Gabrielė Sagaitytė | LRT.lt
Lenkijos Vyriausybė nuo vasario mėnesio bent šešiems mėnesiams sieks sumažinti PVM tarifą pagrindiniams maisto produktams iki nulio. „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad tokio sprendimo nauda galutinio vartotojo paprastai nepasiekia. „Kritikos tokiam žingsniui yra labai daug“, – sako ji.
Kaip pranešė Lenkijos valstybinis transliuotojas TVP, Lenkija jau paprašė Europos Komisijos (EK) pritarimo sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams iki nulio.
Lenkijoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, sparčiai auga infliacija. Ji viršijo prognozes ir lapkričio mėnesį siekė 7,8 proc.
TVN informuoja, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) neįmanoma įgyvendinti nulinio PVM tarifo maisto produktams, tačiau dėl naujų ministrų susitarimų Briuselyje juos tikriausiai būtų leista taikyti pagal naująją tarifų direktyvą 2022 m. pirmąjį pusmetį.
Lenkijos Vyriausybė jau įvedė „antiinfliacinį paketą“ – priemonių paketą, apimantį mokesčių mažinimą ir subsidijas mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Šį paketą sudaro automobilių degalų, dujų ir elektros energijos kainų mažinimas, nulinis elektros energijos akcizas namų ūkiams, taip pat elektros energijos ir pagrindinių maisto produktų kainų mažinimas taikant „paketo“ priedą (nuo 86,25 Eur iki 248 Eur per metus, priklausomai nuo namų ūkio pajamų).
Sako, kad efektas yra laikinas
I. Genytės-Pikčienės teigimu, PVM sumažinimo efektas kainų kritimui paprastai yra laikinas.
„Nauda, kuri yra dedikuota galutiniam vartotojui, pasiskirsto PVM grandinėje ir galutinio vartotojo nepasiekia. Toks žingsnis yra labiau kova su kainomis. Ekonomistai tai vertina, kaip populizmą, nes priežastys, dėl ko kyla maisto kainos, yra ne lokalios – jos globalios ir efektas yra laikinas.
Mokestinės aplinkos pokyčiai, jų laikinimumas dažnai priklauso nuo politikų valios ir kartais užsitęsia ilgesnį laikotaprį. Kitas dalykas, mokestinė aplinka yra labai išdarkoma ir, tarkime, ekonomikos dalyviams žaidimo taisyklės jau nėra vienodos, kai vieni turi tam tikras PVM lengvatas, o kiti ekonomikos dalyviai neturi“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto, neslepia ekonomistė, toks kaimyninės šalies žingsnis galėtų paliesti ir Lietuvą.
„Lietuvai, kaip Lenkijos kaimynei, šiuo atveju yra sudėtinga dėl to, kad mūsų gyventojai, matyt, mėgstantys apsipirkti Lenkijoje, tuos kelius prisimins ir toliau ten keliaus“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, be PVM yra ir daugybė kitų Lenkijai būdingų veiksnių, leidžiančių šalyje palaikyti žemesnes kainas.
„T.y. ir rinkos dydis, ir masto ekonomikos galimybės, ir ta pati pinigų politika. […] Tai reiškia, kad mums konkuruoti su Lenkijos rinka ir kainomis yra išties labai labai sudėtinga“, – pažymi ekonomistė.
Siūlė lengvatas
LRT.lt primena, kad dar lapkritį Seimas nepritarė, jog nuo kitų metų būtiniausiems maisto produktams būtų taikomas 5 proc. lengvatinis PVM. Siūlymą mažinti PVM būtiniausiems produktams kiek anksčiau pateikė Seimo Darbo partijos frakcijos nariai.
Premjerė Ingrida Šimonytė tąkart tvirtino, kad toks sprendimas galutinių maisto kainų vartotojams nesumažintų.
„Man labai patinka klausyti, kai žmonės tuos pačius pinigus padalija keletą kartų: ir vartotojai gaus naudos, ir gamintojai gaus naudos. Tai arba vieni, arba kiti gaus naudos. Vartotojai gaus tik tokiu atveju, jeigu sumažės galutinės prekių kainos.
Noriu jums priminti neseniai priimtą PVM lengvatą maitinimo paslaugoms. Kadangi mes rėmėme tą sprendimą, kaip tam tikrą subsidiją maitinimo sektoriui, iškart sakiau, kad dėl to kainos nesumažės ir, žinoma, kad jos niekur nesumažėjo. Tos lėšos liko didesne pelno dalimi maitinimo įstaigoms ir vartotojams jokia nauda iš to neatiteko“, – Seimo posėdyje anksčiau kalbėjo I. Šimonytė.
Taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams dar anksčiau siūlė ir socialdemokratai.