Kaip reiškiame savo jausmus motinoms pirmąjį gegužės sekmadienį? Neatrasiu nežinomos žemės pasakydamas: tą dieną mes jas pagerbiame, sveikiname, linkime ir kitais įmanomais būdais savo šiltus jausmus rodome.
Lietuvos radijas irgi pabandė pagerbti. Tik šį paskutinį sakinio žodį derėtų kabutėmis apimti.
Mano kiekvieno sekmadienio rituale, neskaitant kas sekmadienį tradiciškai klausomų kultūros bei kitų laidų, ir Radijo teatras. Nepamenu, kiek metų jaučiu nuostolį, jeigu nenumatyti reikalai sutrukdo paklausyti spektaklį. Nepraleidau ir šiųmetinės gegužės pirmosios, tik … Antanas Vaičiulaitis pasakojo apie baisiai (dabar sakytume – žiauriai) gyvenimo nuskriaustą, nedoros dukters ujamą mamą, kuri pjesės pabaigoje sirgdama, baisiai kosėdama eina pas žentą, patenka miškan, ten užmiega ir … nebepabunda.
Su kokia nuotaika šios radijo pjesės klausėmės, spėlioti, turbūt, nereikia – tik ar tokią nuotaiką šią dieną tautai turėjo transliuoti visuomeninė informacijos priemonė?
Išklausęs spektaklio aš taip pagalvojau: jeigu tokią dieną radijas pasakoja apie pačią nelaimingiausią pasaulyje mamą, jis mums siunčia žinutę – toksai likimas ištiks visas mamas, verskitės kaip išmanot.
Gal spalvas per daug sutirštinau? Gal.
Bet Motinos dieną tokios nuotaikos pjesė tikrai tinkama nebuvo.