1986 m. balandžio 26 d. Černobylio AE įvyko baisiausia atominė avarija žmonijos istorijoje. Dėl tuomet vyravusio slaptumo mes dar ir šiandien nežinome šios katastrofos tikrųjų mastų. Spėjama, kad jos aukomis tapo keliasdešimt tūkstančių žmonių (įvairiais duomenimis 10–60 tūkst.), o keli milijonai (įvairiais duomenimis 1,5–5 mln.) prarado sveikatą.
Ir nors po šios avarijos buvo teigta, kad Černobylis – tai išimtinis atvejis ir kad tokio masto avarijos tikimybė ateityje neįmanoma, tačiau vėliau įvyko Fukušimos AE katastrofa, kur tik per laimingą atsitiktinumą dėl palankios vėjo krypties Japonija netapo perskirta pusiau radioaktyvia dykuma.
Vakarų Europa jau vaduojasi iš atominės energetikos iliuzijos, esą ji pigi ir saugi. Tapo aišku, kad saugumas yra sąlyginis ir apsaugos priemonės neužkerta kelio galimoms avarijoms. Siekiant vis kruopščiau tvarkyti pavojingas atliekas, jų tvarkymo kaštai tampa vis didesni – pridėjus juos prie „pigios“ atominės energetikos, pastaroji jau darosi brangesnė už „žaliąją“ energiją.
Tuo pat metu visai šalia Vilniaus ekonominių problemų slegiamoje Baltarusijoje bandoma realizuoti brangų ir neskaidrų atominį projektą. Turime pakankamai duomenų, kad šis projektas gali būti įgyvendintas taupant ir tai tiesiogiai lems pastatytos elektrinės saugumą. Deja, Baltarusijos valdžia ir toliau nepateikia pakankamai duomenų apie atomines AE statybas, kliudo susipažinti nepriklausomiems specialistams su projektu, persekioja užsienio, o ypač Baltarusijos antiatominius aktyvistus.
Taip pat esame pasipiktinę ir ilgamečiu Lietuvos valdžios neveiklumu: garsiai kalbama apie neva menkas galimybes įsikišti į Astravo AE statybos reikalus ir iki šiol nepadaryta net tai, ką buvo įmanoma padaryti pagal tarptautines sutartis. Tai kelia įtarimų dėl galimo neviešo susitarimo tarp suplanuotų trijų atominių elektrinių – Astravo, Kaliningrado ir Visagino – statytojų ir lobistų netrukdyti vienas kitų projektams. Ne veltui prieš Lietuvoje vykusį referendumą dėl Visagino AE likimo, į Lietuvoje vykusią tarptautinę konferenciją nebuvo įleisti Baltarusijos aktyvistai, turėję pristatyti Astravo AE situaciją.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir nepolitinės aplinkosauginės organizacijos, siekdami ne tik paminėti Černobylio katastrofos metines, bet ir atkreipti dėmesį į pavojų Vilniui ir visai Lietuvai, kylantį dėl Astravo AE statybų, balandžio 26 d. 11.00 val. rengia protesto renginį prie Baltarusijos Respublikos ambasados.
Kviečiami visi neabejingi piliečiai.
Tokia akcija be jokios prasmės. Prieš Lietuvos valdžią, kuri tylėjo ir nesutrukdė AE statybai, reikėjo protestuoti. Dabar tik lieka tokią niekam tikusią valdžią pasiųsti kuo tolyn.
aplink lietuva visi atsirieke,po gabala lietuvos teritorijos ir juokesi is lietuvos koloborantu,izdaviku,galvazudziu,kaip savo krasta ir zmones naikina ir dar jaunai kartai prota atimineja istorija naikina,toke istorija turetu kita tauta didziuotusi stovet,kaip muras,bet gerai paanalizavus lietuva Valdo ne lietuviai ir ruosemasi vel atriekti,bent pora gabalu,arba viska nurieks.reike vyrai daryti isvadas ir labai greitai.beprociams paziurekite koke grazi musu lietuva,bet lietuvos plesikai turbut nemato, jie mato, kad tik daugiau kitam plesikui I graba neydetu aukso gabalu daugiau
Cia reikia prie seimo,kad musu „proto „bokstams daeitu,kad zmones AE pasake NE!Kam rengti akcija pries Asrtavo AE ,jei patys ruosiame statytis?Nera logikos!Ir aplamai,labai pasikeite tiesos portalas kazkoks nebeaiskus paliko!!!!