Lietuvos mokslininkų bendruomenė kreipiasi į visas atsakingas valdžios institucijas reikalaudama:
1. Patvirtinti ilgalaikę mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą, kurią įgyvendinus iki 2020 m. mokslo tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai padidėtų ne mažiau kaip 80 proc., palyginti su jų darbo užmokesčiu, gautu 2016 m.
2. 2017 m. valstybės biudžete numatyti lėšų pirmajam mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo etapui, kurį įgyvendinus mokslo tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai padidėtų ne mažiau kaip 20 proc., palyginti su jų darbo užmokesčiu, gautu 2016 m.
3. Iki 2020 m. padidinti biudžetinį aukštojo mokslo ir studijų finansavimą iki 2 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dar 2008 m. Vyriausybė parengė programą, pagal kurią per trejus metus mokslininkų atlyginimai turėjo išaugti 70 proc., bet prasidėjus krizei šie įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti. Palaipsniui blogėjusi mokslo tyrėjų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė. Aukštųjų mokyklų asistentų ir lektorių, taip pat institutuose dirbančių jaunesniųjų mokslo darbuotojų atlyginimai 25–30 proc. mažesni už šalies vidurkį. Skurdas skatina mokslininkų emigraciją, tyrėjai ir dėstytojai priversti pasitraukti iš aukštojo mokslo arba dirbti vienu metu keliose darbovietėse, kad išmaitintų savo šeimas. Nepaisant to, 2017 m. valstybės biudžete nenumatyta lėšų mokslininkų atlyginimų didinimui.
Skurdūs tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai nėra tik mokslo bendruomenės problema. Vargana mokslininko socialinė padėtis demotyvuoja gabius jaunus žmones rinktis mokslinę akademinę karjerą, todėl ateityje neišvengiamai kris Lietuvos aukštojo mokslo kokybė, o kartu su ja prastės visų sričių specialistų rengimas, mokytojų kvalifikacija bei vidurinio ir pradinio ugdymo kokybė.
Aukštasis mokslas yra vienas iš svarbių šalies pažangą ir konkurencingumą bei visuomenės gerovę užtikrinančių veiksnių, todėl visos savo ateities viziją turinčios valstybės didina finansavimą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Savo ruožtu Lietuvoje per dvidešimt metų net du kartus buvo sumažintas mokslo ir studijų biudžetinis finansavimas skaičiuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) procentais (nuo 1,2 proc. 1998 m. iki 0,6 proc. 2015 m.). Užuot didinus aukštojo mokslo finansavimą, plečiama mokslo biurokratijos sistema, kuriai išeikvojama daug lėšų, bet mokslo kokybė nuo to negerėja. Sistemingas aukštojo mokslo žlugdymas žada Lietuvai vienintelę perspektyvą – likti pigios nekvalifikuotos darbo jėgos tiekėja Vakarų Europos šalims.
Papildoma informacija:
Autorius: Viktorija Šeina-Vasiliauskienė
Adresatas: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija
Kategorija: Švietimas
Pasirašyti galima ČIA.
tegul mokslininkai išdėsto iš kokių pinigų jiems atlyginimus didinti – valstybės biudžetas deficitinis kožną metą…vėl varyt skolintis į Briuselį?
Iš kur paimti lėšų?!
Iš kur?!
O gi liautis švaistyti pinigus niekams- nemokėti milijonų už neveikiančius portalus, vis naujus ir naujus „šalies įvaizdžio” kūrimus, nemokėti milijonų seimųnų džipų ir limuzinų nuomai, tegul šiknas veža golpiukais, uždaryti visokius prielipus- pinigų melžyklas tipo všį kaip veks ir pan, mažinti biurokratinį aparatą,…
Ir tuomet tapsime dižiausią dalį nuo bvp mokslui skirianti šalis pasaulyje.
O jeigu dar sugebėtume atsiimti kas jau pavogta iš visokių kėvišų ir notabenių, tuomet dar ir savo marsaeigį paleisti pakaktų.
visi kas sau- atskirai ukinnkai, atskirai medikai, atskirai mokytojai, atskirai policininkai, atskirai mokslininkai…
Valdziagyviams to tik ir reikia, jie labiausiai bijo musu VIENYBES.
„Mokslo” žmones atsakingi už šių dienų Lietuvos padėti. Apverktina padėti todėl aš siūlau visiems geros valios žmonėms nepasirašyti tos peticijos. Jie gauna tai ko nusipelnė.
Neapsimeskime, kad peticijos gali ka nors pakeisti – nei čia, nei Vakaruose.
Antra, keistas laikas rašytis peticija – ka tik pakeitus oligarchu atstovus nauja partija, apie kuria kol kas esu tik geriausios nuomones. Jei peticijos iniciatoriai neturi ko slėpti – reikėjo ją siūlyti valdant socdemams ar konservams, o ne dabar.
Dar pridursiu… Ar nebus taip, kad Lietuvoje liko daugiausia mokslininkai-prisitaikėliai, kasdien nukreipiantys akis i šalį nuo lėšų grobstymo, korupcijos savo srityse? Jie net peticija nereikalauja reformos – tik daugiau pinigu. Sie mokslininkai patys is dalies kalti.
Karbauskis sake kad yra dalykų aukščiau už atlyginima. Jis turėjo mintyje turbūt žmonių pasiaukojima. Itariu kad tie žodžiai skirti netik”mokslinikams” bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Sėkmės „mokslininkai” didesnės vertės nei atligis(nes pinigais to išmatuoti negalima) darbuose.
Siūlančių nepasirašyti peticijos norėčiau paklausti – jums atrodo normalu, kad jaunas, vos pradėjęs dirbti mokslininkas (su daktaro laipsniu) gauna mažesnį atlygį nei doktoranto stipendija? Ar ilgai jis dirbs dėstytoju, mokslo darbuotoju už atlyginimą, negarantuojantį jam elementaraus išgyvenimo?
Atsakau. Tas jaunas mokslininkas kuris ateina jis turi suprasti kad turi prisiimti atsakomybe už tuos mokslinikus kurie buvo prieš jį. Už tuos mokslininkus kurie su politikais kūrė šių dienų Lietuva. Prisiimti atsakomybe ir pradėti kaip sakoma nuo nulio. Jis turi suprasti kad Lietuvos sėkmė tai yra jo sėkmė. Lietuva gerai givens jis gerai givens. Pasakykite jūs man aš neteisus?
jei bent žinotum, kas yra mokslininkas, o kas atsakomybė, gal ir galėtum postringauti…
Man tik smalsu, už ką pats prisiimi atsakomybę?
Jūs man pasakykite kas yra mokslininkas? Aš turėjau taip vadinamus humanitarus nes techninės srities taip vadinami mokslininkai Lietuvai per didelė prabanga.
Už ką turi prisiimti atsakomybe? Už emigracija už skurda už socialine neligybe už korupcija už blogus istatimus už neobjektyve žiniasklaida už bloga politine sistema už nekaltų žmonių persekiojimus ir nuteisinėjimus už iš taip toliau ir toliau ir toliau. Aukštosios mokyklos pagal taip vadinamu mokslininku programas parengė valdžia su visai patarėjais ir dabar už jų veikla turi prisiimti atsakomybe bet atsakomybės prisiimti nenori. Nu ką tai turi ko ir nusipelnė.
Jūs matau arogantiškas kai jūs įsivaizduojate mokslininku veikla ir atsakomybe?
” , turime suprasti, kad žmogaus laimė yra ne tik jo atlyginimas” O tai taip vadinamiems mokslininkams žinia iš naujos valdžios. Karbauskis „mokslininkus” susodins į autobusa ir nuveš prie jūros į turistine kelione. „Mokslininkai” gaus tokią laime kuri jiems pakeis visus tuos nereikalingus ne laime bet blogi nešančius popieriukus.
Tai ar Lietuvos mokslininkai supras kada nors kad jų gerbuvis priklauso nuo visos Lietuvos gerbūvio? Atsakimo į tą klausima negavau todėl esu isistikines kad mokslininku Lietuvoje nėra. Ten nuotraukose tik banda apsimetėlių.
Skelbiama, kad naują DK rašė mokslininkai. Dabar jis priimtas. Tai kas ką čia išdūrė?
Nesirašysiu jokių peticijų.Kam negerai tegul važiuoja prie konvejerių į ES, unitazų plaut ir senelių užpakalių valyt į ES. Apie 850 tūkstančių išvyko tegul vyksta ir jie… tegul taikosi prie sąlygų, kaip tie 850 tūkstančių. Iš tų mokslininkų jokios naudos – pratrotijo milijoną darbo vietų, dabar pinigų mokslininkams iš mokesčių mokėtojų pinigų…
nepainiok to daikto su pirstu… Ar mokslininkai pratrotijo ta milijona darbo vietu,a? Ar jie kitus varguolius is Lietuvos isvijo?
Bandai susieti nelabai susiejamus daykus.
Žmogus sako kad mokslininkai turi prisiimti atsakomybe. Kažkas už Lietuvos nesėkmės turi atsakyti. Tai yra mokslininkai. Politikai tik rėmėsi mokslininkais o mokslininkai sukūrė šių dienų Lietuva. Skurdo Lietuva. Jaigu mokslininkai ka nors kaltina kad atlyginimai maži tai turėtu kaltinti save. O taipogi reikalauti iš saves. Tokia mokslininko dale ir atsakomybė prieš visuomene kuri jį išlaiko.
>nenenei, a tai ne biudžetininkai pratrotijo apie milijoną darbo vietų? Prie ruso visiems, kurie norėjo darbo buvo darbo, o prie lansbergijos tai lietuviai kaip kokie klajokliai klajoja po ES, darbą medžioja