Sausio 20 d., trečiadienį, Konstitucinis Teismas viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo – prašymą ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio nuostata, jų teigimu, nenumatanti draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką, neprieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principams.
Kreipimąsi inicijavę Seimo nariai, daugiausia priklausantys Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjungos partijų frakcijoms, teigia, jog pagal Konstituciją „tik Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta, turi teisę kurti Lietuvos valstybę, tik piliečiai turi teisę spręsti, kokia turi būti Lietuvos valstybė, nustatyti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų struktūrą, asmens ir valstybės teisinių santykių pagrindus, šalies ūkio sistemą ir pan.“. Tuo pasirėmę jie kelia klausimą, ar galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo.
105 Seimo nariai, pritarę tokiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, mano, jog toks teisinis reguliavimas riboja piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį, ir abejoja, „ar vienos iš būtinų žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užtikrinimo sąlygų – konstitucinės teisės į darbą ribojimas, t. y. draudimas tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti savo pareigas, yra proporcingas demokratinės visuomenės tikslui apsaugoti valstybę nuo galimos nusikalstamos veikos ar kitų pavojingų pažeidimų“.
Prieš tokią Seimo poziciją balsavo du Seimo nariai, vienas parlamentaras susilaikė (individualūs balsavimo rezultatai ČIA).
Visą prašymo tekstą galima rasti ČIA, Konstitucinio Teismo svetainėje.
Pareiškėjui atstovavo Seimo narys Stasys Šedbaras, kitokiam požiūriui – Seimo narys Povilas Urbšys.
Tiesos.lt primena, jog šis dabar veikiančio teisinio reguliavimo išaiškinimas vienu metu aktualus dviem savivaldybių vadovams – Visagino merei, Lietuvos laisvės sąjungos atstovei Daliai Štraupaitei ir Radviliškio rajono merui konservatoriui Antanui Čepononiui. Šiuos politikus teismai dėl įtarimų korupcijos bylose buvo nušalinę nuo pareigų, tačiau aukštesnė instancija tuos sprendimus panaikino. 2015-ųjų metų pavasarį Visagino mere išrinkta D. Štraupaitė savo pareigas pradėjo eiti tik vasaros pabaigoje, o A. Čepononis mero pareigas ėjo, nors kuriam laikui ir buvo nušalintas nuo savivaldybės tarybos nario pareigų.
Daugiau apie šį Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje:
Povilas Urbšys: Partinis projektas „Pilietinė tauta – valdžiai“ sėkmingai įgyvendintas