Veidaknygė
Jūsų dėmesiui – video, mano ir kolegų – nacionalinių delegacijų vadovų iš Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente – pasisakymai dėl būsimos Europos Parlamento sudėties, svarbiausia – dėl transnacionalinių kandidatų sąrašų. Šiuo klausimu norėčiau kai ką paaiškinti.
Brexit’o pasekmės svarstomos Europos Parlamente. Tarp jų – ir Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos pasekmės Europos Parlamento dydžiui ir sudėčiai. 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose Jungtinė Karalystė jau nedalyvaus, jų atstovai naujajame Europos Parlamente jau nedirbs.
Vienas diskusijos objektų – transnacionaliniai kandidatų sąrašai, kai, pavyzdžiui, Europos liaudies partijos ar liberalų, ar socialdemokratų sąraše, už kurį būtų balsuojama visose ES valstybėse narėse, būtų ir visų valstybių kandidatai: vokiečiai, prancūzai, italai, ispanai, suomiai, švedai, lietuviai, graikai, kipriečiai, latviai, lenkai, estai ir t.t.
Šiandien diskusija apie tai įvyko ir mūsų politinėje grupėje (frakcijoje). Ji buvo karšta, padėtis – aiški: vienos nuomonės Europos krikščionys demokratai ir jiems giminiškos partijos neturi. Pietinė Europa – Prancūzija, Italija, Ispanija, Graikija – yra už transnacionalinius kandidatų sąrašus, Vokietija ir mažesnės valstybės – prieš juos. Jei taip norime, kad būtume arčiau žmonių, kodėl siūlome transnacionalinius sąrašus? Kaip vokiečiui tikėtis paramos Suomijoje ar Slovėnijoje, kai vokietis kandidatas negali susikalbėti su tų šalių gyventojais jų kalba, kai jie nepažįsta kandidatų iš kitų šalių? Be to, ar apskritai dar plačiau neatidarysime durų visokio plauko rėksniams, populistams ir ekstremistams?
Šie ir kiti argumentai buvo detaliai aptarti, nes Europos Parlamento Konstitucinės teisės komitetas praėjusią savaitę jau balsavo dėl parengto dokumento projekto ir priėmė tokius sprendimus: Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, Europos Parlamente bus ne 751 europarlamentaras, kaip yra dabar, o 705; Lietuva kaip ir dabar turės 11 atstovų, kai Latvija, Estija, Ispanija, Prancūzija – daugiau nei dabar; transnacionaliniams sąrašams EP Konstitucinės teisės komitetas pritarė, tačiau galutinį žodį turi tarti visas Europos Parlamentas. Jis sprendimą priims kitą savaitę, kai EP plenarinėje sesijoje balsuosime už rezoliuciją šiuo klausimu.
Čia svarbu pastebėti, kad galutinį sprendimą priims ne Europos Parlamentas, o ES valstybės narės ES taryboje, ir tam, kad sprendimas dėl transnacionalinių sąrašų būtų priimtas, jam turi pritarti VISOS be išimties ES valstybės narės. Artimiausiuose Europos Parlamento rinkimuose, kurie turi vykti 2019-aisiais, transnacionalinių sąrašų nebus, nes net ir nusprendus įteisinti transnacionalinius sąrašus Europos Parlamente ir ES taryboje (kas yra nerealu), dar tektų pakeisti ES teisyną, o tam reikia daugiau laiko nei yra likę iki artimiausių EP rinkimų.
Taigi, Brexit’as mūsų darbotvarkėje yra visokiais pavidalais ir pačiais įvairiausiais aspektais. Įdomus laikas, bet nelinksmas. Ir Nigel’as Farage’as, buvęs UKIP lyderis, garsusis Brexit’o šalininkas, visai neatrodo linksmas…
——————————————————————————————–
Now, share the video!
Here are some reasons why transnational lists are definitely a bad solution for Europe:
1. Such constituency would bypass the current link between the Members and their electorate. Therefore building up on a more distant and centralized Union, rather than a more democratic and accountable one.
2. The transnational list would be perceived as a drift to centralism.
3. The list would most probably be utilised by populist movements that would then get further visibility and capitalize on extremist views around Europe.
4. Transnational lists do not promote democracy; indeed they subvert its logic to an elitist top-down approach.
5. Collecting protest votes all over Europe, populists could end up choosing the next candidate to president of the European Commission in the next legislature.
6. A European constituency (whose existence is yet far from being agreed upon) would expand the already existing gap between smaller and larger Member States.
7. It would launch a debate on the status of the Members of this house, whether elected through national or transnational lists.
8. Besides, in the absence of a European constituency, it is hard to know to which citizens these putative transnational list MEPs would be accountable.
9. At the end of the day, a possible transnational list cannot be adopted without the necessary legal basis, which is currently not provided neither in the Treaties nor in EU Electoral Law.
10. Not even the most successfully integrated federations, such as the United States, Switzerland and Germany, have a single national constituency.