Lėta mirtis: kaip nyksta Rusijos interneto laisvė

Antanas Manstavičius | Alfa.lt

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie lėtą nepriklausomo „Runeto“ mirtį. Ekspertai perspėja: rusakalbio interneto lauke, kuriame pastaruoju metu pradėjo aktyviau reikštis Rusijos valdžios pareigūnai, lieka vis mažiau žodžio laisvės. Kremliaus išjudintas procesas, anksčiau apribojęs nuomonių įvairovę šalies televizijos kanaluose, o vėliau ir spaudoje, dabar, panašu, grasina per Vladimiro Putino vadovavimo metus internete susikūrusiai alternatyviai informacinei erdvei. Kol kas nematyti, kas tai galėtų sustabdyti.

Kai 2011 metais dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų per šalčius ėjo į didmiesčių gatves protestuoti dėl suklastotų Dūmos rinkimų rezultatų, būta vilties, jog pasaulis išvys dar vieną „Twitter revoliuciją“, panašią į tai, kas paraleliai vyko Vidurio Rytų arabų šalyse. Tačiau socialiniais interneto tinklais koordinuojami protestai Rusijoje pamažu išsikvėpė, ir jau ankstyvą 2012 metų pavasarį oficialų V. Putino sugrįžimą į valdžios Olimpą užginčyti bandė pastebimai sumažėjusios aktyvistų grupės. Revoliucija, ar bent pirmas atviresnis dialogas su valdžia, taip ir neįvyko.

Tačiau Rusijos valdantieji, panašu, išmoko pamoką. Pernelyg ilgai buvo kliautasi beveik vien efektyviais, tačiau kiek senstelėjusiais valstybinės propagandos kanalais, visų pirma – valstybės tiesiogiai arba per tarpininkus, tokius kaip dujų milžinė „Gazprom“, kontroliuojamais televizijos kanalais. Režimo oponentams tai suteikė laiko ir erdvės naujam mūšiui išrikiuoti jėgas, išnaudojant lanksčią internetinę terpę. Neatsitiktinai Aleksejus Navalnas, bene ryškiausia naujojo Rusijos opozicinio judėjimo figūra, pradėjo savo veiklą kaip valdininkų korupciją kritikuojantis tinklaraštininkas, o po to atsidūrė daugiatūkstantinių minių pirmosiose gretose.

Lyderių pasiekimų nepakako

Kaip šią savaitę pasirodžiusiame „OpenDemocracy“ straipsnyje primena Viačeslavas Kozlovas, dar 2011 metų gruodį, prieš antrąjį Valstybės Dūmos rinkimų turą, vienas populiariausių Rusijos interneto portalų Gazeta.ru netikėtai pašalino kartu su nevyriausybine organizacija „Golos“ (liet. „Balsas“) kurtos pilietinės pažeidimų rinkimuose stebėjimo platformos reklamas. Tuometinis portalo vyriausiasis redaktorius Michailas Kotovas tikino, kad papildomos vietos prireikė komercinėms reklamoms. Jo padėjėjas Romanas Badaninas, vienas projekto idėjos autorių, protestuodamas atsistatydino. M. Kotovas tai padarė tik 2013 metais, paaštrėjus nesutarimams su Gazeta.ru savininku, milijardieriumi ir „Afisha-Rambler-Sup“ žiniasklaidos grupės savininku Aleksandru Mamutu.

Įdomu tai, kad ir M. Kotovą pakeitusi Svetlana Lolajeva poste išsilaikė vos pusę metų. Ją praėjusių metų rugsėjį pakeitusi Svetlana Babajeva inicijavo rimtas permainas: pakeitė daugelį Gazeta.ru skiltininkų, pradėjo publikuoti Rusijos Tyrimų komiteto spaudos tarnybos vadovo Vladimiro Markino tekstus, ieškojo kuo pakeisti žurnalistus ir redaktorius, nesutikusius su pasikeitusia redakcine politika.

Dar didesnė drama lydėjo permainas kitame A. Mamutui priklausančiame interneto leidinyje Lenta.ru. Kaip rašo „OpenDemocracy“, šių metų kovo 12 dieną Rusijos žiniasklaidą reguliuojanti valstybinė agentūra „Roskomnadzor“ įteikė Lenta.ru redakcijai perspėjimą dėl publikuoto interviu su vienu Ukrainos kraštutinės dešiniosios organizacijos „Dešinysis sektorius“, aktyviai dalyvavusios Maidano revoliucijoje, lyderių Andrijumi Tarasenka. „Roskomnadzor“ gana netikėtai pareiškė, kad A. Tarasenkos dėstomos mintys „kursto rasinę neapykantą“, o Lenta.ru – pažeidžia „kovą su ekstremizmu“ reglamentuojančius teisės aktus.

Tą pačią dieną iš pareigų buvo atleista Lenta.ru vyriausioji redaktorė Galina Timčenko, šias pareigas ėjusi nuo 2004 metų. Tačiau portalo darbuotojai nedelsdami mūru stojo už ilgametę vadovę. Tą pačią dieną išpublikuotame viešame laiške skaitytojams jie prabilo apie „tiesioginį spaudimą Lenta.ru redakcijai” ir „pažeidimą masinio informavimo priemonių įstatymo, kalbančio apie cenzūros draudimą”.

„Bėda ne tai, kad mes neturime kur dirbti. Bėda tai, kad mums, panašu, nebėra ką skaityti“, – skambiai dabartinę Rusijos interneto žiniasklaidos padėtį įvertino „maištininkai“ iš Lenta.ru. 38 žurnalistai, įskaitant iš A. Tarasenkos interviu ėmusį specialųjį korespondentą Ilją Azarą, jau kitą dieno po susitikimo su naujuoju vyriausiuoju redaktoriumi Aleksejumi Goreslavskiu savo noru išėjo iš darbo.

Akivaizdu, jog vadovų kaitą lėmė ne prasti rezultatai. Vadovaujant G. Timčenko, portalas Lenta.ru buvo tapęs skaitomiausiu Rusijos internetinės žiniasklaidos leidiniu. Sausį ir vasarį, per patį neramumų Ukrainos sostinėje Kijeve įkarštį, Lenta.ru surinko daugiau nei 20 mln. unikalių apsilankymų per mėnesį. RBC ir „Vedomosti“ duomenimis, bent 2012 metais naujienų portalas dirbo pelningai.

„Uždėjus apynasrį Lenta.ru, Rusija liko apskritai be nepriklausomų interneto žiniasklaidos platformų, kurios kasdien sutrauktų milijoninę auditoriją“, – konstatuoja V. Kozlovas. Pati G. Timčenko interviu mažesniam nepriklausomam interneto portalui Slon.ru teigė žinojusi, kad portalo sėkmė atkreips „kieno nors – ar Kremliaus, ar mūsų savininko oligarcho – dėmesį“, ir tai esą buvo pagrindas nerimauti.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.