Europarlamentarė, TS-LKD partijos atstovė Laima Andrikienė savo Veidaknygės paskyroje informuoja apie tai, ką didžioji žiniasklaida nutyli, – Europos Komisijos ir Parlamento planus artimiausiu metu reglamentuoti pabėgėlių priėmimo ES tvarką. Gaila, kad europarlamentarė tik pakartojo savo pasisakymą EP Užsienio reikalų komitete, užuot išsamiau pakomentavusi tai, kas nepasiruošusiam skaitytojui lieka pernelyg technokratišku kalbėjimu, tačiau ir iš to, kas pasakyta aiškėja būsimo sprendimo kontūrai.
Europos Parlamentas pagaliau ėmėsi šio klausimo – sutvarkyti ir reglamentuoti pabėgėlių priėmimą ES, priimti teisės aktą šiuo klausimu. Esu atsakinga už EP Užsienio reikalų komiteto Nuomonę (Opinion) šiuo klausimu. Pagrindinis komitetas – LIBE, Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
Pastebėsiu, kad Europos Komisija šį Reglamentą pristatė 2016 m. liepos mėnesį, o EP dėl Brexit, Nexit ir Frexit fobijų ėmėsi tik dabar. Tikimasi, kad birželį balsuosime dėl šio dokumento EP plenarinėje sesijoje.
Laima Andrikienė. Kalba EP Užsienio reikalų komitete
2017 03 21, Briuselis
EP Užsienio reikalų komiteto Nuomonės dėl Perkėlimo į Sąjungą sistemos projekto pristatymas ir svarstymas
Šiandien svarstome mūsų Komiteto Nuomonės projektą dėl 2016 m. liepos 13 d. Europos Komisijos pateikto reglamento, kuriuo nustatoma pabėgėlių perkėlimo į ES sistema, sukuriama bendra pabėgėlių perkėlimo į Europą politikos strategija, siekiant užtikrinti tvarkingus ir saugius būdus patekti į Europą asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.
Pagrindinis komitetas šiuo klausimu yra LIBE komitetas, tačiau jų dokumento projektas dar nėra paskelbtas ir jo neturėdami mes turime suformuoti ir pateikti Užsienio reikalų komiteto Nuomonę šiuo svarbiu klausimu.
Europos Komisijos pasiūlytas Reglamentas yra sudėtinė Komisijos reformuojamos Bendros Europos prieglobsčio sistemos ir „Europos migracijos darbotvarkėje“ nustatytos ilgalaikės geresnio migracijos valdymo politinės strategijos dalis.
Pritariu Komisijos idėjai, kad ES turi suaktyvinti bendras pastangas teikti tarptautinę apsaugą tiems, kuriems jos reikia. O tam, be kita ko, reikia saugiai ir tvarkingai perkelti pabėgėlius į Europą. Tai yra veiksmingiausias būdas ES įgyvendinti savo kolektyvinę atsakomybę, neužkraunant nepakeliamos naštos Graikijai, Italijai, Kroatijai ar Slovėnijai, taip pat parodyti solidarumą su ES nepriklausančiomis šalimis ir joms padėti spręsti problemas, kylančias dėl to, kad daug žmonių bėga nuo karo ir persekiojimų.
Akivaizdu, kad iki šiol vykdytos ad hoc programos davė rezultatų. Valstybės narės ir toliau spręs, kiek žmonių turi būti perkelta į ES kiekvienais metais, ir gaus ES biudžeto paramą, kad sprendimus paverstų veiksmais. Tačiau koordinuodama pastangas ir veikdama vieningai, ES darys didesnį poveikį: sukurdami nuolatinę, pagal darnias taisykles veikiančią sistemą galėsime užtikrinti spartesnes procedūras ir palaipsniui didinti mūsų bendrus perkėlimo į ES įsipareigojimus, bet tuo pat metu turėsime teisines galimybes užkirsti kelią neteisėtiems atvykimams.
Naujuoju Reglamentu perkėlimo į ES sistemoje nustatomi kriterijai, į kuriuos reikės atsižvelgti sprendžiant, iš kurių regionų ar trečiųjų šalių bus vykdomas perkėlimas, be to, nustatyta standartinė perkeliamų į ES kandidatų atrankos ir elgesio su jais tvarka, išdėstytos bendros galimų kandidatų atmetimo priežastys ir nurodoma, kokia gali būti taikoma perkėlimo tvarka – paprasta ar pagreitinta. Remdama valstybių narių pastangas vykdyti perkėlimą pagal tikslines ES programas, Komisija kiekvienam perkeliamam asmeniui skirs 10 000 EUR iš ES biudžeto, lėšos bus skiriamos iš ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Perkėlimai, vykdomi už Sąjungos taikomos perkėlimo sistemos ribų, nebus finansiškai remiami iš Sąjungos biudžeto.
Pastebėsiu, kad Jungtinė Karalystė ir Airija gali, jei nori, dalyvauti, įgyvendinant šiuos veiksmus vadovaujantis atitinkamais prie Sutarčių pridėtais protokolais. Danija nedalyvauja priimant šį Reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.
Dar keletas svarbių dalykų, kuriuos noriu paminėti atskirai:
pirma, labai svarbu mažinti neteisėtos migracijos motyvaciją ir apsaugoti migrantus nuo kontrabandininkų grupuočių išnaudojimo bei pavojingų kelionių siekiant patekti į Europą;
antra, svarbu, kad nauja sistema nesukurtų naujų barjerų asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, kad tokie asmenys būtų greitai ir tvarkingai perkelti į ES iš trečiosios šalies;
trečia, pabėgėlių perkėlimo į ES sistema negali prarasti pagrindinio humanitarinės pagalbos aspekto bei kelti papildomų reikalavimų trečiosioms šalims, kurios jau dabar susiduria su dideliais pabėgėlių srautais.
Vadovaudamasi šiais principais, pasiūliau Užsienio reikalų komiteto Nuomonės projektą su pataisomis, kurios, tikiuosi, prisidės prie pabėgėlių perkėlimo į ES sistemos tobulinimo.
Mano pateiktos pataisos Reglamentui:
1) naujoji sistema turi būti skirta sumažinti neteisėtą pabėgėlių patekimą į ES ir reglamentuoti jų patekimo į ES srautus. Mes negalime kalbėti apie tai, kad ši sistema taikoma tik esant didelio masto atvejams. Todėl siūlau išbraukti iš pasiūlyto reglamento terminą „didelis mastas“ (large-scale).
2) pagal naująją sistemą nustatant regionus arba trečiąsias šalis, iš kurių vykdomas perkėlimas, turi būti atsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip pabėgėlių perkėlimo poveikis trečiosios šalies regioniniam stabilumui; pagalbos, kuria siekiama padidinti pabėgėlių priėmimo galimybes ir apsaugą bei sukurti veiksmingą prieglobsčio sistemą, lygis; trečiųjų šalių pagarba tarptautinei teisei bei ryšiai su ES.
Noriu atkreipti dėmesį į 4 straipsnio 1 dalies d punktą, kuriuo bandoma reglamentuoti trečiosios šalies veiksmingą bendradarbiavimą su ES migracijos ir prieglobsčio srityje. Manau, kad šis punktas yra nepriimtinas, nes juo siekiama perkelti bendradarbiavimo naštą trečiosioms šalims, kurios ir taip susiduria su didelėmis problemomis, suteikdamos prieglobstį pabėgėliams – turiu galvoje tokias šalis, kaip Libanas ar Jordanija, ar Tunisas. Libanas, turintis 6 milijonus gyventojų, yra priglaudęs 1,5 milijono pabėgėlių iš Sirijos.
3) Negaliu pritarti ir 6 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatai, pagal kurią į perkėlimo į ES programas neįtraukiami asmenys, kurie per pastaruosius penkerius metus iki perkėlimo neteisėtai atvyko ar bandė atvykti į valstybių narių teritoriją. Globali situacija ginkluotų konfliktų draskomose teritorijose ir ne tik juose kinta nuolat, todėl ES taikydama šią nuostatą gali į mirtiną pavojų įstumti pabėgėlius, kuriems reikės skubios pagalbos. Tuo pačiu šis sąrašas neprisidės prie nelegalios pabėgėlių migracijos mažinimo.
4) Komisija taip pat siūlo nustatyti didžiausią bendrą asmenų, kurie turėtų būti perkelti į ES, skaičių. Čia vėlgi noriu atkreipti dėmesį į nuolat kintančią globalią situaciją bei dėl jos besikeičiančius pabėgėlių srautus. Didžiausio bendro asmenų skaičiaus nustatymas apribotų galimybes padėti pabėgėliams, kurių galbūt padaugėtų tam tikrais metais. Todėl siūlau nustatyti tikslinį asmenų, kurie turėtų būti perkelti į ES, skaičių, target number vietoje maximum total number. Ši formuluotė neapribotų ES galimybių suteikti pagalbą pabėgėliams esant ypatingai sudėtingoms situacijoms.
5) Dar vienas aspektas, kurį, manau, būtina paminėti, tai Komisijos pasiūlyto Reglamento projekte termino „nesusituokę nepilnamečiai vaikai“ (married minors) vartojimas. Be abejo, visi žinome apie kai kuriuose regionuose praktikuojamas nepilnamečių vaikų santuokas. Tačiau ši praktika ES yra griežtai smerkiama, todėl toks pabėgėlių perkėlimo kriterijus atrodo ne tik nepriimtinas, bet ir amoralus. ES turi vertinti visus nepilnamečius vaikus kaip nesusituokusius bei derinti jų perkėlimo sąlygas kartu su jų tėvais ar giminaičiais, jei tėvų nėra. Kita vertus, ši sąlyga tampa dar vienu barjeru, nes tėvams, turintiems paauglius vaikus, teks įrodyti, kad šie yra nesusituokę. Taigi siūlau šį terminą išbraukti iš pasiūlyto Reglamento.
6) Ir paskutinis: Reglamento konstatuojamosios dalies 4 ir 5 punktai mini 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą – EU-Turkey Statement – dėl pabėgėlių perkėlimo. Šis susitarimas nėra ES teisės dalis, dėl jo nebuvo konsultuojamasi su Europos Parlamentu ir EP nėra pareiškęs savo nuomonės šiuo klausimu, todėl manau, kad jis neturėtų būti įtrauktas į šį Reglamentą. Būčiau dėkinga, jei kolegos pasisakytų šiuo klausimu.