Kaip jau skelbėme, Saulius Skvernelis, ir tapęs koalicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos vyriausybės vadovu, pasisako už Stambulo konvencijos ratifikavimą
Jūsų dėmesiui siūlome Laisvos visuomenės instituto interviu apie problemas, kurias kelia Stambulo konvencija įtvirtinama medicininė lyties keitimo praktika ir „socialinės lyties“ apibrėžimas. Šįkart savo poziciją išdėstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
LVI: Stambulo konvencijoje yra pabrėžiama, jog ši sutartis yra skirta smurto prevencijai prieš moteris, tačiau toje pačioje konvencijoje kalbama ir apie naująją „socialinės lyties“ sampratą. Ar nebandoma prisidengti X, kad būtų įteisintas Y?
LK: Esu įsitikinęs, kad taip. „Socialinės lyties“ sąvoka – moralinio reliatyvizmo rezultatas. Smurto prieš moteris problemą galima spręsti kitokiais būdais, pavyzdžiui, vykdant edukacinę veiklą, švietime pabrėžiant darnios šeimos svarbą.
LVI: Lietuva 2007 m. pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl teisinio reglamentavimo spragų lyties keitimo procedūrų atžvilgiu. Ar nėra kitų būdų nei Konvencijos ratifikavimas šiai problemai išspręsti?
LK: Reikia panaikinti Civilinio kodekso 2.27 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnametis nesusituokęs asmuo turi teisę pasikeisti lytį, jeigu tai yra mediciniškai įmanoma.
LVI: Yra nuomonių, kad medicininės lyties keitimo procedūros neišsprendžia asmens identiteto problemų. Galbūt galėtumėte tai pakomentuoti plačiau?
LK: Transeksualumas (lyties tapatumo sutrikimas) yra ne fizinis (lyties organų), bet psichikos sutrikimas, pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ligoms. Tai, jog lyties keitimo operacijos neišsprendžia problemos, rodo statistika ir kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Švedijoje net 41 proc. lytį pasikeitusių asmenų po operacijos bando nusižudyti, o po tokių operacijų savižudybių dažnis padidėja net 19 proc. Todėl norėdama padėti lyties tapatumo problemų turintiems asmenims, valstybė turėtų jiems suteikti saugią, veiksmingą ir mokslu pagrįstą pagalbą, t.y. profesionalią psichoterapiją.
LVI: Vakaruose lyties identiteto klausimai iš esmės reformavo kultūrinį, socialinį žmonių gyvenimą. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose transeksualūs asmenys prašo pripažinti jų teisę į viešųjų tualetų ar rūbinių pasirinkimą. Ar ratifikavus Stambulo konvenciją Lietuvos lauktų panašus likimas?
LK: Netolimoje ateityje toks scenarijus atrodo visai įmanomas. Tarkime, jei žmogus turi teisę pasirinkti „socialinę lytį“, tokiu atveju jis gali imti reikšti norą – moterų ar vyrų – rūbinėmis ar tualetais naudotis. Tai, jog vyrai naudojasi moterų tualetais, gali kelti diskomfortą moterims, kurioms yra skirti šie tualetai. Nors Stambulo konvencijos šalininkai teigia, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris, iš tiesų tokia Konvencija gali kenkti didelės visuomenės dalies žmogiškajam orumui.
LVI: Ačiū už pokalbį.