„Specialioms grupėms“ kuriamų įstatymų blogis yra tas, jog užuot garantavę skriaudžiamų asmenų teisinę apsaugą, jie sukuria privilegijuotus sluoksnius, kurie, kaip visuomet istorijoje nutinka, imasi agresyviai kontroliuoti ir spausti likusiąją visuomenės dalį – daugumą.
Pagal įsigalinčią ideologinę madą, mūsų akyse virstančią teisiniu reguliavimu, moterimi darosi būti „geriau“ negu vyru, homoseksualu būti ir tai įkyriai afišuoti yra „pažangiau“ negu būti heteroseksualu, juodaodžiu būti „teisingiau“ (black lives matter!) negu būti baltuoju (neduok Die, jei dar ir vyru, ir heteroseksualu).
Tai – visiška demokratinio mąstymo ir teisinės sąmonės iškraipa. Karikatūra. Nes tikrą lygybę ir pagarbą kiekvieno asmens orumui turi garantuoti visus piliečius lygiai traktuojantys ir jokių išskirtinių grupių neprivilegijuojantys įstatymai. Lygiai ginantys nuo fizinio ir moralinio smurto. Nuo „liaudies“ ir nuo „elito“ patyčių. Įstatymai, neperdirbinėjantys žmogaus, vyro ir moters, biologinės duotybės, neperdirbinėjantys prigimtinės šeimos, o besiremiantys objektyvios tikrovės dėsniais.
Atrodo, kad nuo šios visa žmonijos istorija pagrįstos sveiko proto būsenos vis labiau tolstama į svaiginantį rausvą ideologijos rūką.
Kaip jau ne kartą yra nutikę