Akivaizdus paradoksas – pagal vienus parametrus Lietuva jau kone klestinti šalis, o pagal kitus – vis daugiau žmonių skursta – kelia nemažai klausimų: kodėl bendrasis vidaus produktas (BVP), narystės Europos Sąjungoje metais Lietuvoje augęs kone rekordiškai, veik neturėjo įtakos atlyginimų santykiniam dydžiui, t. y. kodėl Lietuvoje sukurtas BVP, virtęs nacionalinėmis pajamomis, paskirstomas taip, jog pagal BVP dydį nuo ES vidurkio atsiliekame tik ketvirtadaliu, tačiau algomis – perpus? Taigi kodėl Lietuvoje vieni gauna mažas algas, o kiti – didelius pelnus? Galų gale, ir tai ne mažiau svarbu, kodėl oficiali statistika neatspindi realios pajamų nelygybės?
Šiuos ir kitus klausimus svarsto Vilniaus universiteto socialinės politikos dėstytojais Romas Lazutka ir Jekaterina Navickė. Jūsų dėmesiui siūlome jų straipsnį „Klaidus euro kelias: kaip BVP pasklinda lietuvių kišenėse?“, paskelbtą 15min.lt portale.