Laima Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis negana

alkas.lt

Liaudies dainoje „Linelį raunu ne viena“ dainuojama, kad mergelės širdelei kažko vis trūksta, vis negana… O štai Seimo narė Beata Petkevič gruodžio 7 d. spaudos konferencijoje Seime su trimis savo draugais ir bendraminčiais aiškiai pasakė, ko jiems trūksta ir ko negana: galimybės Lietuvos dokumentuose rašyti savo vardus ir pavardes su visomis lenkiškomis raidėmis.

Apie kitus atvejus, kokias nors norvegų æ, ø, å ar ispanų ñ arba vokiečių ä, ö, ü, ß (eszett, nepainioti su graikų β beta) nekalbėjo. Gal kol kas raidžių su diakritiniais ženklais ir pritrūko tik lenkai.

Mat šiemet gegužę įsigaliojus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui, teisę įrašyti dabartinėje lietuvių abėcėlėje nesamas raides q, w ir x įgijo tik ne lietuvių tautybės piliečiai, o lietuviai tokią teisę gauna arba imdami sutuoktinio pavardę, kurioje tos raidės įrašytos kitos valstybės dokumentuose, arba ne nuo gimimo įgydami ar susigrąžindami Lietuvos pilietybę.

Per spaudos konferenciją Beata Petkevič pranešė, kad per septynis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo teisę dokumentuose rašyti q, w ir x  gavo 532 Lietuvos piliečiai, dokumentuose buvusias lietuviškas č, š, ž išreikšti junginiais cz, sz, rz  – 270, o dar 89 pasinaudojo abiem šiom galimybėm, taigi iš viso 891 Lietuvos pilietis pasikeitė savo pavardės ir vardo užrašymą dokumentuose.

Tiesa, lieka neaišku, iš kur žinoti, kaip rašyti pakeistas jų pavardes. Nors Beata Petkevič pranešė pakeitusi savo pavardės užrašymą, bet aš pirmą kartą tik stebėdama šią spaudos konferenciją pamačiau lentelę su pavarde Pietkiewicz, tai vengdama įžeisti jautriąją Seimo narę dėl jos pavardės užrašymo nusprendžiau neeksperimentuoti ir straipsnyje užrašyti valstybine lietuvių kalba, nes tikrai nebūčiau tų dviejų ie įrašiusi…

Be to, iš kur man žinoti, kas įteisinta, o kas savavališka? Pavyzdžiui, kitas konferencijos dalyvis, Jaroslavas Volkonovskis, buvo pasidėjęs lentelę su užrašu Jarosław Wołkanowski. Jis pasakojo, kad ir teismas jam leidęs taip rašyti, nes teisėja neįžvelgusi esminio skirtumo tarp paprastos l ir ł su perbrauka.

Generalinės prokurorės nurodymu antros instancijos teismo teisėja pažiūrėjo atidžiau, todėl jai pavyko įžvelgti skirtumą… Bet pagrįsti tokį sprendimą šis teismas paprašė jau Konstitucinio Teismo.

Va čia ir išlindo yla iš maišo. Juk geriausia gynyba yra puolimas. Iš pradžių buvo visai neaišku, kodėl nei iš šio, nei iš to spaudos konferencijoje apie pavardžių rašymo dokumentuose aktualijas vienas iš jos dalyvių Darijušas Litvinovičius, priminęs, kad neabejotinai Lietuvos lenkų pavardžių rašymo dokumentuose peripetijas spręs teismai, staiga karštai ėmė kviesti iš anksto apsidrausti nuo tokių, kurie, dirbdami ankstesnių kadencijų KT, jau ne kartą yra priėmę nepalankių sprendimų.

Aišku, kodėl Litvinovičius pasistengė jau dabar juos apjuodinti!

Visų pirma buvusį KT teisėją ir pirmininką, o nuo 2013 m. dirbantį Europos žmogaus teisių teisme Egidijų Kūrį.

Už tai, kad buvo nostrifikuota jo disertacija, kurios pavadinime minima tarybinė liaudis ir socialistinė savivalda! Kliuvo ir kitai buvusiai KT teisėjai Tomai Birmontienei už Lietuvos milicijos pavadinimą tarybine!

O tai kaip tada reikėjo vadinti tai, kas buvo to meto realija?! 

Bet labiausiai abiem šiems teisėjams kliuvo dėl tėvų – nomenklatūros vaikai!

Suprantama, kodėl Litvinovičius ir kiti jo bendraminčiai nenorėtų, jog šie žymūs teisėjai dalyvautų viešose diskusijose dėl asmenvardžių įstatymo atitikimo Konstitucijai. Juk jie gali vis dar tebeturėti kitokią nuomonę nei dabartinis KT, kuris dar nesiryžta priimti svarstyti Seimo narių paklausimo dėl šio asmenvardžių rašybos įstatymo atitikimo Konstitucijos 14 ir 29 straipsniams – ar nediskriminuojama dėl kalbos ir dėl tautybės.  

Bet labiausiai net kelis kartus kliuvo dabartiniam Seimo nariui Eugenijui Jovaišai – jis vadintas neišprususiu, nors ir išsilavinusiu. Gerbiamu ar negerbiamu.

Nesvarbu, kad profesorius, kad tikrasis Lietuvos Mokslų Akademijos narys. Neįtiko kolegei Beatai Petkevič, kai viešai spaudoje suabejojo, ar lenkiškais rašmenimis užrašyta jos pavardė rodo, kad ji esanti Lietuvos pilietė.

Dar akivaizdžiau savo išmintį ir išsilavinimą pademonstravo ketvirtasis pašnekovas – Raimundas Klonovskis: dabartinę lietuvių kalbos fonetinio užrašymo praktiką esą įdiegusi Rusija 1940 m.!

Pasirodo, kad Lietuvos lenkų pareiga vis dar esanti išvesti lietuvius iš šios okupacijos – dabar pakeitus rašybos taisykles. Klonovskis kvietė aplankyti Jono Basanavičiaus kapą ir įsižiūrėti, kaip ir kokiomis raidėmis jis pats rašė.

Iš tikrųjų antkapyje esama dvejopos rašybos: paties Basanavičiaus, palaidoto 1927 m., pavardė net dukart užrašyta su dabartinėmis v ir č, o citata iš 1882 m. jo raštų – su w, sz! Niekas neklastota, atitinkamai pagal to meto taisykles: tik 1901 m., dar spaudos draudimo metu, Jono Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ buvo įtvirtinta fonetinė rašyba, atitolinusi lietuviškąją nuo lenkiškosios, todėl v imta rašyti vietoj w, čekiškos č ir ž vietoj cz ir ż.

Norint įtikinti tuo, ko nėra, reikia sakyti pusę teisybės. Esą Lenkijoje tai jau jokios diskriminacijos dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose nėra, nes įstatymas leidžia užrašyti asmenvardžius, pvz., lietuviškomis raidėmis. Ir tikrai, žmonės užsirašo. Tik labai mažai, nes valstybės registras to neįgalina.

Nėra galimybės su lietuviškomis ar kitokiomis nelenkiškomis raidėmis užrašytais dokumentais būti aptarnautam bankuose, valstybės įstaigose. Valstybinė kalba yra lenkų. 

Lenkijos registras naudojasi tik lenkiška klaviatūra su lenkiškų raidžių Unicode kodais: ł kodas 0142, o l – 006C. (Pabandykite surinkti klaviatūra 0142 ir paspauskite Alt ir x. O dabar 006C ir Alt su x.) Dabartiniais laikais visiems tenka dirbti su kompiuteriais. Klaviatūroje telpa tiek raidžių, kiek telpa: norint rašyti kita kalba, reikia perjungti klaviatūrą. Nes, pvz., lietuviškoje klaviatūroje nėra nelietuviškų raidžių, išskyrus q, w ir x.

Aišku, yra ir kitų būdų ekrane užrašyti ne pagrindinės klaviatūros kalbos raides, bet visa tai yra susiję su papildomomis pastangomis arba patobulinimais, kurie, kaip žinia, brangiai kainuoja.

Laisvės partijos deleguota ministrė Evelina Dobrovolska viename interviu yra žadėjusi, kad Lietuvos registras būsiąs pritaikytas techniškai užrašyti visas pavardes, kad ir kaip jos būtų rašomos dokumentuose. Lėšų būsią rasta.

Kita Laisvės partijos deleguota ministrė Aušrinė Armonaitė jau 11 mėnesių tikrina, kurie kalbos skaitmenizavimui iš ES gauti 35 mln. eurų skirti šieno ravėjimui, o kurie…

Kas galėtų paneigti prielaidą, kad visai gali būti, jog Laisvės partijos ministrės gali turėti bendrą tikslą modernizuoti registrą?

Reikia pinigų – pinigų yra, tik tuos šienautojus reikėtų pačius išravėti, kaip, pvz., nepaklusnų ir menkai tesuprantantį Laisvės partijos planus buvusį VLKK pirmininką Audrį Antanaitį. Vadovaujant Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Artūrui Žukauskui, irgi Laisvės partijos deleguotam.   

O juk galima planuoti viešai, be apgaulės. Gal net netikėtų dalykų atsitiktų. Štai dabar dėl karo Ukrainoje diskutuojama, kaip atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios mokymo Lietuvos mokyklose.

Šiukštu tylima dėl rusiškų mokyklų perėjimo į mokymą valstybine kalba, kaip yra valstybės mastu suplanavusios Estija su Latvija.

Lietuvoje tuo labiau tylima dėl lenkiškų mokyklų perėjimo prie mokymo valstybine kalba, kaip yra visoje Europos Sąjungoje. Geriau būtų taip, kaip yra ES ir Lietuvoje.

Rusų kalbą kaip antrąją nors iš dalies galima keisti lenkų kalba. O ką – viena iš Europos Sąjungos kalbų! Ir mokytojų – nors vežimu vežk!

Gerai būtų politikams dirbti sąžiningai, tada nereikėtų tiek vargti kuriant slaptuosius planus. Gal ir pagarbos rastųsi daugiau.