lrt.lt
Ministerijai teikiant siūlymus, kokiais atvejais gyventojai galėtų atsiimti antrojoje pakopoje sukauptus pinigus ar tiesiog iš jos pasitraukti, ekonomistas Romas Lazutka sistemą sukritikavo iš esmės. Jo skaičiavimu, labiau apsimoka nusipirkti būstą ir jį nuomoti, nei už tą pačią sumą įsigyti pensijų anuitetą.
Palygino kaupimą pensijai ir nuomą
Kaip jau minėta, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusią savaitę pristatė siūlomus pokyčius, susijusius su antrąja pensijų pakopa.
Jei ministerijos siūlymams būtų pritarta, gyventojai turėtų daugiau galimybių stabdyti kaupimą, galėtų lengviau atsisakyti įtraukimo, sulaukus pensinio amžiaus atsiimti visą sukauptą sumą, o tam tikrais kritiniais atvejais, pavyzdžiui, susirgę sunkia liga, galėtų atsiimti savo pinigus bet kuriuo metu.
Antradienį, dar prieš ministerijai pristatant galimus pokyčius Trišalėje taryboje, kritikos pensijų sistemai neretai negailintis ekonomistas R. Lazutka savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikė praktinių pavyzdžių, susijusių su investavimu ir gerovės senatvėje užtikrinimu.
Ekonomisto skaičiavimu, pensijų fonduose sukaupęs 70 tūkst. eurų ir vėliau įsigijęs anuitetą, žmogus gautų 317 eurų siekiančią išmoką. Tačiau už tą pačią sumą įsigyto nekilnojamojo turto nuoma per mėnesį galėtų generuoti 470–531 eurą.
„Finansiškai super raštingo, daug uždirbusio ir II pakopoje sukaupusio net 70 tūkst. eurų anuitetas – 317 eurų ir jokio paveldėjimo. <…> Beraščio nusipirktas butas už tuos pačius 70 tūkst. ir <…> jo mėnesinės pajamos iš tokio buto nuomos [470–531 Eur – LRT.lt]“, – sako R. Lazutka.
Ekonomisto teigimu, nuo anuitetų istorijos Lietuvoje pradžios vidutinis 70 eurų anuitetas per 2020–2023 m. laikotarpį indeksuotas 3,7 proc. (iki 72,6 Eur). Tuo metu to paties laikotarpio infliacija siekė 37 proc., „Sodros“ pensija padidėjo 43 proc., vidutinė alga – 39 proc., butų kainos išaugo 53 proc., būsto nuomos – 30 proc.
„Žinoma, bus dar ir kitokių laikotarpių visose rinkose. Ar tai guodžia tą pensininką-anuitetininką? Kas liko iš 72 eurų? 46 eurai pagal kainas, pagal kitus rodiklius – mažiau“, – dėstė jis.
Profesoriaus išsakytai pozicijai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje antrino ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Žmonės – ne pilka masė, jie mato, supranta ir sugeba daryti išvadas“, – rašė ji.
Akcentuoja grynąją grąžą po mokesčių
Reaguodamas į profesoriaus išsakytas mintis, investuotojas, fondų „Milvas“ valdytojas Tautvydas Marčiulaitis teigė manantis, kad finansinė nauda tarp dviejų aukščiau minėtų investavimo opcijų šiuo konkrečiu atveju nebūtinai taip stipriai skirtųsi.
„Grąža iš NT yra vadinamoji bendra grąža. Dar yra mokesčiai valstybei, gali būti NT mokestis, priklausomai nuo turto (vėliau gal ir visuotinis bus). Reikia skaičiuoti ir tai, kad nuomodamas NT tu turi jį tam tikrą laikotarpį renovuoti, tai realią grąžą sumažina. Kitas dalykas yra užimtumas. Turbūt retas objektas būna visąlaik 100 proc. užimtas.
Įvertinus visus šiuos dalykus, mano akimis, realiai gaunamos sumos taip žymiai nesiskirtų, kaip ten parodyta [R. Lazutkos įraše – LRT.lt]“, – LRT.lt komentavo T. Marčiulaitis.
Vienintelis šioje diskusijoje aktualus klausimas, V. Marčiulaičio manymu, yra būsto kainos pokytis, galintis daryti įtaką gaunamai grąžai.
„Tai būtų būtent per tai, kad tu gauni papildomą vertę iš kainų pokyčio. Tik gali daryti realų finansinį skirtumą tarp šių dviejų produktų, mano akimis“, – svarstė investuotojas.
„Aišku, reikėtų įvertinti ir tai, kad anuitetai gali brangti ir tos pajamos irgi gali didėti. <…> Tai gana filosofinė diskusija, teisingo atsakymo čia turbūt nėra ir tiek“, – apibendrino V. Marčiulaitis.
Panašią poziciją socialiniame tinkle „Facebook“ išsakė ir ekonomistas, buvęs premjerės patarėjas Vaidas Navickas. Jis antrino, kad šiuo atveju turėtų būti lyginama abiejų investicinių veiklų grynoji grąža po mokesčių.
„Išeitų, kad, profesoriaus nuomone, Volstrytas yra vieni kvailiai – vietoj visokių ten akcijų ir obligacijų turėtų investuoti į gyvenamąjį NT Lietuvoje ir taip uždirbtų kur kas didesnę grąžą. Praleista dar viena galimybė paaiškinti žmonėms, kas yra pajamos. O jei painiojamos įplaukos ir pajamos, apie jokią mokesčių reformą net negali būti kalbos“, – rašė V. Navickas.
Reaguodama į profesoriaus įrašą, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) LRT.lt nurodė, kad „iš esmės svarstymai apie anuitetus, nekilnojamąjį turtą – ne pensijų fondų sritis“, todėl komentuoti atsisakė.