Jūsų dėmesiui siūlome pasiklausyti kunigo Žydrūno Vabuolo katechezės „Kas yra ir kas nėra Dievo gailestingumas“, transliuotos per Marijos radiją (ČIA).
Jūsų dėmesiui siūlome pasiklausyti kunigo Žydrūno Vabuolo katechezės „Kas yra ir kas nėra Dievo gailestingumas“, transliuotos per Marijos radiją (ČIA).
Kiek galima kišti čia tuos biblijinius asilus?
neišmanėlis
https://youtu.be/7tng_vUJfeQ
komentarai perklausyti dar kartą. Gerai žinau, kad Dievas jau yra atleidęs visas mums nuodėmes ir savo sprendimo neatsiims. Tik, ką daryti, kai mes tuo netikime ir užsidarome savyje. Taip apsisprendžiame, kad jau baigta su manimi ir gyvename toliau tą nelabą gyvenimą. Šventoji Dvasia be perstojo vis bando mūsų gyvenimo kelią pakreipti teisinga linkme, bet štai mes imame Ją koneveikti, kad mūsų likimas yra blogas ir prakeiktas. Taip mes nusidedame Šventajai Dvasiai, nematydami to, kas yra gera, kad ir bet kokiame įvykyje, kad ir pačiame nelaimingiausiame. Mes matome tik blogąją pusę, taip nepasitikėdami Dievo Valia. Dievas vis tiek, ir toliau yra gailestingas ir mus vėl iš naujo kreipia link išganymo. Dievas be atvangos mato mūsų dvasią kartu su Juo danguje, o… Skaityti daugiau »
Tų ,,biblijinių asilų”, anot tavęs, daug kam reikia. Kol jie bus reikalingi, tol ir bus. O tavęs čia niekas grandinėmis neprikaustė – gali ir apeiti.
eik prie ko didesnio akmenio, prašyk ne mažiau kaip 12 pozitivių norų išpildymo, kuo daugiau tuo geriau, po to pamiršk ko prašei – tokia stabmeldžių- akmenprašių prašymo gamtos technologija, nes gamta yra tiesa, tiesa dievas, gamos tiesos ir prašyk žinių – tiesos, nes tik kas turi gali duoti tai ko turi.
žmogus mąsto, kad be Dievo gali pats išsigelbėti. Štai, ims ir daugiau ne be suklysi, tai kam jam Dievas ar Jo gailestingumas. Žymusis indų poetas Rabindranath Tagore sakė, kad uždarius duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų. Tad Dievas mums ir leidžia, t.y. neapsaugo nuo klaidų, kad per suklydimus mes pažintume kur yra tiesa ir gėris. Dievo Gailestingumas ir pasireiškia tame, kad Jis mūsų niekada neapleidžia ir bet kokioje situacijoje padeda mums tobulėti dvasiškai.
Reikia daug išgyventi, kad taptumei žmogumi (A. de S. Egziuperi)
Tiesos portalą apsėdo jėzuso garbintojai. Jei su jais susidėti tai bėdos garantuotos. Fanatikų gauja.
Specialiai apie tave parašyta Patarlių Knygoje (26:11): –„Kaip šuo vėl grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystę”.
Taip, bet katalikų bažnyčia reikalauja ,,tvirtai pasiryžti daugiau nebenusidėti”, taip, kad klaidos neleidžiamos. ( Tiesa, veidmainiauti leidžiama, nes žinai, kad vis tiek nusidėsi, bet vaidini, kad to nebus ).
Tai ir yra svarbiausia, kad prie klausyklos retas kuris su ašaromis prašo nuodėmių atleidimo ir norą daugiau nebenusidėti. Kol visa širdimi nepanorėsi gyventi pagal Dievą, tol nuodėmė nėra išgujama iš žmogaus. Būtina kas vakarą daryti sąžinės apyskaitą. Bandyti sukontroliuoti kada ir kokiomis aplinkybėmis į mintis ateina noras kartoti šią nuodėmę. Tokiu būdu ją atpažinti ir keisti mintis kita linkme, vaizdinius, o po to ir jausmą. Manau, kad visa tai įmanoma tik su Dievo pagalba, bet būtinas pačio žmogaus pasiryžimas tokiems veiksmams.
Įdėti ir II dalį šios, kun. Žydrūno Vabuolo paskaitos, kuri yra kur kas aktualesnė. Atrodo, kad imk ir kiekvieną sakinį konspektuok.
Prašom, pasiklausykite, tikrai verta: http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/167518-2020-04-16-09-00-katecheze.html
Gausios šeimos tėvas, sekmadieniais eidamas į bažnyčią, kiekvieną kartą velkasi baltus marškinius, bet grįžęs namo nevisada persivelka : būdavo, vaikštinėja po kiemą palaimingai šypsodamasis, lyg kažin ko lūkuriuodamas. Ir žiūrėk, nė pietų nesėdęs, dingsta kaip dūmas. Grįžta vėlai vakare arba naktį girtutėlis ir piktas. Vaikai jau suguldyti miega, ūkio darbai visi baigti, tik dar šilta vakarienė… ir žmona, kaskart apšalusia širdim baiminasi, jog šis kartas, ko gera, bus paskutinis – užmuš, nes įvirtęs 120-ies kilogramų bulius dar mėgdavo ir paklausinėt savo moterį : nori vienu kumščio smūgiu užmušiu?, arba: nori – pakarsiu?, arba : nori- nušausiu! nenori? tai ko tu, kvaiša, nori? Daužydavo nė už ką, kažkaip keistai šypsodamasis, tik veido nesužalodavo. O po kokio pusmečio gal vėl išdrįsdavo nueit… Skaityti daugiau »
Ar klausėtės II dalį? Čia sudėtos mintys kaip Dievas liepia daryti, kaip turėtų Dievą mylintis žmogus elgtis. O jūsų pasakojimas yra hiperbolizuota , ne kai kurių ale tikinčių, realybė.
Šv Paulius kalba apie tokius tikinčius žmones,kurie dar nesuaugę tikėjime ir asmeniško Jėzaus/Šventosios Dievo dvasios pažinime,dar yra kūniški ir nemato griaunančios piktųjų dvasių įtakos savo ir kitų gyvenimuose.O ir neretas tą savo vaikišką supratimą apie tikėjimą palieką bažnyčioje,o išėję elgiasi ,kaip visi-neria į savo ydas ir nuodėmes; maždaug,kaip radom taip paliksime,tokie žmones gal nė Šv Rašto nėra skaitę.Viešpats yra gyvas ir jis veikia,veikia šiandien „Aš, broliai, tegalėjau kalbėti jums ne kaip dvasios žmonėms, bet kaip kūno žmonėms, kaip kūdikiams Kristuje. Maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti. Deja, ir dabar negalite, nes esate kūniški. Jeigu tarp jūsų viešpatauja pavydas ir nesantaika, – argi nesate kūniški, argi nesielgiate grynai žmogiškai? (1Kor3) O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš… Skaityti daugiau »
Jėzus ir yra tas vėmalas. Ar ne gėda jums tą žydų benkartą čia kaišioti?