Kaip išgyvenusiam sovietmetį, man rugsėjo 13-oji yra labai niūrus sugrįžimas į tuomet vyravusią būseną, kai įstatymai užrašyti daugybėje teisės aktų, konstitucijoje, bet jie niekaip tavęs negina ir tikrumoje neveikia.
Tikrumoje veikia ir gyvenimą reguliuoja kokie nors valdininkų pasitvirtinti nuostatai. Pvz., LSSR laikais tikinčiųjų atžvilgiu veikė tokie „Religinių bendruomenių nuostatai“ – jie beveik nieko nepaliko iš konstitucijoje „garantuotų“ sąžinės ir tikėjimo laisvių.
Įspūdis, lyg būtume apėję ratą, kaip klaidžiojantis miške, ir sugrįžę į tą patį būvį iš kitos pusės – kai valdantieji vėl gali disponuoti žmonėmis, kaip užsimanę.