose institucijose, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų apmokamą darbą“, – teigiama KT spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Konstitucinis Teismas nutarė, jog tas faktas, kad pareigūnų bei karių valstybinė pensija, skirta atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei, ir teisėjo ar valstybės tarnautojo darbo užmokestis tuo pačiu metu yra mokami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dar nėra pagrindas teigti, kad ši valstybinė pensija yra privilegija.