Jau kuris laikas stebiu tendenciją, kad realių, o ne įsivaizduojamų ar ideologizuotų žmogaus teisių gynimu, ypatingai nuo valstybinių institucijų perteklinių ir neproporcingų veiksmų, užsiima ne Konstitucinis Teismas, kuriam pagal prigimtį priklauso ši funkcija, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Galima prisiminti kad ir tris iš eilės nutartis vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo srityje, kuriose visose buvo pripažinta, kad valstybinės institucijos pažeidė piliečių teises.
Dėkoju Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris apgynė piliečio teisę turėti kitą nuomonę, nesutikti su valstybinių institucijų sprendimais ir jiems įstatymų ribose priešintis.
Deja, kitaip kol kas negali būti prie dabartinio Konstitucinio Teismo pirmininko, kuriam labiau patinka advokatauti ideologiniams užsakymams ir primityviai politikuoti, keršijant valdantiesiems už jo globojamos kandidatės nepaskyrimą į KT teisėjas.
Beje, akmenukas į Šiaulių politinį daržą: „Nė viena politinė jėga, kurios atstovai yra išrinkti į miesto Tarybą, į tai nesureagavo. Nė viena partija dėl masiškai miesto centre pjaunamų medžių savo pozicijos nepareiškė.“
Medžių gynėjos pilietinė pamoka
Rūta Jankuvienė | skrastas.lt
Šiaulių policija pralošė bylą prieš medžių gynėją Reginą Žemaitę, kuri bandė stabdyti Šiauliuose Vilniaus gatvės bulvaro liepų pjūtį, prisirišdama prie medžio. Dėl jai skirtos 90 eurų baudos nueita iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Teismo galutinė išvada – R. Žemaitė turėjo teisę medžius ginti.
Byla – teismų maratone
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas Aukščiausiojo Teismo prašė panaikinti R. Žemaitei palankų Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 dienos nutarimą, kuriuo ji buvo išteisinta, ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 dienos nutarimą, pagal kurį ji buvo nubausta 90 eurų bauda.
Regina Žemaitė 2019 metų rugsėjo 26 dieną Vilniaus gatvės bulvare prisirišo prie liepos, turėdama lūkestį bent laikinai sustabdyti prasidėjusią medžių pjūtį, kol bus išsiaiškinta, ar teisėtas Savivaldybės leidimas šalinti bulvaro medžius.
Policija įžvelgė jos kaltę, kad nevykdė pareigūnų reikalavimo atsirišti nuo medžio, o esą aiškintis situaciją su Savivaldybe medžių gynėjai turėję pakankamai laiko, bet neva nieko nedarę.
Pirmos instancijos teismas medžių gynėjai skyrė baudą, bet apeliacinės instancijos teismas ją panaikino ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną R. Žemaitei, neįžvelgdamas jos veiksmuose kaltės ir nusižengimo.
Želdynų įstatyme yra įteisinta pilietinė pareiga užkirsti kelią galimai neteisėtiems veiksmams, dėl kurių medžiai gali būti sunaikinti ir padaryta žala. Nepaisant to, Šiaulių policija siekė bylos proceso atnaujinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija liepos 8 dieną priėmė nutartį palikti galioti Šiaulių apygardos teismo nutarimą nepakeistą.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog „nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. Žemaitės veikoje nėra kaltės, jos valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į bent laikiną medžių išsaugojimą nuo iškirtimo, kol bus išsiaiškinta jų būklė.“
„Savo veiką R. Žemaitė suprato kaip vykdomą pareigą, įtvirtintą Želdynų jstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, – pabrėžė AT teisėjų kolegija. – Suinteresuotos visuomenės atstovų veiksmai, siekiant atkreipti valstybės institucijų dėmesį į galimai pažeidžiamas jos teises, šių institucijų įsitraukimas į šio klausimo sprendimą suteikė R. Žemaitei pagrindą manyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nors ir pavėluotai, atsižvelgs į suinteresuotos visuomenės pastabas dėl miesto Želdinių tvarkymo ir priims reikalingus sprendimus Vilniaus g. bulvare Šiauliuose esantiems medžiams išsaugoti.“
Straipsnio tęsinį skaitykite portale skrastas.lt ČIA.