Veidaknygė
„Save pateisinančios“ analizės – sudėtinė Lietuvos politikos dalis. Šį kartą – svarstant TS-LKD pralaimėjimą Lietuvos regionuose.
„Žaliojo cunamio“ jėgą pajutau savo kailiu. Dzūkijos apygardoje po pirmojo turo jaučiausi tvirtai – vieninga komanda, atkaklus darbas, solidus atotrūkis (30 proc. vs. 21 proc.), bet galiausiai pralaimėjau nelabai kur matytam LŽVS kandidatui 45 proc. vs. 55 proc. (antrajame ture papildomai gavau tik 1100 balsų, kai mano varžovas prisidėjo 4000 balsų).
Sutinku, kad antrojo pasirinkimo teorija gali geriausiai paaiškinti tai, kas atsitiko („visi prieš konservatorius“). Bet svarbesnis klausimas – kokios priežastis lemia tokį „antrąjį pasirinkimą“?
Andrius Kubilius kalba apie „gyventojų nostalgiją praeičiai“ ir Rusijos propagandą, kuri siekia aktualizuoti teigiamą sovietmečio vertinimą. Sutinku (tą rodo ir sociologiniai tyrimai), kad stiprindamas pro-sovietinę nostalgiją Kremlius siekia išlaikyti Lietuvą savo kultūrinėje-civilizacinėje erdvėje, nes tokiu būdu auga tikimybė pritarti Rusijos vykdomai politikai.
Tačiau tie patys sociologiniai tyrimai atskleidžia, kad sovietmečio ilgesys Lietuvoje yra gerokai sumažėjęs. Nacionalinės rinkiminės studijos apklausos duomenimis, 2012 m. pabaigoje 37 proc. gyventojų visiškai sutiko / sutiko su teiginiu, kad „Sovietiniais laikais buvo gyventi geriau negu dabartinėje Lietuvoje“, ir tik 17 proc. su juo nesutiko [Ainė Ramonaitė, „Kas ilgisi sovietmečio? Ekonominio statuso, socialinės aplinkos ir vertybinių nuostatų įtaka sovietinei – antisovietinei skirčiai Lietuvoje“]. Tuo tarpu Rytų Europos studijų centro užsakytoje ir „Baltijos tyrimų“ 2016 m. vasarą atliktoje apklausoje jau tik 26 proc. respondentų visiškai sutiko / sutiko, o 42 proc. apklaustųjų visiškai nesutiko / nesutiko su teiginiu, kad sovietmečiu gyvenimas buvo geresnis nei nepriklausomoje Lietuvoje. Dar daugiau – naujausi 2016 m. tyrimai rodo, kad socialiai jautresnis ir mažiau saugesnis gyventojų sluoksnis nėra labiau pro-rusiškai nusiteikęs. Ir tai yra didelis skirtumas nei lyginant su tautinėmis bendrijomis, kur jaučiasi koreliacija tarp žmonių pajamų ir požiūrio į Rusijos vykdomą politiką.
Tad sovietinės nostalgijos klausimu visuomenės būklės pagerėjimas akivaizdus, bet politinio protesto potencialas ir naujų gelbėtojų paieškos niekur nedingo. Kodėl?
Atsakymai, ko gero, slypi kitur. 22 proc. Lietuvos gyventojų patenka į skurdo rizikos zoną, esame vieni iš liūdnai pirmaujančių ES pagal socialinę atskirtį, vidutinė pensija yra mažesnė nei Latvijoje ar Estijoje, sparčiai virstame vieno miesto valstybe (Vilniuje šiuo metu sukuriame jau 40 proc. šalies BVP) su tuštėjančiais regionais. Todėl visiškai pritariu Vladimirui Laučiui, kad rinkimų rezultatus ir dar vieną naują protesto bangą lėmė „socialinio teisingumo poreikis bei nusivylimas socialiai nejautria neoliberalia politika.“
Ką daryti? TS-LKD turi tapti ne vien didmiesčių, o visų Lietuvos regionų partija. Plane Lietuvai rašėme apie Lietuvos regioninės politikos modelį, kuris mažintų „dviejų Lietuvų“ takoskyrą. Deja, ko gero, nesugebėjome jo įtikinamai pateikti rinkėjams, kurie ir vėl dairėsi alternatyvų. Nepaisant to, per artimiausius ketverius metus turime pademonstruoti, kad norime ištiesti ranką socialiai jautriausiems Lietuvos gyventojams. Šia linkme mus veikti įpareigoja ir tai, kad tikrosios socialdemokratijos Lietuvoje nėra.
Tam turime ir puikių pavyzdžių: dabartiniai Vokietijos valdantieji, krikščionys demokratai, įgyvendina socialiosios rinkos ekonomikos modelį. Jo šaknys – krikščioniškosios etikos ir žmogaus sampratoje, jungiančioje du svarbiausius principus – laisvą rinką ir ekonominę etiką (socialinį teisingumą). Praktikoje tai reiškia, jog rinka remiasi liberaliais paklausos ir pasiūlos dėsniais, tačiau valstybės svertų pagalba neleidžiama įsivyrauti vienam ar keliems veikėjams, kurie iškreiptų ekonomikos veikimą. Todėl dedamos didelės pastangos skatinant smulkųjį šeimų ir bendruomenių verslą. Greta to veikia ir antrasis polis – socialus jautrumas ir etika, nepaliekantys nuošalyje jaunų šeimų, neįgaliųjų, senjorų, kitų socialiai jautrių grupių, kurios yra skatinamos pagal galimybes įsitraukti į bendros gerovės kūrimą.
Ar žinote, kad net 70 proc. Vokietijos ūkininkų balsuoja ne už kokius nors žaliuosius ar kairiuosius, o už A.Merkel krikščionis demokratus?
Jeigu sprendimų nerasime, po ketverių metų vėl galėsime kalbėti apie pro-sovietinę nostalgiją ar ironiškai svarstyti visuotinės rinkimų teisės trūkumus, bet esmės tai nekeis – nauji gelbėtojai vėl dominuos Lietuvoje.
o gal nebereikės ieškoti naujų gelbėtojų, jeigu LVŽS įgyvendins savo programą ir dar daugiau. A?
daliai konservatorių.ką jie darytų be jo?
Nesuprantu, ko tie vieni konservatoriai ant visos Lietuvos puldinėja, kiti prieš kažką teisinasi. Savo problemas tegul sprendžia savo smėlio dėžėje ir neužmetinėja jų ant nieko dėtų žmonių galvų. Vieną kartą baikit kurstyti nesantaikos laužą – jei tuirit vidin ių problemų, savo rate jas ir spręskit, – toks mano patarimas.
Anūkelis skalbia pridergtas kelnes ir burnoja:
„-Niekuo negalima pasitiketi! Niekuo! Netgi sau pačiam!
O norejau tik nusibezdeti i kolukiečių pusę…”
planetai zeme- https://www.youtube.com/watch?v=AT2JQJESd0o
Gaila, kad Lietuvoje nėra nei tikros krikščionių demokratų, nei tikros socialdemokratų, nei netgi tikros konservatorių partijos.
Nesu tikrai nusiteikusi prieš šį politologą, dabartinį seimo narį. Tai vienas iš padoresnių žmonių, bet atsakant kodėl rinkimuose Lietuva pasirenka kitas partijas, tik ne konservatorius, atsakyčiau – ne tik dėl to, kad egzistuoja didelis skurdas, juo labiau dėl nostalgijos sovietinei sistemai. Žmones verčia ieškoti alternatyvų didelė konservatorių arogancija, pasipūtimas, savo tautiečių menkinimas. Ir šis žeminimas tęsiasi nuo pat Nepriklausomybės pradžios. Prisiminkime naujadarus: „kirmėlynas”, „vatnikai”, „kremliniai”, „runkeliai”, o šiomis dienomis išgirdome naują iš I. Šimonytės lūpų – „sermėginė Lietuva, sermėginiai”. Tai visai gražūs žodžiai, lietuviškos kilmės, bet ko jūs, ponai konservatoriai, norite iš mūsų? Ko nepatenkinti ir kodėl mes už jus turėtume balsuoti? Išvada: kol jūsų partijoje dominuos Landsbergiai(o jų dominavimo baigties nenusimato, nes prieauglis labai didelis), kol sėdės Raselė, Andriukas,… Skaityti daugiau »
pamiršote dar koncervuoto komentatoriaus džiūlzo/džiūlės, nekenčiančio buvusių bolševikų, nuolat linksniuojančio „former bolsheviks”, tik niekaip jų nematančio tarp savo koncervuotų „šventųjų”, per rinkimus įvestą naujadarą „šatrijai”…
Rašo Kasčiūnas ar bet kuris kitas konservatnikas – tiek pat tiesos (ne)rasta.
Pasivadinę konservatoriais varo kairę politiką, pasivadinę socialdemokratais – dešinę. O mes norim tiesos ir balsuojam už tuos, kurie mažiau apsimetinėja.
Būtų gerai, kad naujieji gelbėtojai padirbėtų Lietuvos ir jos žmonių labui, o ne
savo klanams ir panašiai. Laikas baigti eksperimentuoti su Lietuvos ekonomika ir
mūsų tautos išlikimu. O, kaip norėtųsi, kad tai išsipildytų ir žmonės pajustų gaivų oro gūsį paliečianti Lietuvos padangę.
PAKANKA, kentėjom nuo svetimųjų invazijos, o dabar laisvės kaina kenčiame nuo savų
valdžiažmogių, karjeristų ir gobšuolių klano. Senieji apkerpėję seimūmai, užleiskite kėdes jaunimui, nes jūs taip nualinote Lietuvą, kad daugiau neįmanoma. Laikas į neužtarnautą pensiją Rasai,Kubiliui, Razmai, Bradauskui, Šiaulienei ir eilei kitų tik gadinantiems orą Seime.
„Krikščionys demokratai” pralaimėjo nuo tos dienos, kai pasivadino krikšščioniais ir demokratais, nes krikščionis yra tas, kuris vykdo D-vo reikalavimus, kaip aukščiausią vertybę, o demokratas yra tas, kuris sutinka vadovautis satanistų priimamais įstatymais, jei tik „nedorėlių sueigoje” (Ps 1:1 pagal originalą, ne pagal Rubšį), t.y. parlamente, satanistai laimės balsų dauguma. Ne „TS-LKD pralaimėjo”, bet visa Lietuva pralaimėjo savo laisvę, kada 2006 m. ubliudkai seimūnai vienbalsiai nubalsavo už EP direktyvą 2006/24/EC, „laikinai” apribojusią asmens laisvę apsaugai nuo „islamo terporizmo”. Nuo tada niekas nebepamena nei laisvės, nei islamo terorizmo, bet 2006/24/EC pagrindu jau ne tik dingo bet koks privatumas, bet ir visi „piliečiai” tapo represinio privalomų „bankų” terorizmo objektais (kontroliojamas kiekvienas ubago bezdelėjimas, kad kiekvieną būtų galima šantažuoti už „nelegalius” 100 eurų, nes… Skaityti daugiau »
„Ką daryti?” – paleisti šitą partija pasivadinusia arogantiškų chamų kliką velniop, Anūko liberastams eiti pas liberastus, o krikdemams galų gale atkurti savo partiją, kurią libkonai ne tik prarijo, bet ir suvirškino.
O Tamstos, L. Kasčiūnai, samprotavimai gal ir geri – bet juk visiems aišku, kad ne Jūs ir Jūsų bendrija pas libkonus „orus diriguoja”, tad neverta apgaudinėti žmonių ir sudarinėti iliuziją, kad iš esmės amoralioje partijoje gali būti kas nors padoraus. Beje, labai nebloga analizė pateikta šiame puslapyje publikuotame V. Radžvilo straipsnyje „Deganti dešiniųjų žemė” – verta paskaityti.
Konservatorius suzlugde Kubilius.Beveik laimeje rinkimus pirmame ture,paskelbus Kubiliu busiant ministru,zmones susiprotejo,prisimine jo naktinius posedzius.
Svarsto savo pralaimėjimui pateisinti visokiausias teorijas, tik niekaip nenori pripažinti, kad blogai dirbo… Tai kas gali tikėti jumis, kad ir ką žadėtumėte? Jūa kalbate viena, o darote kitą, ir taip pakaitom su socdemais visus 26 metus. Ir dar stebitės???? JUS REIKIA TEISTI.