Spalio 5 dieną Romoje, Vatikane prasidėjo Katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo generalinė asamblėja, kurios tema – „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje“. Šis renginys kelia nemažą susidomėjimą, nes, tikėtina, jo metu bus priimti dokumentai, keičiantys ligšiolines Katalikų bažnyčios nuostatas tam tikrais šeimą liečiančiais klausimais.
Nenuostabu, kad pasirodė ir dar pasirodys nemažai publikacijų, kuriose bus dalijamasi nuogąstavimais dėl tikėtinų, bet, autorių požiūriu, nepageidautinų Vyskupų sinodo sprendimų arba įsivaizdavimais, kokie sprendimai galimi ir pageidautini.
Tokių publikacijų jau pasirodo ir Lietuvos spaudoje bei interneto portaluose.
Vertą dėmesio požiūrį į tikėtinus Vyskupų sinodo sprendimus savo straipsnyje 15min.lt portale pristato Tomas Viluckas:
Kuo tokia ypatinga ši [civilinę santuoką sudariusių katalikų] problema, kad dėl jos vyksta šie aršūs debatai aukščiausiu lygmeniu, jog net kalbama apie skilimo Bažnyčioje perspektyvą? Jei sinodo tėvai pritars siūlymams dėl Komunijos antrą kartą susituokusiems, tai reikš, kad katalikybėje atsiras erdvė lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų. Tuo būdu įvyktų savotiška eroso reabilitacija, lūžis svarstant lytiškumo klausimus.
Neseniai duodamas interviu italų jėzuitų leidiniui „La Civiltà Cattolica“ Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas (ilgametis Josepho Ratzingerio mokinys) pareiškė, kad Bažnyčios misija nėra žvilgčioti į žmonių miegamąjį, bet būti su jais bendrystėje už vaišių stalo.
Prieš sinodo tėvus, priešakyje su popiežiumi, atsiveria istorinė galimybė įtvirtinti tokios Bažnyčios viziją.
Akivaizdu, kad T. Viluckas dėsto laukiamų ir geidžiamų sprendimų ir tokiais sprendimais pertvarkytos Katalikų bažnyčios vaizdinį – tai liudija teigiamas konotacijas turintys žodžiai „vizija“ ir „istorinė galimybė“.
Laikysime, kad tai paties Tomo Vilucko vizija, nes gana keblu išsiaiškinti, ar kardinolo Schönborno pozicija perteikta tiksliai ir ar Josephas Ratzingeris (vėliau tapęs popiežiumi Benediktu XVI) šiam kardinolui pritartų.
Paanalizuokime šią „tokios Bažnyčios viziją“. Kokie šios vizijos aspektai?
Juos nesunku išrankioti iš T. Vilucko teksto: įvyksta „lūžis svarstant lytiškumo klausimus“, įvyksta „savotiška eroso reabilitacija“, atsiranda „erdvė lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų“, Katalikų bažnyčia atsisako misijos „žvilgčioti į žmonių miegamąjį“, o vietoj to būna su antrą kartą susituokusiais „bendrystėje už vaišių stalo“, t.y. teikia jiems Eucharistijos sakramentą.
Mano galva, ši vizija yra problemiška net keliais aspektais.
Pirma, ji neatitinka Kristaus mokymo, išdėstyto Naujajame Testamente. Kristus teigia, kad santuoka su kitu asmeniu esant gyvam sutuoktiniui negalioja ir yra ne kas kita, o svetimavimo nuodėmė. Kitaip tariant, Kristus neleidžia nei skyrybų, nei antros, trečios ir t.t. santuokų, nei kokių nors lytinių santykių už santuokos ribų. Tai reiškia, kad pagal Naujajame Testamente išdėstytą Kristaus mokymą, jokios „erdvė[s] lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų“ nėra ir būti negali.
Keletas citatų iš Naujojo Testamento:
Namie mokiniai vėl klausė Jėzų apie tą dalyką. Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“ (Mk 10, 10–12)
Kiekvienas, kas atleidžia žmoną ir veda kitą – svetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat svetimauja“ (Lk 16, 18)
Gerai daro vyras, neliesdamas moters. Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas tegul turi sau žmoną ir kiekviena tegul turi sau vyrą. Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. (1 Kor 7, 1–4)
Būtų įdomu sužinoti, ką T. Viluckas mano apie Kristaus mokymo ir jo paties turimos Bažnyčios vizijos suderinamumą.
Antra, ką reiškia siūlymas laikyti, kad „Bažnyčios misija nėra žvilgčioti į žmonių miegamąjį“? Negi ganytojams turi neberūpėti, išsaugokim autoriaus pasiūlytą metaforą, kuo avelės užsiima miegamajame? Bet juk nuodėmės gali būti daromos ir miegamajame, pavyzdžiui, vienos didžiųjų – svetimavimas arba ištvirkavimas!
Jeigu Bažnyčiai jau neberūpi svetimavimas ir ištvirkavimas, tai gali reikšti arba vieną iš dviejų dalykų, arba abu iškart:
1) Bažnyčia nustoja svetimavimą ir ištvirkavimą laikyti nuodėmėmis;
2) Bažnyčia nustoja rūpintis sielų išganymu.
Teiginiai, kad (a) „Bažnyčios misija nėra žvilgčioti į žmonių miegamąjį“, (b) svetimavimas ir ištvirkavimas yra nuodėmės ir (c) Bažnyčia rūpinasi sielų išganymu, negali būti kartu teisingi. Jeigu priimame (a), turime atmesti (b) arba (c), arba abu: ir (b), ir (c).
Būtų įdomu sužinoti, ar T. Viluckas siūlo Bažnyčiai svetimavimą ir ištvirkavimą nebelaikyti nuodėmėmis, ar tiesiog nustoti rūpintis sielų išganymu?
Reikia pastebėti, kad praktinėje plotmėje teiginiai (b) ir (c) nėra lygiaverčiai. Jei Bažnyčia priimtų T. Vilucko viziją, vargu ar ji paskelbtų, kad nuo šiol svetimavimas ir ištvirkavimas nebėra nuodėmės; greičiausiai būtų apleistas rūpestis sielų išganymu… Mažai tikėtina, kad ir tai bus paskelbta.
Tačiau ar tai keičia esmę? Nejaugi T. Vilucko dėstoma Bažnyčios vizija yra Bažnyčios, kuriai neberūpi sielų išganymas, vizija? Nejaugi T. Viluckas tikrai už tokią Katalikų Bažnyčią?
Trečia, ką vis dėlto reiškia „pozityvioji“ dalis: kviesti su antrą kartą susituokusiais būti „bendrystėje už vaišių stalo“? Ar netrūksta ir čia tam tikro nuoseklumo? Bažnyčia visada kvietė visus, pažeidusius Dieviškąjį Įstatymą, t.y. nusidėjėlius, nesvarbu, ar jie nusižengė miegamajame ar kur kitur, bendrystėn, tačiau šis kvietimas nėra besąlygiškas. Iki šiol iš nusidėjėlio reikalaujama, kad jis atgailautų ir pasikeistų, t.y. daugiau nebenusidėtų…
Kvietimas su antrą kartą susituokusiais ir toliau ketinančiais gyventi civilinėje santuokoje asmenimis būti „bendrystėje už vaišių stalo“, t.y. teikti jiems Eucharistijos sakramentą, yra ne kas kita, kaip kvietimas šių asmenų atžvilgiu, kurie pagal paties Kristaus mokymą svetimauja, atsisakyti reikalavimo atgailauti ir pasikeisti. Kitaip sakant, Bažnyčia jiems tarsi sakytų: „Esate geri tokie, kokie esate“. Jei bažnyčia svetimaujantiems asmenims sakytų, kad jie tinka tokie, kokie yra, tada kodėl bažnyčia kažkaip kitaip turėtų žiūrėti į kitus nusidėjėlius, pvz., į homoseksualus, vagis arba melagius? O jei nebereikalaujama iš nusidėjėlių atgailauti ir pasikeisti, tai gali reikšti du jau įvardintus dalykus: Bažnyčia svetimavimo nebelaiko nuodėme, arba nebesirūpina sielų išganymu.
Taigi būtų įdomu sužinoti, kaip, T.Vilucko supratimu, yra suderinamas Eucharistijos sakramento teikimas svetimaujantiems ir neketinantiems to nutraukti asmenimis su bendra Bažnyčios nuostata nusidėjėlių atžvilgiu, jog jie turi atgailauti ir pasikeisti?
Ketvirta, ką reiškia tai, kad pats T.Viluckas nemato tų trijų problemiškų aspektų, t.y. kodėl nemato, ką implikuoja jo dėstoma Bažnyčios vizija? Juk šiems aspektams suformuluoti nereikia gilesnių teologijos žinių – užtenka būti skaičius Naująjį Testamentą ir bendrais bruožais žinoti Katalikų Bažnyčios mokymą? Atsakymas labai paprastas: šią viziją įmanoma suformuluoti ir ginti tik atsisakius mąstyti iš esmės, atsisakius mąstyti tiksliai ir aiškiai, ignoruojant logikos reikalavimus, nes tik tokiu atveju atsiranda galimybė Bažnyčios mokymą kreipti ten, kur patinka, ir tuo pat metu sakyti, jog toks „sušiuolaikintas“ mokymas išlieka krikščioniškas ir katalikiškas. Vos pradedame mąstyti tiksliai ir paklūstame logikos reikalavimams, „sušiuolaikinto“ mokymo pobūdis tampa akivaizdus.
Apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad nori nenori peršasi išvada, jog T. Vilucko pristatyta pasikeitusios Katalikų Bažnyčios vizija yra nesuderinama su Kristaus mokymu apie lytiškumą ir santuoką, nesuderinama ir su Bažnyčios misija rūpintis sielų išgelbėjimu, nesuderinama ir su krikščionio pareiga atgailauti už nuodėmes ir pasikeisti.
Kita vertus, ši vizija puikiai dera su nuostatomis, kuriuos šiuolaikinė visuomenė įdiegia daugeliui žmonių. Kitaip tariant, tai yra vizija, jog Katalikų Bažnyčia turėtų supanašėti su šiuolaikiniu pasauliu, prisitaikyti prie jo. Puikiai suprantamas daugelio krikščionių noras jaukiai jaustis šiuolaikiniame pasaulyje. Deja, daugeliu atvejų tai įmanoma tik atsisakant krikščionybės mokymo ir gyvenimo pagal šį mokymą.
Prašau Tomą Vilucką mane nuginčyti, jei jam atrodo, kad esu neteisus.
Kviečiame pasisakyti ir skaitytojus, ką jie mano apie šią ir kitas Bažnyčios vizijas, jų suderinamumą su Apreiškimu, Bažnyčios misija ir krikščioniško gyvenimo samprata.
na,jeigu bažnyčia ims ir daug kuom prisitaikys prie šiuolaikinio numaterialėjusio,degradavusio pasaulio,reikš tik viena-pačios bažnyčios susinaikinimą
Man Apreiškimu yra ne tik kai kurios teisingos vietos iš Senojo ir Naujojo Testamentų, bet ir Urantijos Knyga. Tad pateiksiu ištrauką iš Urantijos Knygos apie Jėzaus diskusiją su fariziejais, o vėliau su mokiniais: „Nors Jėzus ir neleido savęs įvelti į ginčus su fariziejais dėl skyrybų, bet jis iš tikrųjų paskelbė teigiamą mokymą apie aukščiausius idealus, susijusius su vedybomis. Jis vedybas išaukštino kaip pačius idealiausius ir aukščiausius iš visų žmogiškųjų ryšių. Lygiai taip, jis atvirai pasmerkė palaidą ir nedorą skyrybų praktiką, kurios laikėsi Jeruzalės žydai, kurie tuo metu vyrui leido išsiskirti su savo žmona dėl pačių menkiausių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad žmona yra prasta virėja, menka namų prižiūrėtoja, arba dėl tokios priežasties, kuri jokiu būdu nėra geresnė, kad vyras įsimylėjo… Skaityti daugiau »
Neskaitęs Vilucko straispnio iš pateiktų citatų negaliu suprasti Vilucko pozicijos. Ar jis pritaria tiems pasisakymans ar jis kelia klausimą. Labai ryškiai jo džiaugsmo šiuose pokyčiuos nepastebėjau. Bet gal perskaičius visą straipsnį gali pasirodyti taip, kaip Laivūnas Šopauskas supranta. Viso Vilucko straipsnio neperskaitysiu, nes nesižeminu lankydamasis 15min. portale. Bet jei ten rašo Viluckas, tai jau šį tą pasako.
kaip klaikiai atrodo senstelėję ištvirkėliai, ir ypač ištvirkėlės – klaiku į jas žiūrėti.
beje, onkologė prof. L.Griciūtė mano, kad pagrindinė vėžio priežastis – ištvirkavimas.
taigi, neklausykite Bažnyčios mokymo ir p i s k i t ė s, p i s k i t ė s…
https://www.youtube.com/watch?v=IRjadbmMNa8&feature=youtu.be
Gerb. Laisvūnui-
Tiesą sakant esame sunerimę dėl padažnėjusių portalo „nulaužimų”.
Įdomu – kam turime būti „dėkingi”?
Mes, skaitytojai negalime matyti užkulisių, tad būtų įdomu išgirsti Admino nuomonę apie tai kas dabar vyksta.
Ar ir be kibernetinių „siurprizų” yra ir kitų mėginimų užčiaupti portalą?
Tuomet yra vienintelis būdas gintis- viešinti bandymus kėsintis.
Bet kuriuo atveju- Redakcijai linkiu stiprybės.
Ką gero pasauliui davė koks nors tikėjimas ir bažnyčios? Ne kunigų reikalas kaip žmonės gyvena. Tegul visi gyvena vadovaudamiesi savo sąžine, o jei sąžinės nėra tai joks tikėjimas ir jokio dievo paveikslas blogo žmogaus nepadarys geresniu.
Mozė leido izraelitams skyrybas, nes jie buvo kietaširdžiai. Bet savo mokiniams kietaširdiškumo įteisinti jis neleido: “kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, jei ne ištvirkavimo atveju, skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda, svetimauja” ir „jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti“ Dėl to Jėzus nukreipė juos į malonės dovaną: „Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima“. Nors Mozė ir davė leidimą skyryboms, bet tai nereiškia, kad skyrybos panaikina santuoką. Laikydamasis Jėzaus mokymo, apaštalas Paulius laiške korintiečiams rašo: Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro, o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikintų su vyru; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos. Tai ką tai reiškia? tai teiškia, kad kartą davus amžinos meilės priesaiką, sunkumus… Skaityti daugiau »
Ką Jūs čia cituojate! Paseno Evangelija – juk D-vas keičiasi ir dabar jau demokratas. Schönbornas pasakė viską visiškai TIKSLIAI, nėra ko čia veidmainiauti. Koks dar Išganymas, brangusis pone Šopauskai? Išganymas – rūpintis gražiai pagal Naująją Pasaulio Tvarką gyvenančiais žmonėmis, juos visus suregistruoti Žvėries kompiuteryje, žiūrėti, ar jie našiai dirba Visuomenės Labui (= ar auga jų sąskaitos), nes kitaip jiems reikia eutanazijos. Be to, pasaulis turi būti idealiai tvarkingas, ekologiškas. O Jūs ką, norite atgal į Viduramžius? Kas dabar tiki viena Tiesa arba amžinu gyvenimu! Amžinas gyvenimas ir yra čia, Žemėje! Taip ir visi marksistai sako. Tikėti reikia tuo, ką sako Antipopiežius, o gyventi – kaip sako balsų dauguma, nes kiekvienu konkrečiu momentu tai ir yra tiesa (taip ir Orwellas rašė).… Skaityti daugiau »
Dievas nėra demokratas, bet Jis nėra ir barbaras, besimėtantis akmenimis ar liepiantis tai daryti neva tikintiesiems judėjams ir musulmonams. Leto bandymai apeliuoti į suklastotus apokaliptinius apaštalo Jono tekstus nėra juokingi. Tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad ta biblinė apokalipsė jau seniai yra įvykusi. Visų pirma pats Jonas praneša: „1 Jn 4 3 ir kiekviena dvasia, kuri Jėzaus neišpažįsta, nėra iš Dievo. Tokia dvasia iš Antikristo, apie kurį esate girdėję, jog jis ateisiąs. Jis jau dabar yra pasaulyje.” Čia Jonas kalbėjo apie imperatorių Neroną. Toji pasaulio pabaiga, tikrovėje Romos imperijos subyrėjimas, jau seniai yra įvykusi. Laukimas visokių apokalipsių ir visokių žvėrių ženklų žymėjimo yra pasakos ir daugiau niekas. Dar pats Petras savo pasekėjus mokė: „Tit 1 13 Teisingai pasakyta! Todėl bark juos… Skaityti daugiau »
Vaida stuktelėjo į nosį Letui P., kurio ironijos gali kartais ir nenugirsti šioje vaizdo kameroje.
Na, popiežiui greičiausiai nemažai įtakos turi jo draugas rabinas iš Buenos Aires – Abraham Skorka. Tačiau tai vadinama „dialogu” tarp religijų:
„According to Gustavo Clarià, an Argentinian member of the Focolari movement, Rabbi Skorka became sympathetic to Catholic religion when he took part in one of the several Jewish-Catholic round table discussions organized by Focolari in Argentina.
Alberto Barlocci, former director of the Argentinian magazine Ciudad Nueva said June 11 that “interreligious dialogue is a matter of fact in Argentina. Catholics, Jews, even the small Muslim community always concretely live the dialogue among religions.”
O Brazilija, kaip žinom, yra Rusijos įtakos zonoje.
Antikristas, anot Maceinos dažnai cituoto rusų filosofo-mistiko Solovjovo, nėra tai, kas priešiška Kristui, bet tai, kas dedasi esąs Kristus, meile vienijanti Dvasia.
O ką ketina suvienyti Facolari judėjimas, kuriam priklauso ir popiežius Pranciškus su rabinu Abraham Skorka, iš Argentinos persikėlusiu į Italiją?
Šį judėjimą įkūrė socialistė Chiara Lubich su Igino Giordani…
Wiki: The current president of the Focolare movement is Maria Voce, who was elected in 2008. Today the movement, which is now international, considers the following issues as part of its mandate: to cooperate in the consolidation of unity in the Christian world, with individuals and groups, movements and associations; to contribute to full communion with Christians of different churches; to move towards universal brotherhood with followers of various religions and people of other persuasions, including atheists. The whole movement is divided in 25 branches. Gradually, several projects have sprung up within the movement: the school ‘Abba’, the ‘Economy of Communion’ (which is linked more than 800 companies), evangelism within small cities, social work, and publishing magazines. The Focolare Movement… Skaityti daugiau »
mes dažnai girdim kaip mūsų politikai rūpinais ekonomika ir nuolat patvirtina panašų biudžetą, kuris yra labai liberalus. Tuo tarpu Focolare judėjimas teigia, kad rūpinimasis vargšais, šeimomis atstumtaisiais ir yra tikroji ekonomika ir kad tik taip darančios bendruomenės, biznio bendrovės turi šansą išlikti. Dabartinė vadovė Maria Voce JT skėlė, kad neleis manyti, kad kariniai konfliktai Azijoj ir Afrikoj kyla dėl religijų susidūrimo, kas nėra tiesa, ir kad dabartinė padėtis su pabėgėliais nėra vien „tolerancijos” klausimas, bet turi padėti suvienyti visų tikybų žmones ir netikinčiuosius „Civilizuotam civilizacijos aljansui” su moto: MYLĖK AVO KAIMYNINĘ ŠALĮ KAIP SAVO. Miela klausytis, ar ne? JT juos atstovauja NVO new-humanity.org Per Marijos radiją girdėjau ne kartą NEW – HUMANITY atstovą Jorge Ferreirą cituojant. Iš visko matosi, kad… Skaityti daugiau »
Pagal čia pateiktas citatas T. Viluckas reiškia populistinį, prisitaikėlišką požiūrį į Evangeliją. Ko tokia pozicija galima pasiekti? Kad bažnyčios prisipildys antrą-trečią kartą vedusiųjų ir jie bus mūsų tikėjimo šerdis? O varge… Pasakysiu senoviškai, kaip sakydavo mano Močiutė: be Dievo baimės nebus ir Dievo meilės. Liberalėjimas turi ribas – antraip jis virsta anarchija. Nejaugi mes norime, kad Katalikų Bažnyčia žingsnis po žingsnio „reabilituotų” palaidą gyvenimą, homoseksualų santuokas, apvaisinimą kamieninėmis ląstelėmis nužudant tūkstančius negimusių gyvybių? Gerai, esu senamadiška. Bet II Vatikano susirinkimas buvo konstitucinis Bažnyčios „teismo posėdis”, ir šiandien jokie sinodai, jokios gerbiamiausių popiežių interpretacijos negali PERŽENGTI RIBŲ. Taškas. Tomai, neabejoju, kad Tavo intencijos geros, bet žvelgti reikia ne į rytdieną, o šimtą metų pirmyn.
O kas liečia Kristų tai Kristus sakė: „„Jėzus tarė: Aš esu pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis”15,24. Evangelija pagal Matą.
” Šituos dvylika Jėzus išsiuntė, duodamas jiems nurodymų: Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus. Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis” 10,5.Evangelija pagal Matą.
Tą ką čia diskutuot?
Internautui, tikri Jėzaus mokymai yra kur kas geresni už bet kokių judėjimų mokymus, nes žmonės dvasioje yra broliai ir sesės bet kokiose tautose ir rasėse, nepriklausomai nuo jų religijos. O suvienyti tikinčius ir netikinčius iš tiesų faktiškai yra neįmanoma, nes tik aukšti būtent dvasiniai idealai gali išspręsti ir ateityje tikrai išspręs bet kokias žmonijos problemas. — O dabar dar ir šiek tiek į temą. Keistas tas ginčas dėl santuokų skaičiaus. Jei santuoką sudaro tikrai dvasingi žmonės, ieškantys tikro Dievo, ne barbaro ir ne demokrato, kuris yra Meilė, bei vykdo Dievo valią, tuomet jokia jėga tokių žmonių neišskirs šeimoje. Bet jei dėl jaunystės, dėl kvailystės, dėl silpno tikėjimo, dėl apgavystės, kažkas sudaro santuoką, tai kodėl negalima jos sudaryti iš naujo, jei… Skaityti daugiau »
Visiškai sutinku su Nijole, išskyrus dėl Vatikano II s., kuris kaip tik ir davė startą visokioms „universal brotherhood with followers of various religions”, ekumenizmui (kitaip – abejingumui ir neištikimybei Dievui), tarpreliginiam paleistuvavimui (ypač su žydais, – ko L.P. vadina Pranciškų antipopiežiumi, juk šiuo atžvilgiu jis visiškai atitinka suprojektuotąjį modelį? Nors šiaip iš esmės L. Palmaičio pastabos Šopauskui labai taiklios:)
Apskritai tingiu ginčytis.
Dėl Leto išsireiškimo apie „Antipopiežių”. Ponia, ar jums kada nors teko girdėti tokią sąvoką- „sarkazmas”?
Jūs pirmiau pasistenkit suvokti, ką aš norėjau pasakyti, o jau po to pulkit ginti savo išrinktąjį. Tiek to, šiek tiek padėsiu. Pirmiausia, man p a t i k o L. Palmaičio sarkazmas (ką ir parašiau). Ar supratot? Antra, aš irgi pavartojau sarkazmą sakydama, jog popiežius yra „suprojektuotas modelis”. Ar supratot? Trečia, L.P. (ir jūs) turėjot susiprasti, k i e n o suprojektuotas. Supratot? Suprojektuotas globalistų. Manau, čia aišku visiems. Kokių globalistų? Tokių, kuriems Bažnyčia yra priešas ir kurie nori ją sunaikinti. Supratot. Kaip nori sunaikinti? Vienas iš būdų – užtvindyti Europą musulmonais. Kas finansuoja šį projektą? Žinoma, pinigų šeimininkai, kas to nesupranta. O kas yra pinigų šeimininkai ir kas gviešiasi užkariautųjų žemių? Ir kokiam tikslui? Spėkit. Palmaitis žino. Apie tai… Skaityti daugiau »
Man kyla toks jausmas, jog artinasi visiškas katalikų Bažnyčios žlugimas. Atėjo laikai, kai ne Bažnyčia veda tikinčiųjų minią, bet Bažnyčia pataikūniškai eina paskui ateistų(!) minią.
Iš tiesų, kartais taip atrodo, bet jausmas dar ne viskas. Sunkūs laikai Bažnyčiai atėjo, išbandymų metas, nebežinai, kuo tikėti, popiežius piktina ir pan. Tačiau Kristus pažadėjo, kad Bažnyčios „pragaro vartai nenugalės”. Tokiais laikais ir atsiskleidžia, kas yra kas – kas ištikimas Dievui, o kas pritaria visokioms teorijoms, pateisinančioms nuodėmę, tarkim, kad ir tas pats čia esantis T. Viluckas. Taip pat nederėtų pasiduoti panikai ir kurti visokių mesijinių teorijų, kaip kad mūsasis L.P. Kaip sakoma, Bažnyčia yra ten, kur yra Petras, nors tas Petras kartais virsta tokiu, kuriam Kristus sakė – „Eik šalin, šėtone. Tu kalbi ne Dievo, bet žmonių mintimis”. (Mk 8,33, epizodas, kai Petras atkalbinėja Kristų nuo mirties, t.y. nuo žmonių išganymo.) Ar ne tą patį šiandien daro mūsų… Skaityti daugiau »