Kaip ir kiekvieną rudenį, jaunimo sambūris „Pro Patria“ kviečia į profesorių diskusiją.
Šių metų lapkričio 7 dieną, antradienį, 18.30 val. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (Vokiečių g. 10), 402 auditorijoje apie tikrą ar tariamą liberalizmą Lietuvoje diskutuos instituto profesoriai Alvydas Jokubaitis ir Vytautas Radžvilas.
Filosofas Alvydas Jokubaitis, 2017 m. išleidęs knygą „Liberalizmas kaip pilietinė religija“, ne kartą yra pabrėžęs: kalbėdamas apie „liberalus“, jis turi omeny ne, kaip pats sako, „siaurą Lietuvos partiją“ – liberalizmo terminas tinka „visoms mūsų politinėms jėgoms“, nes „socialdemokratai ir konservatoriai irgi yra liberalai.“
Kad Lietuva ne jokia išimtis, patvirtina ir škotų politikos filosofo Alasdairo MacIntyre’o įžvalga, kuria jis pasidalijo dar 1988 metais: „Šiuolaikinėse politinėse sistemose debatai vyksta beveik išimtinai tarp konservatyvių liberalų, liberalių liberalų ir radikalių liberalų.“ Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį ir į esminį tokių politinių sistemų bruožą – jose „beveik nėra vietos pačios sistemos kritikai, t.y. abejojimui pačiu liberalizmu“.
Diskusijos organizatoriai ir klausia: ar tikrai Lietuva, kaip ir Vakarai, šiandien yra tapusi „liberalų užvaldyta politine smėlio dėže“? Kaip nutiko, kad įvairių pažiūrų piliečiams atstovauja „faktiniai liberalai“, nors Lietuvos visuomenę ir mėgstama vadinti „konservatyvia“? Gal iš tiesų partijų pavadinimai tėra„ politinio spektaklio kaukės“, už kurių slepiasi vien liberalai?
Profesorius Vytautas Radžvilas, Lietuvos liberalų sąjūdžio įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas, su tokiu požiūriu nesutinka. Jo teigimu, tarp Lietuvos partijų tikrai nėra esminių ideologinių skirtumų, tačiau nėra ir tikrų liberalų. „Visos liberaliomis siekiančios būti ar besivadinančios jėgos iš tiesų vadovaujasi naujojo marksizmo ideologija“, – rašoma renginio Veidaknygės puslapyje. Ir šiai ideologijai, siekiančiai valstybės vardu įtvirtinti „privalomą emancipaciją“, visiškai nepriimtinos tos autentiškos laisvės, už kurias kovojo liberalizmas. Tai, ką girdime iš neva liberalių Lietuvos politikų, tėra „šimtmečio senumo Spalio revoliucijos idėjos“, tiesa, kiek papudruotos.
Taigi kas iš tiesų vyksta Lietuvos ir Vakarų politiniame gyvenime? Kas – liberalizmas ar naujasis marksizmas – turi prisiimti atsakomybę už dabartinę Lietuvos politinę situaciją? Kokias vertybes sutartinai išpažįsta pagrindinės Lietuvos partijos ir viešosios nuomonės formuotojai? Ar tarp šių vertybių yra Lietuva ir lietuvių tautos išlikimas?
