Kuo skiriasi Poligrafas nuo Polikarpo?

Jau esu prisipažinusi, kad nesimokiau jokiose partinėse ar KGB mokyklose, nebendradarbiavau su užsienio specialiosiomis tarnybomis, nepadariau svaiginančios karjeros, nes nekolaboravau. Esu vidutinė statistinė lietuvė. Dar tikinti, kad ne visi valdžios žmonės naikina Lietuvos Nepriklausomybę, dar mąstanti ir svarstanti, kai klausausi drąsių Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijų, dar įžiūrinti Rūtos Janutienės knygose, spaudos puslapiuose jau matytos medžiagos „popso“ elementus, dar nėra smagu, kai nukvakę klounai įžeidinėja šalies vadovus… Esu idealistė, todėl ilgai tikėjau, kad tai, kas šiuo metu išlenda į dienos šviesą teisėsaugos bei teisėtvarkos, valstybės saugumo sistemose nėra sąmoninga veikla prieš Lietuvą bei jos žmones. Maniau, gina šių sistemų klerkučiai ir statutiniai savo mundurus, todėl taip negailestingai traiškomi likimai, piliečių pasitikėjimas valdžia ir valstybe… Pasirodo, kokia apgaulinga individo sielos apsaugos sistema, apibūdinama posakiu „kiekvienas mato tai, ką nori matyti“ arba „sprendžia pagal savo sugedimo lygį“.

Svarstau, kaip elgčiausi LR Prezidentės vietoje, kai FNTT vadovo pavaduotojas Vytautas Giržadas, visiškai reabilituotas, grąžinamas į darbą. Menu, kad tūlas R.Palaitis buvo „nė prie ko“, tačiau Dalia Grybauskaitė buvo ir tebėra net labai „PRIE“. Gal pripažinčiau savo klaidą ir visose kitose tarnystės baruose nebesiklausyčiau plepalų? Gal taip ir padaryčiau, jei tai būtų tik klaida, o ne sistemingas susidorojimas su dorai, pagal LR įstatymus dirbančiais pareigūnais, valstybės tarnautojais. O gal asmenybės menkumas verčia taip rodyti valdžią, kad žmogus didžiuotųsi ne produktyviu darbu valstybei, o pataikūnišku lojalumu kerštingam vadovui?..

Kol svarsčiau, ką daryčiau aš, jei susapnuočiau besanti Lietuvos vadovė, Dalia Grybauskaitė liko ištikima savo stiliui bei procedūroms. Komentuodama galutinę teismo nutartį grąžinti V.Giržadą į buvusias pareigas ji paaiškino: „moralinės ir kitos priežastys išlieka, kaip minėjau, melo detektorių parodymų nepanaikins niekas, taigi šešėlis dėl šių žmonių, dviejų vadovų reputacijos išlieka“.

Nėra ką bepridurti. Na, gal tik tautos išminties dalelę – „Juokiasi puodas, kad katilas – juodas“. Arba Šiauliuose jau pasklidusį kalambūrą: „Kuo skiriasi poligrafas nuo Polikarpo? Ogi niekuo. Visose rezonansinėse bylose jie – „NĖ PRIE KO“.

Lietuva jau senokai pasidalijusi į bent tris dalis – vieni tiki Garliavos byla, kiti ją neigia ir niekina, tretiesiems – abejingiesiems – į viską nusispjauti, nes ne jų vaikai ar anūkai „ištrinami“ iš šio gyvenimo. Dabar atsiranda ketvirtoji – Prezidentinė grupė, kuriai net po visų bylų, mirčių bei kitų tragedijų nėra aišku, kas ten tame Klonio gatvės patvoryje įvyko. Kai šitiek tarnybų turi savo žinioje? Juk Prezidentės Konstitucinės galios ir yra teisinės sistemos kontoras formuoti, modeliuoti ar bent bandyti tai daryti. O, pasirodo, tikslios informacijos kaip nėr, taip nėr… Daro spaudimą Lietuvos teismams visų valstybės teisėjų galva, vadindamas savo kolegę „teisėtvarkos ir politikos pūliniu“, o tos galvos prižiūrėtoja – nė bum bum.

Galvojau, palauksiu, dar neklausiu savo Valstybės vadovės, kaip ji elgsis viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tiesiog nusikalstamai teroristinę VSD veiklą. Siaubinga, kad valstybės saugumo departamentas saugo ne valstybę, o savo grupių mafukus. Terorizuojami ir persekiojami sąžiningi asmenys, kuriamos legendos, šmeižiančios Gatajevų šeimą, klastojami melo detektoriaus duomenys. Ir t.t., ir pan.

Tačiau perskaičiusi buvusio VSD šefo A.Pociaus informaciją Baltarusijos KGB bosui S.N.Suchorenko, tylėti neturiu teisės. Jeigu šis dokumentas ne falsifikatas, tai rezervistas iš VSD svetimos, totalitarinės valstybės vadovui „maloniai patiekė“ ES valstybės saugumo struktūros karininką Vytautą Pociūną. Ir kas suteikė tokią teisę Lietuvos VSD sraigteliui susirašinėti su Baltarusijos KGB apie tai, ką Lietuvos URM paskyrė konsulu toje šalyje? Menu, koks kilo skandalas, kai po Lietuvoje nukritusio rusų naikintuvo, mūsų Oro pajėgų vadas paskambino kolegai Rusijoje… Koks idiotiškai betarpiškas, vasališkas bendradarbiavimas, tarsi vis tebebūtume sovietų sąjungos „sudėtyje“. Posovietinių pareigūnų smegenys 24-aisiais Laisvės metais dar nepaskelbė Nepriklausomybės? O dabar – tyla?

Taigi, jei A.Pociaus pažyma Baltarusijos KGB kolegai tikra, Vytauto Pociūno žudiko ieškoti nebereikia. Esu žmogus, augęs „prie sovietų“, todėl menu kažkada kultiniu buvusį serialą „Septyniolika pavasario akimirkų“. Retoriškai klausiu, kas būtų nutikę Štirlicui, jei Gebelsui ar Bormanui savo žvalgą maloniai ir su gilia pagarba būtų pristatęs, tarkime, Berija? O gal Richargą Zorgę reikėjo panašiai identifikuoti, kaip A.Pocius Vytautą Pociūną?

Taigi, ką Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano A.Pociaus vasališkos epistoliarikos klausimu? Jei vėl iš S.Daukanto aikštės sklis mirtina tyla arba nedrąsus nuo tikrovės atitrūkusio žmogaus moralizavimas, manau, derėtų dar ir dar kartą įsiskaityti į Visuomenininkų kreipimąsi ir nebesivarginti bolotiruojantis antrajai kadencijai…

Lietuvoje ir taip per daug keršto bei darbų imitacijos neva valstybės, o iš tiesų – savo kišenės labui. Todėl pirmoji realią meilę Lietuvai galėtų pademonstruoti Dalia Grybauskaitė, taip ir nesusivokusi, ką ji veikia LR Prezidento poste, bei nebevarginti mąstančių šalies piliečių – tiesiog pasitraukti, duoti kelią jaunesniems, mažiau sovietinio raugo besinešiojantiems arba visai jo neturintiems.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
17 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
17
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top