Pamenu, už Atlanto apsilankęs rašytojas Juozas Baltušis savo vienoje iš knygelių aprašė nuotykį, nupasakotą jam Niujorko gyventojų. Pasak jų, vieną vakarą, dar toli iki laiko miegoti, toje Niujorko gyvenvietėje elektros lempos ėmė ir nustojo šviesti. Visame mieste! Ką beveiks gyvenvietės čiabuviai – patraukė į lovas, žinoma, gerokai anksčiau negu buvo įpratę. Po keleto valandų gedimas buvo pašalintas, lempos užsidegė, bet tai jos jau neberūpėjo – pasinaudoję netyčia atsiradusia tamsa ir joje savo žmonikes suradę, žmogiškas priedermes buvo jau atlikę – ką daugiau beveiksi tamsybėje, kai televizorius nerodo. Tai štai – devyniems gamtos dėsnių numatytiems mėnesiams praslinkus, medicinos įstaigų sienos ėmė braškėti: gimdyves teko koridoriuose, laiptinėse, vos ne kiemuose talpinti – tiek jų priplūdo, ir visos per vieną dieną. Paskaičiuokim, kiek tuo metu Niujorko gyvenvietėje šeimų prisiglaudusios buvo – keletas milijonų, ir net jei ne visi milijonai po įpėdinį pasigimdė, kokio dydžio tasai natūralus prieaugis buvo?
Elektrikai (aš tokiais vadinu ne tuos vaikius, kurie kabliais į stulpus laipioja ir replėmis laidus gnaibo, o tas firmas, kurios elektros energiją iš elektrinių perka ir mums perparduoda) pastaruoju metu panašią akciją ir Saulės mieste rengia. Tos elektra prekiaujančios įmonės anksčiau „elektros tinklais“ vadinosi, vėliau VST tapo, dar vėliau LESTO atsirado (čia jau tikrai importinis pasakymas – net linksniuoti nepasiduoda, nors Lietuvoje stambiomis raidėmis viešai kabinamas buvo), dabar ir vėl naujovė iššoko – GILE. Turbūt, ne ta, kur nuo ąžuolo nukrenta. Taigi, elektrikai savo iškabas vikrūs kaitalioti, nors vis tiek niekaip lietuviškos nesukuria. Gal ta keista pavadinimų kaita ir nekristų į akis, jei ne dar keistesni nesusipratimai su bankais: daugiabučių bendrijos sudaro tiesioginio debeto sutartis su viena įmone, po mėnesio kito pasikeičia jos pavadinimas, ir nors paslauga vartotojui lieka ta pati, tačiau banko ir paslaugos teikėjo „nesusikalbėjimas“, švelniai tariant, virsta pagrūmojimais klientams. Kodėl, regis, visus formalumus susitvarkę vartotojai turi jaustis kalti ir su nerimu laukti, kada nuo grasinimų bus pereita prie veiksmų?
Žodžiu, visokioms variacijoms tie elektrikai gabūs: praėjusių metų gruodžio dvidešimtąją viena didelio daugiabučio namo savininkų bendrija gavo grėsmingą pagraudenimą, pavadinimu „ĮSPĖJIMAS DĖL GALIMO ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO NUTRAUKIMO“. Buvo ir paaiškinimas: daugiabučio bendrija skolinga keletą dešimčių eurų už 2015metais gruodžio mėnesį bendrojo naudojimo reikmėms sunaudotą elektros energiją; skolą ji turinti sumokėti iki sausio 18-sios. Žinoma, jeigu nesumokės – šviesybės neteks.
Bendrijos pirmininkas, tokį pagraudenimą gavęs, bet dėl tautos sunykimo kur kas labiau išgyvendamas, net rankas patrynė: kiek palikuonių per tas tamsiąsias valandas atsiras, jeigu lempos sausio 18-osios vakarą kokią septintą – aštuntą valandą užges? Juk jų bendrija – ne išimtis, tai – praktika: tokius įspėjimus gavo ne vienas Šiaulių daugiabutis. Ir pasitaręs vietoje, t. y. su savimi, bendrijos pirmininkas nutarė: neeee, reikalas rimtas, elektrikai pakentės – niekam nieko jis nemokės: gal nors vieną vakarą ims ir užges visos lempos ir žydri ekranai…
O kai jau pajusim, kad gimstamumo rekordus sumušėm, šnipštelsim elektrikams: pateikit bankui sąskaitą, kad tuos kelis eurus nuo bendrijos sąskaitos jūsiškėn nurašytų.
O kol kas – garbė Lietuvos elektrikams, viltį tautai atgimti paliekantiems!!!
Trumpai apie autorių: Leonardas Šurmaitis – vienos bendrijos, norinčios didinti natūralų tautos prieaugį, pirmininkas.