Penktadalis Lietuvos vaikų, kurie gyvena rajone, darželio gauti negali, nes artimiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra už 60 km.
Niekas neabejoja Prezidento kilniu tikslu padėti Lietuvos jaunoms šeimoms, kurios pagal Eurostat tyrimus yra skurdžiausiai gyvenanti visuomenės dalis. Įvertinus, kad Lietuvoje žemiau skurdo gyvena kas penktas žmogus, tai skurde gyvenančių žmonių kiekis prilygsta Vilniaus miesto dydžiui.
Prezidentas pasiūlė įstatymo pataisas pagal kurias siekiama suteikti lygiaverčio starto galimybes kiekvienam vaikui, užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bei visiems vaikams ankstinti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus ribą vieneriais metais.
Turbut ne viename mieste gyventanti šeima yra susidūrusi su eilėmis į darželius, tai kaip gi bus užtikrinamas ikimokyklinio ugdymo teikimas nuo miestų nutolusiose vietovėse? Kokių priemonių imsis Vaiko teisių tarnyba, kai įsigaliojus privalomam ikimokykliniam ugdymui šeimos neturės galimybių nuvežti vaiko į darželį, esantį už 60 km? Žinant, kaip Vaiko teisių tarnybos specialistai vertina įstatymo raidę, tai nemaža dalis vaikų keliaus pas globėjus. Tęsime Prezidentės D.Grybauskaitės inicijuoto globos tinklo plėtrą toliau…
Ar Valstybė, kuri per 30 Nepriklausomybės metų uždarė daugiau nei pusę mokyklų ir sugebėjo pastatyti tik ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamas ugdymo įstaigas, bus įgali jomis aprūpinti išaugusį poreikį?
Sovietmečiu darželių ir pradinio ugdymo mokyklų klausimas buvo sprendžiamas ugdant „tarybinę patriotiškumo“ dvasią internatuose, kuriuose augo vaikai, kurių tėvai neturėjo galimybių leisti juos į ugdymo įstaigas, esančias šalia namų. Ar vėl planuojame grįžti į internatų amžių ir taip daryti „integraciją“?
Kiekvieną dieną kalbama apie LAISVĘ, LYGIAS GALIMYBES, tačiau Olimpo dievai Laisvę supranta kitaip nei gyvenantys kalno papėdėje. Vienas iš geriausių „integracijos“ pavyzdžių yra vadinamieji Dienos centrai. Juose vyksta jaunų žmonių įtraukimas į visuomenę, naujų įgūdžių ugdymas. Priminsiu, jog Dienos centrus gali lankyti tik socialinės rizikos šeimose augantys vaikai, t.y. tik nepriteklių, skurdą, smurtą savo kasdienybėje matantys vaikai. Pats geriausias mokytojas yra aplinka, tai turbūt turėtų būti suprantama, ko gali išmokyti jaunesnius vaikus dienos centrą lankantis paauglys.
Keletą metų klausiau mokyklos, savivaldybės Mero, Prezidentės D.Grybauskaitės padėjėjų kodėl mes negalime ar nenorime atidaryti dienos centrų veikiančių mokyklose, kur susitiktų ne tik rizikos grupėje augantys vaikai? Kur vaikai galėtų tarpusavyje bendrauti, pajustų, jog jie nėra raupsuoti, kad juos reikia atskirti nuo visuomenės dar vaikystėje? Atsakymo, kam reikalingi šie GETAI, vaikų dienos centrai, kuriuose ugdomi atskirai tik socialinėje duobėje esančių tėvų vaikai, taip ir negavau.
Kada ir kur žmogus geriausiai integruojasi į bendruomenę, nėra niekam paslaptis. Prisiminkime savo vaikystę, draugus, kuriuos mes sutikome lankydami sporto, kitus popamokinius būrelius. Niekas taip nesuartina vaikų kaip sportas, būreliai. Valstybė, užsimojusi pakeisti švietimą, bet nesugebanti sudaryti sąlygų vaikams porą kartų per savaitę lankyti nemokamai būrelius, sugalvojo pradėti teikti masinį švietimą?