Tiesos.lt siūlo Leonido Beršidskio, garsaus Rusijos rašytojo ir žurnalisto, „Vedomosti“ įkūrėjo ir pirmojo „Forbes“ rusų kalba leidėjo, tinklaraštininko ir agentūros „Bloomberg“ apžvalgininko, po Krymo aneksijos emigravusio iš Rusijos, komentarą apie situaciją Ukrainoje.
„Bloomberg View“
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šiomis dienomis surengė magijos spektaklį. Rodydamas, kad jo šalis neva turi šansą prisijunti prie Europos Sąjungos ar NATO, jis tikisi pridengti, kad Kijevas ir Europa žingsnis po žingsnio kapituliuoja prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Ketvirtadienį [rugsėjo 25-ąją], P. Porošenka paskelbė reformų programą, kurią vainikuotų paraiška dėl narystės ES. „Europos Sąjungos durys mums atviros, esu tuo visiškai tikras, – pasakė jis. – Gerai išauklėti žmonės visada pasibeldžia ir niekada neina be kvietimo, net jei ant durų ir nekabo spyna.“ Šiandien [rugsėjo 26-ąją] P. Porošenkos administracija pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo atšaukiamas Ukrainos, kaip neutralios valstybės, statusas ir kuriuo „dedami pagrindai Ukrainos integracijai į euroatlantinio saugumo erdvę“.
Artėjant spalio 26-osios parlamento rinkimams, tokie P. Porošenkos veiksmai akivaizdžiai skirti nukreipti rinkėjų dėmesį nuo tų nuolaidų Putinui, kurių šis neseniai išsireikalavo. Praėjusią savaitę Ukrainos parlamentas priėmė P. Porošenkos pasiūlytą įstatymą, kuriuo Rytų Ukrainos sritims, užimtoms prorusiškų ginkluotų pajėgų, garantuojama autonomija ir parama iš biudžeto, Kijevas nusileido ir spaudimui nemažinti prekybinių barjerų Europos prekėms. Mainais Rusija greičiausiai išvedė iš Rytų Ukrainos didžiąją savo karinio kontingento dalį ir palengvino apsikeitimą belaisviais tarp sukilėlių ir Ukrainos kariuomenės.
Ukrainai teks padaryti dar daugiau nuolaidų. Šiomis dienomis Putinas parašė keletą laiškų P. Porošenkai ir Europos Komisijos prezidentui Jose Manueliui Barrosui, kuriuose reikalaujama, kad Ukrainos prekybos sutartis su ES būtų peržiūrėta. Putinas leido aiškiai suprasti, kad sprendimas 15 mėnesių atidėti Ukrainos muito mokesčių sumažinimą atveria galimybę trišalėms deryboms dėl 2 400 tarifų. Net Ukrainos siekis priderinti savo įstatymus prie ES standartų Putinui yra nepriimtinas ir „Rusija imsis neatidėliotinų ir adekvačių atsakomųjų priemonių“.
Jei nebus griebtasi karinių veiksmų, Putinas gali atsakyti trim būdais.
1. Padidinti prekybinius barjerus Ukrainos prekėms. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas jau pasirašė nutarimą pakelti tam tikrus muito mokesčius, tačiau jis dar neįsigaliojo.
2. Palikti Ukrainą be dujų. „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris jau įtikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną uždaryti reversinį Rusijos dujų srautą į Ukrainą. Tai sukels sunkumų Kijevui, kuris derasi dėl Rusijos gamtinių dujų tiekimo atnaujinimo. Kuo darysis šalčiau, tuo Ukrainai taps sunkiau atmesti Rusijos sąlygas, kurios numato padidinti jų kainą ir sumokėti 3 milijardų dolerių nepriemoką.
3. Susilpninti Ukrainos finansų sistemą. Rusijos Finansų ministerija leido suprasti, kad ji gali pareikalauti išpirkti anksčiau laiko 3 milijardų vertės euroobligacijas, kurias Ukraina išleido specialiai savo kaimynei. Į šį kreditinį susitarimą buvo įtraukta sąlyga, kad Ukrainos valstybės skola neviršys 60 proc. jos bendrojo vidaus produkto – tam tikro slenksčio, kurį ji, atrodo, vis dėlto peržengs, nes jos ekonomika traukiasi. Ukraina pabrėžia nenorinti restruktūruoti savo skolos, daugiausia dėl to, kad ji nenori pradėti derybų su Rusija.
Jei šios priemonės nesuveiks, konfliktas Rytų Ukrainoje, šiuo metu burbuliuojantis it ant lėtos ugnies – apsiribojama atsitiktiniais susišaudymais ir salvėmis iš artilerijos pabūklų, gali būti bet kada atnaujintas – dar daugiau Rusijos kariškių be atpažinimo ženklų imtų atakuoti jau tiksliniais smūgiais.
Nepaisant didėjančios Rusijos tarptautinės izoliacijos ir ekonomikos sunkumų, kuriuos komplikuoja dar ir mažėjančios žaliavų kainos, kovoje už Ukrainą Putinas vis dar pranašesnis. Ir J. M. Barrosas tai supranta: pamiršęs Europos vardu ne kartą duotus pažadus nepradėti iš naujo derybų, kurios jau įtiktų Rusijai, šią savaitę savo interviu „Wall Street Journal“ jis pasakė, kad dalykinės diskusijos dėl šios sutarties gali būti atnaujintos. „Esame ir atviri, ir konstruktyvūs, ir pragmatiški“, – pareiškė J. M. Barrosas.
Esminis čia žodis „pragmatiški“. Ukraina negalės būti priimta į ES ir į NATO, jei jai nepavyks sureguliuoti santykių su Rusija. Tai taptų pernelyg didele ekonomine našta ir nuolatine karinio konflikto grėsme. Europiečiai suvokia, kad būtina ilgalaikė trišalė sutartis, ir jie neturi noro prisiimti visišką atsakomybę už tokią didelę ir grėsmingai nestabilią valstybę.
Europai būtų mažiausiai skausminga tyliai pakeisti Ukrainos asociacijos sutartį ir neprižadėti nieko P. Porošenkai. Putinas tai žino ir dėl to turi vilčių išspręsti konfliktą, kurį pats ir sukėlė siekdamas sutrukdyti Ukrainai įstoti į ES ir NATO, derybomis, o ne karinėmis priemonėmis.
Kai tik parlamento rinkimai baigsis ir P. Porošenka bus įtvirtinęs savo valdžią, jis nebekels triukšmo ir sutiks su visomis reikalaujamomis nuolaidomis.
Tai dar visai nereiškia, kad P. Porošenka nebeturi vilties: jis vis dar gali pabandyti paversti Ukrainą gerai tvarkoma demokratine šalimi. Jam gali sutrukdyti tik ilga blogo Ukrainos valdymo istorija.
Iš anglų kalbos vertė Ramutė Bingelienė