Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (II)

„Kultūros barai“ 2021 m. Nr. 9

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Bendrojo gėrio idėja – kelias į tironiją?

Nida Vasiliauskaitė įtaigauja skaitytoją, kad bendrojo gėrio idėją ir tironiją sieja kažkokie giluminiai ryšiai:

[…] visi esami, buvę, būsimi diktatoriai ir totalitariniai režimai iki pat kruviniausių: nei vienas jų savęs neteisino kitaip, kaip tik „bendru gėriu“, dėl kurio – ką darysi – tenka susitepti rankas ir ką nors paaukoti. Pats faktas, kad šie balseliai dabar pasigirdo – ženklas epochinio galimo lūžio, epochinio pavojaus.

Klasikinėje politinėje filosofijoje tironišku režimu buvo laikomas toks, kuriam esant valdovas arba valdančioji grupuotė siekia savojo, o ne bendrojo gėrio. Pagal filosofę išeina beveik atvirkščiai: tironiško režimo skiriamuoju bruožu tampa bendrojo gėrio idėjos pasitelkimas.

Pasiaiškinkime, kokios yra tironijos prielaidos moderniojoje valstybėje ir kaip tos prielaidos susijusios su bendrojo gėrio idėja. Tam, kad atsakytume į šį klausimą, mums tereikia šiek tiek išplėtoti tai, kas buvo pasakyta apie pilietinę visuomenę ir politinę visuomenę.

Moderni valstybė normaliai funkcionuoja tik tol, kol jai pavyksta derinti du sunkiai suderinamus principus: sąžiningos konkurencijos dėl resursų principą, grindžiantį pilietinę visuomenę, ir solidarumo principą, grindžiantį politinę visuomenę. Siekis ir sugebėjimas laikytis šių principų gali sumenkti, valstybės galia tam tikrų pilietinės visuomenės grupių gali būti pasitelkiama kovoje dėl resursų ir panaudojama prieš kitas visuomenės grupes. Tokioje situacijoje pilietinė visuomenė ir politinė visuomenė tampa savo karikatūromis, o valstybė tampa nuogos galios arena ir, galima sakyti, patenka į antrinę prigimtinę būklę. Modernios tironijos yra ne kas kita, kaip režimai, atsirandantys esant tokiai pilietinės ir politinės visuomenės būklei.

Kaip visa tai susiję su bendrojo gėrio idėja? Pilietinės visuomenės ir politinės visuomenės santykis yra asimetriškas. Sveikos politinės visuomenės egzistavimas garantuoja sveikos pilietinės visuomenės atsiradimą, tuo tarpu pilietinė visuomenė visuomet išlieka grėsme tiek sau, tiek politinei visuomenei.Tam, kad moderni valstybė nenuslinktų į antrinę prigimtinę būklę, joje turi egzistuoti pakankamai brandi ir galinga politinė visuomenė, gebanti sutramdyti pilietinės visuomenės gaivalą.

Politinę visuomenę sudaro asmenys, gebantys bent iš dalies atsisakyti savojo intereso, įsipareigoti bendrajam gėriui ir ypatingomis sąlygomis netgi dėl bendrojo gėrio, dėl valstybės, dėl politinės laisvės aukotis. Tuo tarpu pilietinės visuomenės nariai – miesčionys – dėl nieko nesiaukoja. Miesčioniui politinė laisvė nereikalinga, bendrąjį gėrį miesčionis geriausiu atveju supranta kaip minimalų bendrąjį interesą užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas, t. y. kaip dalyką pageidautiną, bet neįpareigojantį kovai, savojo intereso apribojimui ar juo labiau aukai. Piliečiu asmuo tampa tik tada, kai įsisąmonina turtingesnę, negu bendras minimalus interesas, panašią į tą, kuri buvo plėtojama klasikinėje politinėje filosofijoje, bendrojo gėrio sampratą ir taip suprastam bendrajam gėriui įsipareigoja.

Prieiname išvados, kad į tironiją veda anaiptol ne bendrojo gėrio idėja. Ne, į tironiją dėsningai veda pilietinės visuomenės narių siautėjimas, jei to siautėjimo nesutramdo bendrajam gėriui įsipareigoję politinės visuomenės nariai. Ne veltui klasikinė politinė filosofija moko, kad atstovavimas bendrajam interesui, bendrajam gėriui yra skiriamasis politiškumo bruožas, o politikos meno esmė yra bendrojo gėrio siekis.

Laikant atstovavimą bendrajam gėriui politiškumo skiriamuoju bruožu, tironiją tenka laikyti kvazipolitiniu dariniu, nes joje politinės visuomenės atsiradimą ir funkcionavimą laiduojančios sąlygos nėra įgyvendinamos. Tironija gali dangstytis bendrojo gėrio obalsiais, tačiau niekaip negali būti orientuota į bendrąjį gėrį, nes visada virš visuomenės iškelia tam tikrą grupę žmonių, kuriai suteikiamas visuomenės hegemono statusas ir jėga slopina kitas grupes.

Laisvę naikina ir į tironiją veda tos idėjos, kurios griauna politinę visuomenę. Verta trumpai šiuo požiūriu peržvelgti moderniąsias politines ideologijas. Liberalizmas siekia visus visuomenės gyvenimo aspektus pertvarkyti pagal prekių rinkos modelį, o tai reiškia, kad propaguojant ir įgyvendinant šią doktriną pilietinei visuomenei būdingas konkurencijos dėl resursų principas pritaikomas vis naujoms gyvenimo sritims, o asmenys vis labiau save suvokia vien kaip dėl resursų besigrumiančius ir savo aistras tenkinančius individus, ir vis mažiau – kaip bendrajam gėriui įsipareigojusius piliečius; „išlaisvinta“ pilietinė visuomenė ilgainiui sugriauna sumenkusią politinę visuomenę. Tai reiškia, kad nepaisant visų liberalizmo deklaracijų apie laisvę, nepaisant liberalizmo doktrinos adeptų subjektyvių intencijų, liberalizmas dėsningai veda modernią valstybę į antrinę prigimtinę būklę, t. y. į modernią tironiją. Politikos filosofų mokymai apie tai, kad komercinė respublika tironijos gali išvengti konstitucijoje įtvirtinus gudrią valstybės institucijų konstrukciją (įvairios checks and balances koncepcijos), yra naivūs. Jokios institucijos negali atsilaikyti, kai politinė visuomenė sunykusi, o pilietinės visuomenės gaivalas „išlaisvintas“.

Socializmas/komunizmas lygiai taip pat, kaip liberalizmas, remiasi prielaida, kad žmogus iš esmės yra individas. Socializmas/komunizmas „pataiso“ liberalizmą priimdamas poziciją, jog individų konkurencija dėl resursų niekuomet nevyksta pagal sąžiningos konkurencijos principą. Valstybėje esančios išnaudojamųjų ir išnaudotojų klasės, o valstybė yra išnaudotojų klasės įrankis laikyti paklusniais išnaudojamuosius, kitaip sakant, valstybė visados esanti antrinėje prigimtinėje būklėje. Individų konkurencija dėl resursų iš principo negalinti būti sąžininga; ji galinti būti tik panaikinta, kai valstybė bus atimta iš išnaudotojų ir paversta išnaudojamųjų įrankiu, bus panaikinta arba radikaliai apribota nuosavybė, panaikintos išnaudojamųjų ir išnaudotojų klases. Akivaizdu, kad šios ideologijos propagavimas ar įgyvendinimas dėsningai griauna politinę visuomenę ir veda valstybę link tironijos – tos, kurią projektuoja ši ideologija arba kokios nors kitokios, su šia ideologija nesusijusios. Kaip ir liberalizmo atveju, griaunamoji tendencija išlieka nepriklausomai nuo to, kokios bebūtų subjektyvios įvairių „demokratinio socializmo“ šalininkų intencijos.

Konservatizmas neturi pozityvių valstybinės tvarkos idėjų. Tokių idėjų neturėdami, konservatoriai paprastai prisilaiko dominuojančios ideologijos, taigi, liberalizmo, priešpaskutinės versijos. Tai reiškia, kad ir konservatizmo ideologija dėsningai, tik paprastai ne taip agresyviai, griauna politinę visuomenę ir veda valstybę link tironijos. Paplitęs požiūris, kad konservatizmas yra mokymas, kuriuo vadovaudamiesi piliečiai gali pasipriešinti liberalų ir socialistų totalitarinėms užmačioms, yra apgailėtinas nesusipratimas.

Dar viena moderno ideologija, nacionalizmas, išeities tašku laiko ne individą, bet naciją – valstybę sukūrusią arba siekiančią sukurti tautą. Toks išeities taškas padaro šios ideologijos centru tautos interesą ir tautos bendrąjį gėrį, o tai, be abejo, yra idėjos, kurios suburia ir stiprina politinę visuomenę, skatina asmenis įgyti piliečio savimonę. Tai reiškia, kad tarp moderniųjų ideologijų nacionalizmas yra vienintelė išimtis: vienintelė moderni ideologija, kuri stiprina, o ne griauna politinę visuomenę, ir atitinkamai, veda ne į tironiją, o į laisvų piliečių valstybę.

Nidos Vasiliauskaitės 5 tezių rinkinys yra liberalizmo ideologijos apraiška. Kaip sakyta, liberalizmo ideologija skatina asmenis save suvokti vien kaip individus ir paverčia juos prastais piliečiais. Tokios tendencijos ryškų pavyzdį pateikia pati Nida Vasiliauskaitė.

Žinutėje socialiniame tinkle filosofė parašė:

[…] reikia Maidano, reikia visos Lietuvos prie Seimo, pasiryžusios nesitraukti, kol reikalavimai [atšaukti prievartinę vakcinaciją ir visuomenės skirstymą į skirtingas teises turinčias vakcinuotų ir nevakcinuotų klases] bus patenkinti. […] Nieko nėra ir nebuvo svarbiau nei tai nuo Antrojo Pasaulinio laikų. Taip, čia svarbiau nei Sausio 13-oji: tada, nesėkmės atveju, grėsė tik gyventi toliau kaip gyvenus Sovietų Sąjungoje – okupuotiems, be nepriklausomos valstybės; dabar – nesėkmės ir pasyvumo atveju – gresia gyventi naujo, paties tikriausio apartheido sąlygomis, nebe teisinėje nebevalstybėje nebe kaip piliečiams, kur bet kurią akimirką gali nutikti bet kas, nebėra nė regimybės žmogaus teisių, negalioja nei LR Konstitucija, nei jokios tarptautinės teisinės normos ir įsipareigojimai.

Šis trumpas tekstas labai iškalbingas. Jo implikacijos tokios: geriau būti okupuotam, negu paskiepytam! Putinas, pasiuntęs kariuomenę Lietuvos okupuoti, atrastų šalininkų vien pažadėjęs nespausti skiepytis. Nida Vasiliauskaitė gali būti vadovėliniu pavyzdžiu miesčionio, kuriam suprantama tik ekonominė ir socialinė („gyventi kaip noriu“) laisvė, bet visiškai nesuvokiama piliečio laisvė. Geras būtų bet koks tironas, gerai ir okupacija, jei tik bus pakankamai ekonominės ir socialinės laisvės.

Šioje vietoje verta prisiminti moderniosios politinės filosofijos pradininką Tomą Hobsą ir fundamentalią jo filosofijos pamoką: visuomenė, sudaryta iš individų, konkuruojančių dėl resursų, siekiančių patenkinti savo aistras ir kuo ilgiau bet kokia kaina išlaikyti savo kūnus šiame pasaulyje, dėl savo prigimties negali pretenduoti į ką nors daugiau, negu nusilenkti absoliučiai valstybės valdžiai ir sutikti būti politiniais vergais, kuriems mainais už besąlygišką paklusnumą valstybė gali atlyginti jos suteikiama teise  netrukdomai siekti (kiek ta pati valstybė mano esant tikslinga) asmeninės ekonomines ir socialines gerovės.

Svarbiausia teisė ir laisvė – gyventi atvirojoje visuomenėje?

Nida Vasiliauskaitė rašo:

[…] visuomenė, kurioje individas nėra laisvas, irgi nėra nei laisva, nei gera. Kad būtų laisva ir gera, ji privalo netrukdyti individui pačiam rinktis „gėrį“ pagal savą supratimą – ir keliauti nors ir (kitų vertinimu) į pragarą, užuot „jo paties labui“ puolusi gelbėti. Nes pragaras – būti ganomu galviju, prarasti žmogaus atributus, tarp kurių laisvė – esminis, ir joks „laimės“ nei „pasitenkinimo“ kiekis jos nekompensuos […]

Šiame pasaže Nida Vasiliauskaitė pasisako už politines permainas, kurias pirmą kartą filosofiniais argumentais bandė pagrįsti Džonas Stiuartas Milis 1859 metais išleistoje esė Apie laisvę. Vėliau, Karlo Raimundo Popperio knygos „Atvira visuomenė ir jos priešai“ įtakoje šis projektas imtas vadinti „atvirąja visuomene“.

Nida Vasiliauskaitė yra taip įsitikinusi atvirosios visuomenės išganingumu, kad „nurašo“ visas ankstesnes kaip nei geras, nei laisvas, kitais žodžiais tariant, visą ankstesnę istoriją paskelbia Tamsiaisiais amžiais, o atvirosios visuomenės projekto realizavimą laiko Apšviestųjų amžių pradžia. Toks požiūris iš esmės teisingai atspindi paties Milio revoliucines intencijas.

Moderniojoje politinėje filosofijoje neretas reiškinys yra retorinio ir loginio lygmenų išsiskyrimas: tikrąjį veikalo turinį galime suprasti tik įsigilinę į loginę struktūrą ir implikacijas, kurias autoriaus retorika ne atskleidžia, bet paslepia. Milio esė Apie laisvę yra vienas ryškiausių šio reiškinio pavyzdžių. Jei tikėtume Milio retorika, esė Apie laisvę turėtume laikyti veikalu, kuriame autorius siūlo projektą, turintį užtikrinti kuo palankesnes tiesos paieškos sąlygas ir grindžia siūlomas reformas episteminiais argumentais. Tačiau pasigilinę į loginę struktūrą pamatome visiškai kitokį vaizdą. Millis buvo historicistas, manęs, kad istorijoje kiekvieną konstruktyvųjį (kuriame tam tikra visuomeninė tvarka steigiasi arba klesti) laikotarpį keičia kritinis (kuriame visuomeninė tvarka dezintegruojasi ir praranda savo legitimumą) laikotarpis, šį – konstruktyvusis ir t.t. Milio įsitikinimu, jis gyvenąs kritiniu laikotarpiu, kuriam pasibaigus išauš nauja visuomeninė tvarka, kurios dvasinius pagrindus jau dabar renčia jis ir į jį panašūs intelektualai; tie dvasiniai naujos epochos pagrindai būsią Žmogaus religija ir utilitarizmas. Svarbiausias šio kritinio laikotarpio uždavinys – senosios visuomeninės tvarkos dvasinių pagrindų išmontavimas, o tie pagrindai esantys krikščionybė, buržuazinė moralė ir bet kokios tradicinės pažiūros. Siekdamas išmontuoti visuomeninės tvarkos dvasinius pamatus Milis bandė filosofiškai pagrįsti net kelis į tokį tikslą orientuotus projektus: krikščionybės simuliakrą, feminizmą ir atvirąją visuomenę.

Nesunku suprasti, koks radikalus ir koks destruktyvus yra atvirosios visuomenės projektas. Anot Milio, laisvė rinktis savąjį gėrio supratimą ir pagal jį gyventi turi būti taikoma visiškai nuosekliai, o žmogaus laisvės riba turėtų būti laikoma tik kito žmogaus laisvė. Skamba didingai, bet Milis apsimeta, kad nepastebi akivaizdžios alternatyvos: laisvės riba yra moralė. Neva nepastebi šios alternatyvos todėl, kad jos aptarimas gali atskleisti projekto radikalumą ir prablaivinti skaitytoją – Milio siūloma naujoji „laisvė“ reiškia ne ką kita, kaip moralės panaikinimą ir jos pakeitimą minimaliu socialinio elgesio taisyklių rinkiniu.

Tai, kad atvirojoje visuomenėje nėra moralės, nėra vienintelis Milio nutylėjimas. Praėjo daug dešimtmečių, kol Milio idėjų adeptai išdrįso suformuluoti atvirosios visuomenės projekto principų implikacijas, liečiančias tai, kaip turi funkcionuoti viešoji erdvė. Tos implikacijos išties revoliucinės. Visos idėjos viešojoje erdvėje turinčios būti traktuojamos kaip lygios; vienos išskyrimas esąs alternatyvių idėjų represavimas. Todėl negalį būti jokių oficialiai pripažįstamų tiesų, jokių viešų standartų, nes valstybė ar visuomenė neturinti teisės indoktrinuoti; visi klausimai turintys būti laikomi neišspręstais ir viešai turi būti traktuojami kaip neišspręsti. Valstybiniai universitetai, mokyklos taip pat visus klausimus turį traktuoti kaip neišspręstus, nes jei mokytojas traktuos kokį nors klausimą kaip išspręstą, tuo jis represuos mokinuką, kuris gali galvoti kitaip. Viešai neturį būti teigiama, kad krikščionybė geresnė už actekų religiją arba kad mokslas kažkuo geresnis už raganavimą. Įsitikinimai tam tikrų pozicijų teisingumu galintys būti reiškiami tik privačių asmenų susibūrimuose – namuose, bažnyčiose, gal dar privačiose mokyklose.

To, kas pasakyta apie atvirąją visuomenę, pilnai pakanka išsiaiškinti, koks šio projekto santykis su laisve. Atvirosios visuomenės projektas yra sugalvotas tam, kad sugriautų visuomenės dvasinius pamatus – sunaikintų moralę, krikščionybę ir dekonstruotų tradicinę pasaulėžiūrą. Šis griovimas, be jokios abejonės, yra ir politinės visuomenės griovimas. O griaudami politinę visuomenę atvirosios visuomenės kūrėjai grindžia kelią į tironiją. Eilinį kartą galime pridurti, kad neturi jokios reikšmės šalininkų intencijos: jie gali kuo nuoširdžiausiai manyti, kad myli laisvę ir vykdo šventą pareigą už ją kovoti; kad ir ką jie manytų, jų pasaulėžiūra ir jų propaganda dėsningai naikina laisvės prielaidas.

Išvados

Filosofiniu požiūriu penkios Nidos Vasiliauskaitės tezės yra prieštaravimų ir klaidų kamuolys. Tačiau kur svarbiau yra tai, kad nuo šių tezių atsispirianti pasaulėžiūra ne tik negali grįsti kovos už laisvę, bet dėsningai prisideda prie politinės laisvės prielaidų naikinimo ir grindžia kelią tironijai.

Siekis apginti laisvę reikalauja visiškai kitokios pasaulėžiūros – tokios, kuri remtųsi prigimtinės teisės doktrina, neiškeltų miesčionio virš piliečio, atmestų atvirosios visuomenės projektą, įpareigotų bendrajam gėriui, bendrojo gėrio subjektu laikytų politinę lietuvių tautą.

Nidos Vasiliauskaitės individai savo teisių ir laisvių neapgins, nes jie gina savo kūną ir savo verslus, kai reikia ginti tautą ir valstybę.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
81 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
DDD

Net įdomu – ar atsiras bandančių paneigti Laisvūno argumentus? Pati Nida berods atsisakė šios beviltiškos minties ir nerašys akademinio
atsakymo „Kultūros baruose”.

Nida neapgins matote

Tai gal lansbergis su šaika apgins? Šiuo metu nieko geriau nėra už Nidą. Lt chunta sunerimo. Ir pradeda purvais mėtytis.

Dzeikas

Isties autorius desto minti taip, kad smegenu vingius gaima isnarinti – labai painu ir nenuosekliai. Labai daug gincytinu vietu ir manipuliavimo neirodytais , neaiskiais teiginiais. Pvz., savokos „politine visuomene” ir „pilietine visuomene” autoriaus tekste makaluojama tarsi samciais zirniu sriuboj. Tuo tarpu ar jos nuosekliai ir iki galo suformuluotos? As aiskaus skirtumo nezinau. Jus zinote? Sakykime „politinis visuomenininkas” tai zmogas susirupines politiniais reikalais, o „pilietinis visuomenininkas” – savo pinigine ir iplaukomis i ta pinigine. Is konteksto isplaukia mazdaug toks tu „visuomenininku” apibrezimas. Ir kazinkodel autorius juos priespastato. Kodel? Juk tas pats zmogus gali vienu atveju galvoti politiskai, kitu – pilietiskai. Tolaiu, autorius lengva ranka paneigia teze esa tironiski rezimai operuoja „bendrojo gerio” savoka, esa jis plesrus is prigimties , ir saavo… Skaityti daugiau »

Ponas Laisvūnas Šopauskas

arba pats nepakankamai išsilavinęs, arba sąmoningai veda skaitytoją į pseudofilosofines pinkles. Iš kur jis ištraukė, kad Nida Vasiliauskaitė, gindama individo teise ir laisves, neigia bendrąjį gėrį? Ji labai teisingai kritikuoja tą neva bendrąjį gėrį, kurį žmonėms kaip patogią idėją pamėtėja grupinės, privilegijuotųjų diktatūros šalininkai. Jeigu pilietinę visuomenę, kuri nenori būti kvailai ir tironiškai valdoma, vadinti diktatūra, tai pilietinei visuomenei šitai yra komplimentas. Be diktatūros dešimtmečiais kurtos ir visais atžvilgiais susicementavusios sistemos pakeisti bent kiek demokratiškesne neįmanoma. Koks gali būti bendrasis gėris tokiomis sąlygomis? Čia kaip apie girtavimą: litras degtinės rusui gerai, o japonui mirtis. Tad N. Vasiliauskaitė ir sutelkia visą dėmesį į sistemos reformavimą pagal bendražmogiškus principus. Pono Šopausko adoruojamas bendrasis gėris gali palaukti, kol Žemėje beliks zombiai robotai. Kol… Skaityti daugiau »

Kis

kam tas perdetas sarkazmas,pagyvensim ir pamatysim.Si rata pasukti reikiama linkme nebus lengva,bet pasisuks.

Dzeikas

DDDui:
Ten nera ka neigti. Autorius pats nepagrindzia savo teiginiu argumentais.
Pas autoriu yra teiginiai, bet tai ne argumentai. Argumentai – tai teiginiai paremti faktine medziaga arba statistika. JU – nera!

VaidasVDS

Na ką gi. Pabandysiu būti nepopuliarus 🙂 Pabandysiu kiek paneigti Laisvūno argumentus. „Kitokia pasaulėžiūra – tokia, kuri remtųsi prigimtinės teisės doktrina.” O kas ta prigimtinė teisė yra? Autorius apie tai nepasisakė. O prigimtinė teisė greičiausiai yra: kas stipresnis, tas teisesnis. Šiais laikais tai būtų: kas galingesnis, turtingesnis, tas teisesnis. — „Neiškėlimas miesčionio virš piliečio.” Dar viena kažkokia keista, lyg ir paties autoriaus susikurta, teorija. Miesčionis gali būti piliečiu, net ir visuomeniškai aktyviu, ir atvirkščiai. — „Atvirosios visuomenės projekto atmetimas.” Kažkodėl atvirosios visuomenės projektas imamas tik iš kito filosofo Milio. Betgi atviroji visuomenė gali būti ir visai kitokia: atvira gėriui, teisingumui, sveikam protui, mokslui, dvasingumui, įvairioms nuomonėms, kurių nebūtina visų priimti, ypač jei jos prieštarauja sveikam protui, mokslui ir dvasingumui… —… Skaityti daugiau »

p.Vaidai,

o Internacizmui, matyt, pritari, tiesa? Panašu, kad į gamtos mokslus, į tiksliuosius mokslus, nelabai įkerti, o gal klystu? Būtų gerai, jei patikslintum. Ačiū avansu…

VaidasVDS

Klaustukui, „draugui” pasikartosiu, nes esi neatidus. Pritariu dvasiniam internacionalizmui, ta prasme, kad Dievas yra Vienas, o teisinga (tikra) religija gali būti tik viena. Idealios jos mes niekada neturėsime, bet mokytis, nors ir klysdami, galime. Tikros religijos, kaip ir tikros tiesos, niekas niekada neužkonservuos, ją galima tik bandyti geriau suvokti. Ir tam geriausiai padeda ir ateityje padės tik Apreiškimai. Na o jų tikrumą galima patikrinti tiek Tėvo dvasios, tiek Tiesos dvasios pagalba, dar yra ir Šventosios dvasios veikimas, bet jis yra daugiau susijęs su žmogaus protine veikla. Šios dvasios nėra vienas ir tas pats. Na o norint daugiau suprasti, reikia plėsti savo akiratį… Tai, kad materialistinį internacionalizmą kai kas panaudoja savo purviniems tikslams, dar nereiškia, kad tautos negali sutarti, tame tarpe… Skaityti daugiau »

Och

juliau, juliau, Milaiti, vos tik pasirodė straipsnis, jau 5 tavo, kagėbistinės „krūvelės”

Vaidas vds,

Ne išimtis

habilitās

Apie viešąjį gėrį galima kalbėti dieną naktį, metų metus, tai neišsenkanti tema. Nieko naujo nebus pasakyta, išskyrus tai, kas tenkintų savąjį ego. Tai tas pats, kas kalbėti apie saulės spindulių poveikį žemei. Skirtumas tik tas, kur sėdi ir stebi. Afrikoje jie truputi per karšti, ašigaliuose, na, šiek tiek per mažai šildo. Žemės padėtis orbitoje, ir jos polinkio kampas į Saulę, – smulkmenos. Kiekvienas gali sukurti savąjį visuotinį, bendrąjį ar dar kokį nors gėrį. Pastarąjį žodį reikėtų įrėminti kabutėse, nes mes jau girdėjome, jog čia, prie Baltijos jūros, 65 tūkstančių km² teritorijoje, kažkoks daunas kurs gerovės valstybę. Pirmuosius požymius jau turime, be pišpasio, duonos nenusipirksi. O jei rimtai, tai turiu ir savo bendro gėrio suvokimą. Tai moralinė nuostata, arba ją turi… Skaityti daugiau »

Pone Vaidai,

kodėl Internacizmą vadini internacionalumu? Prašom konkretizuoti. Kodėl Karūnos agresiją, smurtą žmonės vadina rūpesčiu jais ar net gerovės valstybės kūrimu? Kodėl dabar mokslas pristabdytas ar visai sustabdytas? Ir religijų, deja, net šiuo metu yra ne viena, tiesa? Na, o dėl ateities sutarimo kažin kaip čia bus ir kas išgyvens, ir kokios būklės bus po Sanitarinio karo. Jis turi šansą virsti karštu – didelio karo pretekstu, kurio preliudija dabar vyksta. Ką pats manai apie tai?

Sveiki komunistai-pederastai, kgbistai-pedofilai

ką nubaudėte, kas nesutinka su jūsų lytinėmis pažiūromis?
(tie nabagai violetiniai patvoriniai – individai, politiniai invalidai – niekaip neapsigins prieš Jus, Šarikovus – juos reikia smaugti kaip katinus, kaip Poligraf Poligrafovičius darė)

> 2021-10-9 8:27

Taip, taip pone Vaidai, paaiškink juliui Milaičiui, „kodėl Internacizmą vadini internacionalumu”, juk jis mažaraštis, prasčiokas, gimęs Bugenių kaime, žydo šeimoje, issikapstęs tik iki KGB karininko, dabar, atsargos provokatoriaus, nesupranta, ką rašo tie Kapsukės docentai.
Gal čia tik „perdetas sarkazmas”, kaip rašo jo Kisė?!

stasys

Neblogai . tik ką tai turi su BENDRO GĖRIO apibrėžimu ? kuriame turėtu dalyvauti visa visuomenė ir jos įvairios grupės . Jei valstybė yra savotiškas erdvės laukas sugyvenimui kartu , bendro intereso paieškos privalėtu susidurti ties kompromisais ir noru juos kaip tokius turėti siekiu neiškreipti BENDRO GĖRIO turinio . Plečiant visuomenės interesu lauką siaurėja gebėjimo susitarti visiems galimybės , todėl liberalizmas pats savaime kaip išeitį siūlo , toleruoti tuos išsipūtusius interesus kurie ,tam tikrai visuomenės daliai ,tampa pamatiniais vertybiniais stulpais poreikiuose ir jų gyvenime . BENDRO GĖRIO supratimą vertinu kaip turinį kuriame turėtume rasti visus visuomenės poreikius , interesus ir teises suderintus su Lietuvos Konstitucija , kurios turinio nereiktu koreguoti nesuradus eilinio kompromiso visuomenėje . Apie tai autorius kažkodėl nėra… Skaityti daugiau »

Aha, ponios ir ponai,

kur jau ne, kad „Klasikinėje politinėje filosofijoje tironišku režimu buvo laikomas toks, kuriam esant valdovas arba valdančioji grupuotė siekia savojo, o ne bendrojo gėrio”. Kodėl taip reik nuolat meluoti, kai puikiai žinote, kad tokie valdovai, Generaliniai sekretoriai ir jų sąjungininkai, didžiųjų valstybių prezidentai, karaliai, KGB viršininkai, siekdami asmeninio ir beribio viešpatavimo, savo asmeninės naudos siekimą viešai vadina būtent Bendrojo gėrio siekiu, o tie, kurie tam trukdo tiesiog žudomi, apšmeižiami, šaudomi, kaip dabar, kad kai kas ragina žudyti nesiskiepinačius nežinia kuo Delfio komentaruose. Ir tokie komentarai netrinami ir palaikomi gana ilgai tyčia, kodėl? Kodėl tokiems komentatoriams leidžiama taip rašinėti ir nieko, leidžiama raginti nesiskiepijančius nežinia kuo žudyti. Tuos, kurie atsisako dalyvauti pasauliniame žmonių pamažinimo eksperimente ar net naujo pasaulinio karo sukėlime.… Skaityti daugiau »

stasys

Na na Jules . Mes juk kalbame apie Lietuvos visuomenės dėbas kurios gana specifiškos .. Kažkam truksta ‘saulės spindulėlio o kitam jo per daug’ ..kaip suderinti nesuderinama pavadinus tai bendru gėriu .

Straipsnis labai geras,  dalinkimės

Visi mūsų komentarai po straipsniu yra tik š malimas. Reikia nedelsiant jau nuo darželio nuo pirmos klasės šviesti jaunimą, ugdyti patriotizmą, nors po truputį dėti į jų galveles to apie ką čia kalba autorius. Reikia naujų švietimo programų. Ir aišku, kur gi ta susibūrusi visų laukiama piliečių asamblėja?

Pone Šopauskai,

gal būkite labiau objektyvus ir pasakykite čia mums visiems, kas XX amžiuje buvo Jūsų čia paminėto tironiško režimo sąjungininkais? Turiu omenyje Trockio-Lenino-Stalino Rusijos imperiją, dėl runkelių pervardintą į Sovietiją ir pašalinusią vokiškos kilmės savo valdovus, Caro dvarą, į CK sekretorius ir jo Politbiurą, o dabar į Oligarchiją, į oligarchinę demokratiją. Tai kokiu skiriamuoju bruožu čia tampa bendrojo gėrio idėjos(tariamos pasaulio demokratizacijos), pasitelkimas ir sąjunga su Stalino Rusija, vadinama kokia ten visų laikų despotija ar tironija? Nagi malonėkite mums, bemoksliams, nebaigusiems Kapsukės ar VDU dabar, patikslinti savo mintis ir įžvalgas, kaip čia yra iš tikro? Kaip klostosi dabar Irracionaliosios filosofijos, politikos ir teisės mokslų reikalai ir triukai Kapsukėje šiomis dienomis? Kokie reikalai su egzistenciniu mąstymu univerkėje ir su irracionalistų apgaudinėjimais joje?… Skaityti daugiau »

VaidasVDS

Nesu ponas, bet atsakysiu citata iš Apreiškimo: 139:11.9 (1565.6) Mokytojas daug kartų kalbėjosi su Simonu, tačiau jam taip ir nepavyko šio karšto žydų nacionalisto visiškai paversti internacionalistu. Jėzus dažnai sakydavo Simonui, kad yra teisinga norėti, kad visuomeninė, ekonominė ir politinė tvarka pagerėtų, tačiau visada pridurdavo: „Tai nėra dangaus karalystės reikalas. Mes turime atsiduoti Tėvo valios vykdymui. Mūsų reikalas – būti dvasinės vyriausybės danguje pasiuntiniais ir mes neturime tiesiogiai rūpintis niekuo kitu, bet turime pademonstruoti dieviškojo Tėvo, kuris vadovauja šiai vyriausybei ir kurios įgaliojimus mes turime, valią ir charakterį.“ Simonui buvo sunku visa tai suvokti, tačiau palaipsniui jis pradėjo kažkiek suprasti Mokytojo mokymo prasmę. 139:11.10 (1565.7) Po išsisklaidymo dėl Jeruzalės persekiojimų Simonas laikinai nutraukė savo veiklą. Jis tiesiogine prasme buvo sugniuždytas.… Skaityti daugiau »

vardan tos

straipsnelis suteikė galimybę primalti daug šūdo komentaruose;
labai gerai – patręšim tėvynės laukus ir suklestės gerovės valstybė.

Jules

Taigi kaip atrodo didžiųjų demokratinių valstybių Bendrojo gėrio, visuotinos demokratizacijos ir pseudo liberalizcijos, siekis šiame buvusiame ir, matomai, tebesančiame pasaulio kontekste, nes akivaizdu, kad vėl organizuojama nauja karinė sąjunga ant Didžiojo Trejeto pagrindų, ir kaip tada būti su ta Tiesa, su „La vérité sur l’horreur des purges staliniennes en moyenne détenus au Goulag, et qu’au total, de 60 à 66 millions y ont péri. Alexandre Soljénitsyne, l’auteur de L’Archipel du Goulag, livre très populaire pendant la Perestroïka lancée par Gorbatchev, était l’une des voix les plus influentes sur cette question. Dans son livre, il parle de 66,7 millions de victimes du régime soviétique de 1917 à 1959“ ? Parašiau prancūziškai, kad suprastumėte, kad tai nėra vien mano nuomonė, o kartais… Skaityti daugiau »

Dzeikas

Julesai, jusu smegenys isromintos smetoniniu nuovalu „tautiskos” politikos maskuojancios patriotiniais interesais asmenini pasipinigavima.
Ka PERSONALIAI irode savo elgesiu Antanas Smetona.

Jules

Nesu joks didelis Smetonos simpatikas, bet ką įrodė Estijos, Latvijos, Prancūzijos ir kiti prezidentai, bėgę ar pasidavę tuo metu? Prezidentas, likęs gyvu, įrodė, kad Lietuva okupuota – toks jo nuopelnas ir už tai jį vertinu ir gerbiu. Juk ne šiaip sau jį gyvą sudegino? Buvo už ką, tiesa? Buvo, nes niekaip negalėjo nuslėpti okupacijos fakto. Tokia buvo to meto mūsų Konstitucija, kurios garantu buvo prezidentas A.Smetona. Na, ir dar pats faktas istorijai svarbus, kur jis buvo sudegintas, žinoma, ir kodėl. Ir tai ne tik mano nuomonė, o garsių pasaulio istorikų. Pasiskaityk jų veikalus ir rasi tai, ko dar iki šiol neradai apie tai kartu su Kapsuke.

ah1

kokias vertybes gali ginti bešeimiai, bevaikiai,maž(z)iai ir šūdaterliai ?

Raigerdas

Dar viena klaidinanti visuomenę L.Šopausko idėja yra čia:”Dar viena moderno ideologija, nacionalizmas, išeities tašku laiko ne individą, bet naciją – valstybę sukūrusią arba siekiančią sukurti tautą. Toks išeities taškas padaro šios ideologijos centru tautos interesą ir tautos bendrąjį gėrį, o tai, be abejo, yra idėjos, kurios suburia ir stiprina politinę visuomenę, skatina asmenis įgyti piliečio savimonę”. Apie kokį jūs čia nacionalizmą kalbate? Apie vokiškąjį? Lietuva kaip valstybė, nesusikūrė vienos nacijos pagrindu. Mes susikūrėme kaip valstybė kartu su baltarusiais ir mūsų valstybinė kalba buvo baltarusių. Tada baltarusių nebuvo, todėl bendras pavadinimas buvo kaip Litva, o lietuviškai tai Lietuva, nuo žodžio „lietis”, t.y. jungtis į vieną vienetą. Ir taip Lietuva tapo tautų ir religijų lydiniu, kad bendromis jėgomis apsiginti nuo priešų. Ir… Skaityti daugiau »

Raigerdas

Štai Laisvūno Šopausko manipuliacijos. Jis cituoja Nidą Vasiliauskaitę ir pripaišo jai, kad tai yra ne jos suvokimas, o tai yra Džono Stiuarto Milio idėjos, nors pati Nida Vasiliauskaitė api Milį nekalba: „[…] visuomenė, kurioje individas nėra laisvas, irgi nėra nei laisva, nei gera. Kad būtų laisva ir gera, ji privalo netrukdyti individui pačiam rinktis „gėrį“ pagal savą supratimą – ir keliauti nors ir (kitų vertinimu) į pragarą, užuot „jo paties labui“ puolusi gelbėti”. Štai Laisvūnas Šopauskas, kaip ir pridera žmogui, kuris nori jį kuo nors apkaltinti, kaip tai darė KGB tardytojai, rašo:”Šiame pasaže Nida Vasiliauskaitė pasisako už politines permainas, kurias pirmą kartą filosofiniais argumentais bandė pagrįsti Džonas Stiuartas Milis 1859 metais išleistoje esė Apie laisvę. Vėliau, Karlo Raimundo Popperio knygos… Skaityti daugiau »

Raigerdas

Labai gaila, kad toks protingas žmogus, kaip Laisvūnas Šopauskas, deja, nesupranta elementaraus dalyko, kas yra VALSTYBĖ. „Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę vyriausybę, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą”(Vikipedija). Taigi, svarstyti reikia pradėti būtent nuo to. O gerbiamas L.Šopauskas nusigrybavo su „Bendru gėriu” iki visiškai klaidingų teiginių. Tokia nepagrįsta kritika, o tiksliau siekis diskredituoti Nidą Vasiliauskaitę, primena bolševikinius laikus, ir Lenino kritiką apie eserus ir kitokius, kurie nėra su bolševikais. Laisvūno Šopausko pozicija yra labai paprasta:”kas ne už mus, tas prieš mus”. Turėdamas klaidingą įsitikinimų sistemą, atitinkamai išvadas jis daro klaidingas:”Nidos Vasiliauskaitės individai savo teisių ir laisvių neapgins, nes jie gina savo kūną ir savo verslus, kai reikia ginti tautą ir valstybę”. Aš negirdėjau, kad… Skaityti daugiau »

Raigerdas

Viskas prasideda nuo žmogaus proto. Ir ką jūs bekurtumėte, kiek jūs bekalbėtumėte apie laisvę ar „Bendrąjį gėrį”, jūs niekur nedingsite nuo to, kad tas išvadas apie laisvę ar „Bendrąjį gėrį” padaro protas. Jūs niekur nedingsite nuo to fakto, kad tikrovėje egzistuoja Sveikas protas ir egzistuoja Beprotystė. Jūs niekur nedingsite nuo to fakto, kad tokių žmonių, kurie turėtų tik Sveiką Protą, realiai neegzistuoja. Kaip ir neegzistuoja visiškai Beprotis žmogus. Tik, kodėl laimi Sveikas protas? Jis laimi tik todėl, kad jo mąstymo pagrindas yra susijęs materialia realybe. Kuo Sveikesnis yra žmogaus protas, tuo labiau jis yra susijęs su materialia tikrove, ir kuo labiau žmogus yra išprotėjęs, tuo labiau jis yra atitrūkęs nuo materialios realybės. Štai imame VaidąVDS. Ko jūs jo nepaklausite, jis… Skaityti daugiau »

habilitui 8:20

1) ne „afrikoje“ o ties pusiauju.
2) „mankurtizmas“ – ar pradedi simpatizuoti stiklų valytojui.

 Švilpišauskas - Pizdukas

Penki Šopauskai vieną Nidą pjauna!

Žinot,

antisemitzmą kartais paprastai tokiose komentaruose skatina patys semitai, norėdami lietuvius apdergti – apkaltinti nebūtais dalykais. Pakenkti ar išlupti pinigėlio iš nulėpausių. Apkaltinti, na, kad ir pasaulinių karų sukėlimu ir pan., ir taip toliau. Patys, prisidengę lietuviais, rašinėja antisemitinius išpuolius, o po to patys ir rėkia, kad lietuviai arba baltieji kažką ne taip daro ar kažką ne taip supranta jų atžvilgiu. Lietuviai palaiko žydų valstybę, linki jai klestėjimo ir nesikiša į jos reikalus, bet to pačio nori ir iš semitų, kad su lietuviais prekiautų, draugautų, bet nesikištų į jų vidaus reikalus ir nešmeižtų. Mes pritariame ir jų buvusios valstybės ar imperijos atstatymui prie Volgos žiočių su senovine sostine Itilyje. Lietuviai tam tikrai neprieštarautų ir kuo greičiau įkurtų savo ambasadą ten. Į… Skaityti daugiau »

tik tiek

Spindulėlis gūdžioje viduramžių girioj.

kai

Ji, kiekviena klausima aiskiai su pavyzdziais isaiskina zmonems ir zmones ja pasitiki, kazkam ateina noras istasyti, kaip sunims kaula pasakytas mintis. Geriau rasykit , kodel maziausi ar beveik maziausi atlyginimai ir pensijos Lietuvoje pagal ES salis. Kodel salies menedzmentas toks blogas jau daugybe metu? Kodel keliai Lt nebepakenciamai blogi?

Al. Dzeikui

Dzeikas:,,Argumentai – tai teiginiai paremti faktine medziaga arba statistika.” Dar yra loginiai argumentai.

Dėl "Žinot"

Skubėjimo rašybos ir korektūros klaidas prašom patiems išsitaisyti, dovanokit. Ačiū už dėmesį.

Al.

Ar tas faktas, kad tironijos bando savo tironiją bandė teisinti bendruoju gėriu, paneigia bendrojo gėrio buvimą. Tironijos save teisina ir teisingumu, tiesa, net Dievo įsakymais. Bet juk tai nereiškia, kad nėra tiesos ir t.t., ar ne ? Bendras gėris, Visuomeninė sutartis yra nuolat atnaujinamas reiškinys, o to atnaujinimo mechanizmas yra laisva visuomenė, besiremianti žodžio laisve.

Kas

kaip supranta Bendraji geri….Kodel Lietuva turi dideli korupcijos indeksa. Kodel Lietuvoje skursta apie 500 000 zmoniu? Kodel iskrype ar beveik nuvirte elektros stulpai su nuo sovietmecio istiestais nesaugiais laidais? Taigi ieskokime visi to bendrojp gerio, kur jus ji matote?

Dzeikas

Al’ui:
Sutinku. Gali buti loginiai, isvestiniai is zinomu faktu ir pasikartojanciu reiskiniu argumentai. Bet pas p. Sopauska, jo straipsnyje tokiu neradau.
Radau teiginius paremtus „turetu buti nes taip manau” argumentu.
Bendrojo gerio koncepcija manau turetu igyvendinti individai ir remtis reikia butent individo laisve(in.) kaip „bendrojo gerio” parametru.
O tai kas vyksta Lietuvoje panasu i bandyma ibaudziavinti individa atakuojant jo laisve is vienos puses varzant daugumos laisve(gal.) „mazumu” teise , is kitos puses „tautos interesu”.
Ir kas idomu puolimas is abieju pusiu vykdomos daznai tu paciu personaliju.

Raigerdas>Al.

Pakartosiu, apie ką jau rašiau:”Viskas prasideda nuo žmogaus proto. Ir ką jūs bekurtumėte, kiek jūs bekalbėtumėte apie laisvę ar “Bendrąjį gėrį”, jūs niekur nedingsite nuo to, kad tas išvadas apie laisvę ar “Bendrąjį gėrį” padaro protas. Jūs niekur nedingsite nuo to fakto, kad tikrovėje egzistuoja Sveikas protas ir egzistuoja Beprotystė. Jūs niekur nedingsite nuo to fakto, kad tokių žmonių, kurie turėtų tik Sveiką Protą, realiai neegzistuoja. Kaip ir neegzistuoja visiškai Beprotis žmogus. Tik, kodėl laimi Sveikas protas? Jis laimi tik todėl, kad jo mąstymo pagrindas yra susijęs materialia realybe. Kuo Sveikesnis yra žmogaus protas, tuo labiau jis yra susijęs su materialia tikrove, ir kuo labiau žmogus yra išprotėjęs, tuo labiau jis yra atitrūkęs nuo materialios realybės”. Manu, kad pats save… Skaityti daugiau »

Al.

Raigerdas: ,,Lietuva kaip valstybė, nesusikūrė vienos nacijos pagrindu. Mes susikūrėme kaip valstybė kartu su baltarusiais ir mūsų valstybinė kalba buvo baltarusių. Tada baltarusių nebuvo, todėl bendras pavadinimas buvo kaip Litva, o lietuviškai tai Lietuva, nuo žodžio “lietis”, t.y. jungtis į vieną vienetą. Ir taip Lietuva tapo tautų ir religijų lydiniu…” Ne, Lietuva susikūrė būtent vienos tautos pagrindu. Ir tai buvo lietuviai. Pirmam paminėjime, rašant apie Brunono misiją 973-iais metais, rašoma ,, in confinio Ruscia et Litua”. Taigi, tai lotyniška forma, kurią vėlesni slaviški raštininkai tik pakartojo. Antra yra Lietuva ir yra Ruskija. Be jokio susiliejimo. Rusėnų prisijungimas prie Lietuvos įvyko vėliau. Sostinė visada liko Lietuvoj, etninių žemių vidury. Trečia, žodžio Lietuva kilmė aiškinama įvairiai, bet kilmė nuo žodžio ,,lietis” mažiausia… Skaityti daugiau »

Al.

Raigerdas: ,,belieka tikėtis, kad Al. dabar pateiks mums matus, kaip jis tą Bendrą gėrį išmatuoja.” Bendras gėris matuojamas dalimis – kai didesnė visuomenės dalis sutaria dėl kokio nors sprendimo, tuo bendru sutarimu įtvirtinamas benrasis gėris kokiu nors konkrečiu klausimu. Bendrasis Gėris susideda iš šių mažųjų bendrųjų gėrių. Į jį įeina ir asmens laisvė. Šopausko mintis, manau, buvo ta, kad jei asmens laisvė ir interesai neįtvirtinami ir neginami Bendru sutarimu, kam ir yra valstybė, tada kiekvienas žmogus savo naudą turi ginti atskirai. O tai automatiškai reiškia stipresniojo teisę. Tas, kas jaučiasi pakankamai stiprus, žinoma, gali sakyti, kad man nereikia valstybės, nes nereikia jokio bendro sutarimo, jokios visuomeninės sutarties. Pasaulio galingieji dabar taip ir sako: naikinkim valstybes, kam jos. Jos tik trukdo.… Skaityti daugiau »

Raigerdai,

net ir materija yra skirtingų būvių. Grubiai dalinant, yra kietasis būvis, skystasis būvis ir dujinis būvis. Visa tai mes užfiksuojame savo šešiais pojūčiais. Nors irgi – oro (gryno) nei matome, nei užuodžiame, nei paragaujame, tik jaučiame – kai kvėpuojame ir kai vėjas pučia. Bet yra ir dar subtilesnė būtis negu oras, kurios mūsų šeši pojūčiai bent kol kas neužfiksuoja, išskyrus retkarčiais ypatingo jautrumo žmones. Jei būtų kitaip, jei nebūtų tos mums nematomos būties, visa matomoji materija, visas kosmosas pradėtų milžinišku greičiu trauktis į vieną tašką, kuris, bent teoriškai, buvo iki didžiojo sprogimo. Skaičiau, kad tokios nematomosios ,,materijos” masė sudaro apie 48 procentus Visatos masės. Taigi vakuumo kaip ir nėra. Ar manai, kad ta nematomoji būtis neveikia mūsų ribotos ir ne… Skaityti daugiau »

Taip, p.Al,

pasaulio galingieji nusprendė mažiukus pamažinti – sunulinti virusų pagalba. Kas yra tarnavę net sovietinėje kariuomenėje puikiai žino, kad virusinio ginklo Sovietija turėjo iki valiai – visos didžiosios valstybės turi ir virusinio, ir bakterinio, ir cheminio, ir radiologinio ginklo atsargas. Biogeneratoriai buvo kuo puikiausiai išbandyti net pačioje Maskvoje, kaip veikia nulėpausių psichiką, sveikatą apskritai, kaip minioje tampi nebegalvojančiu, neutraliu ir bejėgiu, ir pan. Įvairūs neleistini eksperimentai buvo atliekami su eiliniais kareivukais, kaip su mumis dabar eksperimentuoja bilijonieriai, kurdami RAUKUS.

Raigerdas

Netikėjau, kad Al.gali būti toks pigus melagis. Šiandien yra 2021 metai spalio 9 diena. Ir Mindaugas (g. apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė. Kada Al. įrodys ankstesnį Lietuvos gyvavimą (pageidautina su žemėlapyje atžymėta teritorija ir Lietuvos valstybės pavadinimu), tada valstybinė šventė bus perkelta pagal Al. nurodytą ir įrodytą datą. Kad aiškiai būtų pateiksiu faktus, kad iki pat šiandien išlieka Brunono nužudymo identifikavimo vieta. Brunono giminaitis Titmaras Merzeburgietis savo kronikos VI skyriuje (rašytame 1014 m.) nurodo šv. Brunoną žuvus Prūsijos ir Rusios paribyje. Pasaulinėje istoriografijoje nuo seno laikomasi nuomonės, kad šv. Brunonas žuvo Prūsijoje. Bažnyčios… Skaityti daugiau »

pasirodo pusruskis tas raigerdas

tokie tie mūsų valdininkai – kurie ir praskolino Lietuvą savo suknistai egzistencijai išlaikyti,
lietuviai valdė ruskius ilgiau nei totoriai – tą labai slepia tiek ruskeliai, tiek pusruskiai
kaip lietuviai rusus valdė:
http://partizanai.org/karys-1968m-5-6/5815-lietuviskoji-ekspansija
http://partizanai.org/karys-1969m-1-2/5863-lietuviskoji-ekspansija
http://partizanai.org/karys-1969m-3-4/5880-lietuviskoji-ekspansija
http://partizanai.org/karys-1969-5-6/5899-lietuviskoji-ekspansija

Raigerdas

Gerbiamas Al., kada vyksta diskusija, tai normalūs pašnekovai visada gerbia savo diskusijos dalyvį. Ir jie kalba konkrečiais dalykais išisiaškinti tai, kas yra neaišku. Ką reiškia kalbėti konkrečiai? Štai yra žodis „teritorija”. Teritòrija (lot. terra – ‘žemė’) – tam tikras žemės paviršiaus (sausumos ar vandenų) plotas. Abu pašnekovai žino, ką reiškia žodis teritorija ir jie diskutuoja šia tema. Pats neatsakei į ano klausimą, kas yra tas Bendras gėris. Ką daro pliurpaliai? Jie šneka bilei ką. Jie pliurpia kažką be jokios atsakomybės. Štai duodu pliurpaliaus pavyzdį, kurio mąstymas nėra susijęs su sveiku protu, nes jis kalba ir pats nežino, ką jis kalba. Jis kalba tik apie tai, kas egzistuoja ne realybėje, o jo vaizduotėje, kuri yra nulinės vertės, bet jam tai yra… Skaityti daugiau »

stasys

tikiuosi Reigardas jau baigė , o tai tikrovė kelia klausima ..kiek gi žmogui reikia ‘prišiupeliuoti’ šūdo kad visame tame rastu sau menka Tiesos grudą .

O dabar

vyksta Pasaulinė kovidistų revoliucija – pasaulio bilijonierių suplanuota ir gerai organizuota Karūnos konspiracija ir agresija mūsų atžvilgiu. Ką ką tik pranešė dezi LRT per „Panoramą” apie kovidistų agresijos ir tyčiojimosi iš Lietuvos piliečių rezultatą, taip vadinamąją pseudo statistiką – gaunasi totalus košmaras su mūsų mokslų daktarais, docentais ir prapiesoriais. Meluoja žalčiai ir nemirksi pagal Pasaulio kunigaikščio nurodymus, ne kitaip, tiesa? Kapsukę reikia kuo greičiau uždaryti, desovietizuoti ir naujai organizuoti – atkurti tikrai prolietuvišką Vilniaus universitetą, ne taip, kaip nežinia kieno vasalę ar slaptą svetimųjų agentę, dabar esančią. Kas vyksta su statistika – gerai nepagėręs nesuprasi. Sunku suvokti, kaip jie įgyja mokslinius laipsnius, mus durnindami, hipnotizuodami, dezuodami ir zombindami. Apie jokį bendrąjį gėrį čia ir kalbos būt negali, todėl dr.Nida šiuo… Skaityti daugiau »

81
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top