Antanas Manstavičius | Alfa.lt
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie lėtą nepriklausomo „Runeto“ mirtį. Ekspertai perspėja: rusakalbio interneto lauke, kuriame pastaruoju metu pradėjo aktyviau reikštis Rusijos valdžios pareigūnai, lieka vis mažiau žodžio laisvės. Kremliaus išjudintas procesas, anksčiau apribojęs nuomonių įvairovę šalies televizijos kanaluose, o vėliau ir spaudoje, dabar, panašu, grasina per Vladimiro Putino vadovavimo metus internete susikūrusiai alternatyviai informacinei erdvei. Kol kas nematyti, kas tai galėtų sustabdyti.
Kai 2011 metais dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų per šalčius ėjo į didmiesčių gatves protestuoti dėl suklastotų Dūmos rinkimų rezultatų, būta vilties, jog pasaulis išvys dar vieną „Twitter revoliuciją“, panašią į tai, kas paraleliai vyko Vidurio Rytų arabų šalyse. Tačiau socialiniais interneto tinklais koordinuojami protestai Rusijoje pamažu išsikvėpė, ir jau ankstyvą 2012 metų pavasarį oficialų V. Putino sugrįžimą į valdžios Olimpą užginčyti bandė pastebimai sumažėjusios aktyvistų grupės. Revoliucija, ar bent pirmas atviresnis dialogas su valdžia, taip ir neįvyko.
Tačiau Rusijos valdantieji, panašu, išmoko pamoką. Pernelyg ilgai buvo kliautasi beveik vien efektyviais, tačiau kiek senstelėjusiais valstybinės propagandos kanalais, visų pirma – valstybės tiesiogiai arba per tarpininkus, tokius kaip dujų milžinė „Gazprom“, kontroliuojamais televizijos kanalais. Režimo oponentams tai suteikė laiko ir erdvės naujam mūšiui išrikiuoti jėgas, išnaudojant lanksčią internetinę terpę. Neatsitiktinai Aleksejus Navalnas, bene ryškiausia naujojo Rusijos opozicinio judėjimo figūra, pradėjo savo veiklą kaip valdininkų korupciją kritikuojantis tinklaraštininkas, o po to atsidūrė daugiatūkstantinių minių pirmosiose gretose.
Lyderių pasiekimų nepakako
Kaip šią savaitę pasirodžiusiame „OpenDemocracy“ straipsnyje primena Viačeslavas Kozlovas, dar 2011 metų gruodį, prieš antrąjį Valstybės Dūmos rinkimų turą, vienas populiariausių Rusijos interneto portalų Gazeta.ru netikėtai pašalino kartu su nevyriausybine organizacija „Golos“ (liet. „Balsas“) kurtos pilietinės pažeidimų rinkimuose stebėjimo platformos reklamas. Tuometinis portalo vyriausiasis redaktorius Michailas Kotovas tikino, kad papildomos vietos prireikė komercinėms reklamoms. Jo padėjėjas Romanas Badaninas, vienas projekto idėjos autorių, protestuodamas atsistatydino. M. Kotovas tai padarė tik 2013 metais, paaštrėjus nesutarimams su Gazeta.ru savininku, milijardieriumi ir „Afisha-Rambler-Sup“ žiniasklaidos grupės savininku Aleksandru Mamutu.
Įdomu tai, kad ir M. Kotovą pakeitusi Svetlana Lolajeva poste išsilaikė vos pusę metų. Ją praėjusių metų rugsėjį pakeitusi Svetlana Babajeva inicijavo rimtas permainas: pakeitė daugelį Gazeta.ru skiltininkų, pradėjo publikuoti Rusijos Tyrimų komiteto spaudos tarnybos vadovo Vladimiro Markino tekstus, ieškojo kuo pakeisti žurnalistus ir redaktorius, nesutikusius su pasikeitusia redakcine politika.
Dar didesnė drama lydėjo permainas kitame A. Mamutui priklausančiame interneto leidinyje Lenta.ru. Kaip rašo „OpenDemocracy“, šių metų kovo 12 dieną Rusijos žiniasklaidą reguliuojanti valstybinė agentūra „Roskomnadzor“ įteikė Lenta.ru redakcijai perspėjimą dėl publikuoto interviu su vienu Ukrainos kraštutinės dešiniosios organizacijos „Dešinysis sektorius“, aktyviai dalyvavusios Maidano revoliucijoje, lyderių Andrijumi Tarasenka. „Roskomnadzor“ gana netikėtai pareiškė, kad A. Tarasenkos dėstomos mintys „kursto rasinę neapykantą“, o Lenta.ru – pažeidžia „kovą su ekstremizmu“ reglamentuojančius teisės aktus.
Tą pačią dieną iš pareigų buvo atleista Lenta.ru vyriausioji redaktorė Galina Timčenko, šias pareigas ėjusi nuo 2004 metų. Tačiau portalo darbuotojai nedelsdami mūru stojo už ilgametę vadovę. Tą pačią dieną išpublikuotame viešame laiške skaitytojams jie prabilo apie „tiesioginį spaudimą Lenta.ru redakcijai” ir „pažeidimą masinio informavimo priemonių įstatymo, kalbančio apie cenzūros draudimą”.
„Bėda ne tai, kad mes neturime kur dirbti. Bėda tai, kad mums, panašu, nebėra ką skaityti“, – skambiai dabartinę Rusijos interneto žiniasklaidos padėtį įvertino „maištininkai“ iš Lenta.ru. 38 žurnalistai, įskaitant iš A. Tarasenkos interviu ėmusį specialųjį korespondentą Ilją Azarą, jau kitą dieno po susitikimo su naujuoju vyriausiuoju redaktoriumi Aleksejumi Goreslavskiu savo noru išėjo iš darbo.
Akivaizdu, jog vadovų kaitą lėmė ne prasti rezultatai. Vadovaujant G. Timčenko, portalas Lenta.ru buvo tapęs skaitomiausiu Rusijos internetinės žiniasklaidos leidiniu. Sausį ir vasarį, per patį neramumų Ukrainos sostinėje Kijeve įkarštį, Lenta.ru surinko daugiau nei 20 mln. unikalių apsilankymų per mėnesį. RBC ir „Vedomosti“ duomenimis, bent 2012 metais naujienų portalas dirbo pelningai.
„Uždėjus apynasrį Lenta.ru, Rusija liko apskritai be nepriklausomų interneto žiniasklaidos platformų, kurios kasdien sutrauktų milijoninę auditoriją“, – konstatuoja V. Kozlovas. Pati G. Timčenko interviu mažesniam nepriklausomam interneto portalui Slon.ru teigė žinojusi, kad portalo sėkmė atkreips „kieno nors – ar Kremliaus, ar mūsų savininko oligarcho – dėmesį“, ir tai esą buvo pagrindas nerimauti.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
Kaip dingo iš LRT pokalbių laidos ir padorūs protingi žurnalistai?Kaip pasmaugta
„Respublika?Nereikia žvalgytis ir stebėtis,kas vyksta kitur,pas mus vyksta tokie pat dalykai,tik pridengta skylėta demokratijos skraiste.
Putinas diegia minties eutanaziją. Ar pavyks?
Juk portalui palaikyti nereikia tiek daug lėšų, tereikia doriems žurnalistams išlaikyti darbingą komandą ir pakeisti reklamavimo politiką – atsisakyti sisteminių oligarchų reklamų, pasaulis juk pakankamai platus. Taip Putinas pastūmės žiniasklaidininkus persiorientuoti nuo tarnybos Kremliui prie brandaus ir atsakingo pilietiškumo. Kiek sunkiau bus su gandais iš valdančiųjų viršūnių, bet juk ten visi nuperkami…
Lietuva kaip bandimo laukas Rusijos ziniasklaidos laisvei.Laikrastis „Respublika” – pats tipiskiausias pavizdys.
„Kremliaus išjudintas procesas, anksčiau apribojęs nuomonių įvairovę šalies televizijos kanaluose, o vėliau ir spaudoje, dabar, panašu, grasina per Vladimiro Putino vadovavimo metus internete susikūrusiai alternatyviai informacinei erdvei”Juk tas pats vyksta ir Lietuvoje…
man rods mes esam jau gerokai Rusiją pralenkę. panaikinta Pipedija – Linksmoji enciklopedija, iškart po to, kai kažkas pamėtė jos linksmų komentarų apie mūsų politikus ir jų sąsajas su Vilniaus Brigada. Nors duomenys paimti tik iš viešos spaudoos. panaikinta aidai.us. JAV lietuviško žurnalo „Aidai’ archyvas internete. Iškart po to, kai kažkas į internetą įkėlė Vinco Krėvės pokalbių su Molotovu pasakojimo ištraukas. panaikinti anoniminiai komentarai LRT.lt, bernardinai.lt, buvo panaikinti ir literaturairmenas.lt, šatėnai.lt, slaptai.lt ir kt. anoniminiai komentarai. tas pats čia reklamuojamas portalas alfa.lt įsivedė šnipinėjančią DIQUS „netvorką” komentaruose. Todėl dabar tiek bernardinai, tiek alfa.lt mėto straipsnius į tiesos.lt, kad bent kas nors juos perskaitytų, kaip ir Laučiaus LRT.lt kelia savo straipsnius į delfį, nes nebeprisivilioja skaitytojų. angliškoji wikipedija Lietuvai yra pateikiama… Skaityti daugiau »
sprendžiaant pagal kėgėbistų, kurie dabar priklauso seimo „nacionaliniam saugumui”, straipsnius alfoje, galima visgi spėti, kad kgb kontroliuoja mūsų viešą erdvę.
o čia apie DISQUS, kurią įsivedė alfa.lt ir kuris kelia grėsmę mūsų kompų saugumui, nes į kompą įsodina „web bug”:Disqus Spies On You!(citizensteven.blogspot.ca/2011/06/disqus-spies-on-you.html)
o čia iš tikrosios, neiškastruotos angliškos wikipedijos apie DISQUS: en.wikipedia.org/wiki/Disqus
redaktorė,buvusi kovotoja,dabar galima stebėti kaip virsta propagandiste.Jau galvojam nesisakyti.
Rusija turetu pasimokyti is Lietuvos,kaip uzciaupti laisva spauda!Putinui dar toli iki musu…
man tai idomu jeigu neliktu rusijos,tai lietuva butu isviete,o koloborantus mocintu sartyre.patikekit,bet izdavikai prieina liepto gala,nes atejas svetimtautis bosas engejas jis juos patvarkys,kylpa.man rusija ne pavyzdys, bet rusija neturi kitos iseities.domekites piramides virsune,o ne apacioje knaisiojasi,per jus ispruselius kabutese ir klupom ,kur klupom
Cenzura Lietuvoj veikia neblogiau nei Rusijoj. Tik musu cenzoriai garsiai rekia apie suvarzymus svetur kad nukreipti demesi nuo savo veiklos..