„Naratyvų“ serijoje Andrius Švarplys pateikia nestandartinį požiūrį į atkurtos Lietuvos valstybės raidą bendrame Europos Sąjungos kontekste, dažnai remdamasis Manuelio Castells analize. Nėra abejonės, kad jis teisus atkreipdamas dėmesį į visiems antiglobalistiniams judėjimams būdingą maištą prieš vis greičiau vykstančią visuomenių poliarizaciją, „elito“ ir tautų atskirtybę. Tai svarbi tiesa – ją Antanas Kulakauskas savo publikacijoje išreiškė nepriekaištingai aiškiai: viskas pasauliniu mastu juda link naujos, bet jau globalinės vergovės. Nors daugelio nuomone, į chaosą grimztančiame dabarties pasaulyje ryškėja tikėjimo D-vu aktualumo bei tam pasipriešinimo konfliktas, vos ne kaip pamatinė ateinančios globalinės kolizijos forma, šioje „naratyvų“ serijoje tikėjimo problema paliečiama tik tradicijų ir tautiškumo požiūriu, tačiau Autoriui nusišalinus nuo savo nuomonės pats dėstymas pasidarė iš esmės ateistinis, todėl tikinčiajam nėra apie ką diskutuoti, nes viskas ignoruoja nuoseklų įsitikinimą, kad D-vas yra ne vien žmogaus ir istorijos Viešpats, bet ir Tas istorijos Dalyvis, Kuriam priklauso paskutinis žodis. Tokiu atveju įsidėmėtina tik tai, kaip tiksliai Autorius perteikia religinį tautinės ideologijos pobūdį:
„Tautos metafizikoje Tauta nepaleidžia individo kurti savo gyvenimo projekto – neprognozuojamo, radikaliai neapibrėžto, rizikingo. Dėl šios priežasties čia nėra ir tokio paties radikalaus skirtingumo galimybės, negali būti ir radikalios kritikos. Asmuo uždaromas Tautoje, kuriamas kolektyvinės moralės numatant, kad tai aukščiausias gyvenimo realizacijos tikslas. Sąjūdžio metais ypač populiari Justino Marcinkevičiaus žodžiais sukurta daina byloja: Tai uždaryk mane/ Tėvyne savyje/ Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro/Taip kaip uždaro vakarą naktis/ O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“. – TAUTA IŠ ESMĖS ČIA YRA D-VO, TIESOS, AMŽINYBĖS, PRASMĖS IR LAISVĖS SINONIMAS (didžiosios yra mano – LP past.). Šioje tautos metafizikoje […] atnašaujamos E. Durkheimo ir daugelio kitų religijotyrininkų, sociologų, antropologų aprašytos archajiškos bendruomenės gyvybės, mirties, amžinybės, antlaikiškos gyvųjų ir mirusiųjų bendrystės, kraujo, kančios MIŠIOS. Esmiškai būtent tokia samprata grindžia lietuviškos tautinės tradicijos politinę mintį. Lietuvių tautos nupolitinimas iš tiesų reiškia jos nukultūrinimą, o tai atitinka ištikimybės moralinei tautos bendrystei sulaužymą. Tik tokiu būdu galima suvokti lietuvių tautininkų mąstymą ir retoriką apie išdavystę, kosmopolitų puolimą, savus ir priešus. Tai nesekuliarizuotos, religinį braižą turinčios sąmonės bruožas, būdingas į tradicinės kolektyvinės moralės teikiamą prasmę ir tapatybę orientuotai pasaulėžiūrai.“
Pasakyta taikliai. Nėra abejonių, kad būtent toks suvokimas slypi Maironio, dažnai net Maceinos, taip pat jų meto užsienio katalikų mąstysenoje (pvz., Julijaus Evolos), tik jis ten iki galo dar neišsikristalizavęs, nes jų laikais tradicinės katalikų pasaulėžiūros dar nebuvo pasiekęs reikalas totaliai kapituliuoti – tikėjimo krizę jis sukėlė jau po II Vatikano Susirinkimo.
Iki pat mūsų dienų išlikęs (nes dėl antivokiško „trijų Smolensko pulkų“ sindromo buvo sovietų toleruotas) maironinis tautiškumas nebeištenka krikščioniškos frazeologijos rėmuose – jis reikalauja naujo religinio statuso bei pripažinimo!
Savo ruožtu esu paskelbęs Tiesos.lt portale keletą „eusebinių“ „naratyvų“ apie konstantininės krikščionybės raidą. Juos paskatino susipažinimas su imperatoriaus Konstantino laišku 325 m. Visuotiniam Bažnyčios susirinkimui Nikėjoje, privertusiu mane įtarti, jog buvo sukurta iš esmės nauja religija „gentims“ (hebr. gōjīm), prisiskyrusi sau pirminės abraominės semitinės („jokūbinės“) Bažnyčios tąsą, o pačią pirminę Bažnyčią, pagonių romėnų išvarytą iš Palestinos ir išblaškytą, įtarti buvus išduotą: visa žydų tauta, išskyrus keliasdešimt biblijinių asmenų, paskelbta „D-vžudžiais“, o po Siriją ir Palestiną pasklidę tūkstančiai krikščionių žydų – „eretikais“. Beje, šios mano išvados komentaruose buvo užpultos iš antisemitinių pozicijų ir be jokios analizės „Jotos“, tačiau niekas iš istorijos specialistų nesureagavo.
Lietuvoje ryškėja tendencija dabartinę tikėjimo krizę aiškinti ne tiek iš krikščioniškų pozicijų, kiek iš tautiškai religinių – su tuo susidūriau ir per monsinjoro Alfonso Svarinsko antrųjų mirties metinių minėjimą Partizanų parke. Ten doc. Lina Šulcienė išdėstė teiginį, neva netekus ryšio su tauta, netenkama ir ryšio su D-vu. Vėliau parašiau jai laišką aiškindamas, jog tai iš esmės tas pats požiūris, kurį Baltstogės vyskupas išreiškė užrašu bažnyčioje prie stendo su Armijos Krajovos kulkosvaidžiais: „Kas neturi žemiškos tėvynės, tas neturi ir Dangiškos“. Neseniai Vytautas Sinica panašiai išgyrė Armijos Krajovos elgesį su savo broliais katalikais lietuviais pateikdamas jį kaip pavyzdį, kaip reikia ginti savo požiūrį į tautiškumą ir valstybingumą. Deja, L. Šulcienė man neatsakė.
Kadangi ši tema aktuali ne vien man ar jai, neturėdamas atsakymo pridedu prie savo laiško dar tokį viešą postskriptą:
„Patariu Jums nusekti paskui eusebijus ir eilinį kartą išmesti iš šventyklų „naujus“ (krikščioniškus) personažus pãskui senesnius antikinius bei įstatyti tautinius! Atėjo laikas perinterpretuoti D-vo tautą kaip „dievišką Tautą“, realizuojamą kiekvienoje pasaulio tautoje pagal (dar toleruojamo) Kūrėjo planą neva kaip D-vo kuriama Tauta. Iš pradžių buvo žydai, kurie tą planą, „savaime aišku, atmetė“, paskui – romėnų imperijos (poeusebinės Romos Katalikų Bažnyčios) tauta, o dabar – pomirtinių Prabočių bendrijos šventoji religinė Tauta, kiekviena savoje Dangiškoje Tėvynėje, kuri adoruojama prie altorių, kuriai aukojamasi, kuri svetimųjų nukryžiuota, bet prisikelia, su kuria jungiamės Komunijoje. Galima net palikti visus sakramentus, šitaip juos perinterpretavę. Išganytojas – tai į kiekvieną tautą su naująja sandora ateinantis D-vas, Kuris suteikia jai jėgų išgyventi, pvz., dialektinėje kovoje su kitomis tautomis, jei tik ji šventai laikosi savo senųjų papročių (Moralės < moralis, mores). Jo Nukryžiavimas simbolizuoja dieviškos Tautos nukryžiavimą ir prisikėlimą. Tiesa ir moralė čia nėra visiems tas pats (kaip jau minėta, AL AKBAR! – „krikščionims“ netinkamas šūkis!), bet jos nėra ir santykinės, nes ir tiesa, ir moralė plaukia iš unikalaus D-vo duoto Tautiškumo, o tiesa yra tai, kas reikalinga Tautai išgyventi (pvz., kuriant savo valstybę kaimynų sąskaita, jei tie „kresai“ pasiduoda aptautinami – plg. Sinicos siūlomą lenkų tautinio požiūrio į Valstybę pavyzdį): Moralė yra etalonas elgesio, kuris šią akimirką atitinka aktualią Tautos tiesą (pvz., Armijos Krajovos vykdytas egzekucijas).
Todėl patariu Jums galutinai išmesti tradicinį „žydelį“ J-zų į „istorijos sąvartyną“ – Jis Jūsų neišgelbės! Pradžiai dėl mandagumo vardą dar galima palikti, bet suteikti jam lietuvišką turinį (plg. maskolių „русскаво Христоса“, laiminantį ruskių karius „laukinių čečėnų“ genocidui – visai atitinka Sinicos idealą). Bet jau gink D-ve, nieko bendro neturintį su jokiais „žydeliais“, kurie pačią čia dėstomą dieviškąją Tautą atmetę (= nužudė D-vą!) vardan „materialių siekių užvaldyti pasaulį“. Kaip sakė šv. Fiūreris, gerai kad jų yra, kitaip būtų reikėję juos sugalvoti. Juk turi būti koks nors matomas „blogio nešėjas“, skelbiantis „absurdus“ apie neva visiems privalomą Vieną Tiesą ir Dorovę. Toks patogus „blogio nešėjas“ tegu ir toliau išlieka visiems laikams, nes jo buvimas padeda rasti sąjungininkų kovoje už savo Švč. Tautos išlikimą: если в кране нет воды, воду выпили жиды.
Nepretenduodamas būti antruoju Pauliumi, pakartosiu jo stiliumi:
Pasakysiu Jums paslaptį: Mesijui TIKRAI atėjus, jokio skirtumo tarp abraomitų nebeliks ir visi tie „blogio nešėjai“ „žydeliai“, kurie dabar yra halachiniai ir mesijiniai, susivienys į Vieną Tiesą išpažįstančią vieną D-vo tautą kartu su Vieną Tiesą išpažinusiais musulmonais salafitais bei krikščionių likučiais, susitelkusiais aplink mesijinius, ir stos į Armagedono kovą su mongoloidinėmis Gogo-Magogo ordomis ir su Antikristo sodomodemokratais bei savo Tautą dievinančiais „katalikais“. Antikristas labai dosniai skatins visas tautiškumo religijas, taigi ir V. Sinica ras sau šventą vietą, tačiau „pragaro prakurais“ (musulmonų posakis) netaps tik į D-vo Tautą susivienijusios gentys. Jau ir dabar matyti, kuris kam artimas, o kuris kam svetimas.“
Visų šventųjų litanija:
Švenčiausioji Žemynos Motina Visatos Karaliene, išgirsk mus!
Švenčiausioji Tauta, išklausyk mus!
Šventoji Žemyna, pasigailėk mūsų!
Šventasis Perkūne, prakeik lenkus ir įkvėpk Didžiąją Rusų Tautą mūsų neskriausti!
Visi šventieji aitvarai ir kaukai, melskite už mus!
Šventasis Palemone, melski už mus!
Šventieji Lietuvių Bočiai ir Prabočiai, melskite už mus!
Tautos Šventasis Kauno karo muziejaus Bokšto Bočiau, melski už mus!
Tautos Šventieji Kęstuti ir Vytautai, melskite už mus!
Tautos Šventasis Antanai Smetona, melski už mus!
Tautos Šventasis Justinai Marcinkevičiau, melski už mus!
Tautos Šventieji Abu Vytautai, Radžvilai ir Sinica, galbėkite mus!
nemažai kam tenka juo pabūti.Neduok Dieve pasipainioti nesąžiningo,nedoro,godaus,savanaudiško,prichopatiško žmogaus kelyje.Ir jei aplinka nepalanki,baili,nesolidari,nebendruomeniška,nekovojanti,-iš esmės nekrikščioniška,-tada skilimas ,tremtis,disidentavimas arba tragedijos.Įdomiausia,kaip žmonėms leidžiasi išplauti smegenis ir netgi pamilsta hitlerius?Dėl apčiuopiamos trumpalaikės naudos?Silpna Europos vieta-strategija.Ir Lietuvos taip pat.
Ooooooooooooho! ! !
Čia tai bent!
Šimtmečio vardo vertas Tekstas!
…
Kartais kai skaitau dr. Letą Palmaitį, prisipažinsiu, mane apima gili neviltis- niekada juk nepasieksiu tokio minties brandumo ir gylio.
Šį tekstą atsispausdinsiu ir pasidėsiu matomoje vietoje.
Padės nebesipainioti savo provincialiame nežinojime.
Mielas Prieteliau, Letai, bičiuli- AČIŪ!!!
Jetau. Nieko nesupratau
Joptajumatj, bliaxamuxa- kagda kas nibudj zastrelit šyta Palmajtysą?!!!
Nias jys dara davgiau žalos nej vysa krasnoznamionnaja Kolordanaja dyvyzyja.
Tokoj čeloviekas pavajyngiasnys už Grad yr S-400.
Jys pridara kasdien tėk rupiasčū, kad potom mums antpiačaj leke.
Tiak prašity brastkajas drg/tov./kmrd Mearkielj ar Golando spiac tarnibū patamas.
Riajkia pakrauty jam i padvala daug Volgodonsko gamibos cūkraus, gal tada ūžsyčaups!
325 m. Nikėjis suirinkimą sušaukė romėnų imperatorius Konstantinas, Jėzaus dieviškumas tampa oficialia dogma po balsavimo. Arijus ir jo du kolegos balsavo prieš. Jėzus dievu padarytas balsavimo pasekoje 217 už ir 3 prieš. Šiuo sprendimu Nikėjos susirinkimas tiesiogine prasme sukūrė fantastinį religinio Jėzaus įvaizdį… …”Bažnyčia žengė psichologiškai apgalvotą žingsnį, pradėdama fiziškai užiminėti pagoniškas vietas ir šventes- Mitros gimimo diena, gruodžio 25-oji, yra tik viena išlikusi iki šių dienų. Bažnyčios samprotavimą aiškiai išreiškė popiežius Grigalius I ( 590-604) 601m. savo nurodymuose abatui, besiruošiančiam vykti į Britaniją „Mes priėjome išvados, – rašė popiežius, – kad stabų šventyklos tarp tų žmonių turėtų būti be išlygų sunaikintos. Stabai turi būti sunaikinti, bet pačios šventyklos turi būti išvalytos švęstu vandeniu, jose pastatyti altoriai ir relikvijos suneštos.… Skaityti daugiau »
Krikščioniško fundamentalizmo esmė – neturtas, skaistybė ir tautinis – politinis apolitiškumas. Jeigu savo turtą saugome nuo vagių, su moterimi susilaukiame vaikų, tai tokiu atveju tikrai nesame krikščioniški fundamentalistai ir todėl tuo pačiu yra visiškai naturalu puoselėti bei ginti ir kitas žemiškas vertybes (gal net didesnes nei materialinė gerovė), tokias kaip savo tautiškąją kultūrą bei valstybę. Todėl
Razoblačyli, gady!
Dabar nigaliū ni sava klikuxa pasirašity, bliadj!
šiandien skaičiau porą kartų,da ryt kokius tris.Skaitysiu,skaitysiu kol ištobulėsiu.Gi žmogus negimė iškart tokia mintim-tobulino tobulino,tobulino save.Letai,ir aš taip darysiu.
Dėl nukryžiavimo – a tai kodėl Poncijus Pilotas sužrašė ” Žydų karalius” ? Man tai priimtinesnė versija išdėstyta R. Aslan knygoje „Maištininkas Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai”: „Kaip ir kiekvienam ant kryžiaus pakabintam nusikaltėliui, Jėzui buvo duota lentelė – titulus – ant kurios buvo užrašytas jo nusikaltimas. Ant Jėzaus titulus buvo užrašas – ŽYDŲ KARALIUS”. O nusikaltimas – karaliaus valdžios siekis, kurstymas maištauti. Tai kaip ir kiekvienas prieš jį ir po jo buvęs plėšikas ir revoliucionierius, sumaištį keliantis zelotas ir apokaliptinis pranašas – kaip Ezekijas ir Judas, Teudasir Atrongas, Egiptietis ir Samarietis, Simonas, Gioros sūnus ir Simonas, Kochbos sūnus,- Jėzus Nazarietis buvo nubaustas mirties bausme už tai, kad pareiškė teises į karaliaus ir mesijo mantiją.” Be to ir Biblijoje rašoma… Skaityti daugiau »
Gerb. Juozapai, Jūs L.Palmaitį pavadinote BIČIULIU. Ar tai jūs bitininkai? Bičiulių yra labai graži ir garbinga tarpusavio pagarbos tradicija. Jei esate tikri bičiuliai, tai žinote o jei ne, tai aš bitininkas galėčiau papasakoti. Pagarbiai Antanas
gal Jūs čia apie mūrininkus?
Gerb. Prieteliau, kiek bandau suprasti, Tamsta esat tas pats p. Antanas, su kuriuo anais sezonais čia kartais maloniai turėjom progų keliskart pabendrauti? Apie Lietuvos partizanus, apie… Tas pats gal? Jeigu taip, tai išties malonu. Pasigendu Tamstos, bet tikrai nepamiršau. Esam didelių įvykių prieslenkstyje, taip, taip- Pasaulis prie kokio buvom pripratę, greitai pasikeis ir niekada nebebus tok kaip buvo lig šiol.. Ruoškitės, Žmogau, nelengvos dienos , ech, ant senatvės ateina, p. Antanai, blogai bus,… Blogai. Nebent,… Nebent Aukščiausiasis susimylės músų ktašto. Bent. Bet argi mes rodom nors menkas pastangas D-vui? Letas Palmaitis? Aš? Na, daktaras Letas Palmaitis yra didis Žmogus. Šimtu metų į priekį ateitį pramatantis, D-vo malone ( ir sunkia Pareigos našta) apdovanotas Naujausių, Pabaigos laikų , mūsų laikų Apaštalas,… Skaityti daugiau »
Malonu, kad vėlyvu laiku prieš miegą galima gražių minčių paskaityti.Taip tas pats aš Antanas. Tik daug bėdų šeimyninių, tad nėra kada prisėsti ir pasiskaityti. Aš esu labai turtingas turėdamas tris seseris, bet jos visos reikalingos didelės globos. Niekas taip neatjaus ir nesupras kaip brolis ir sesuo. Netgi bažnytinė liturgija kreipiasi į susirinkusius kaip „broliai ir seserys” Tad šį vakarą paskaitęs JUOZAPĄ nudžiugau, kad iš minčių, nuomonių lauko Juozapas nepasitraukęs, su sava lietuviška leksika, šeimos manau paveldėtom tradicijom. Sėkmės. Pagarbiai Antanas. P.S. L. Palmaičio paskaitų aš pasiklausau.
asmens ir tautos santykis gromuliuojamas taip iškreiptai, tendencingai
ir angažuotas ideologiškai, kad tokį išankstinį citatos autoriaus nusistatymą
(kurį eksplotuoja ir LP, skleisdamas mesijinį judaizmą)
komentatoriai jau lengvai atpažinę,
A. Š. „Lietuvių nacionaliniame naratyve šiandien” retoriškai klausdami
(„Tikrasis motyvas? 2016-07-23 23, 23:53):
„Straipsnio autorius siekia įsiteikti VDU užvaldžiusiems kolegoms
– įvairių porūšių liberalams ir postmodernistams?”
Paskaitytumėte atidžiau ir atsakingiau A. Maceinos „Asmenį ir istoriją”
ar J. Girniaus „Tautą ir tautinę ištikimybę” ir kitų lietuvių katalikų darbus šia tema (neretai rašytus sudėtingomis gyvenimiškomis aplinkybėmis, neturint akademiniam darbui reikalingų sąlygų),
gal nepultumėte tokion puikybėn ar daugžodžiaudami kitų pamatinių įsitikinimų neužtempinėtumėte ant ideologinio pobūdžio mokymų kurpaliaus?
Gerb. p. Antanai, Sunku apsakyti, kaip nudžiugau, kad esat Tas Pats Antanas! Matot, mielas Antanai- toks reikalas- renkamės visi būrin kas galim, laiko, čėso mažai yr, o padaryt reikia daug, vaje, kaip daug reikia padaryti. Kiekvienas Saviškis- brasngesnis už auksus. Berazxumių čese, berazumių krašte darbų begalė. Ne tik šviesiausius reikia pakreipti link Tikro Kelio, ale ir berazumių gaila. Prapultin tekini bėga nesdidairydami, o juk kad ir kaip- lietuviškai šneka, savos genties kraujas, nors ir smarkiai pagadintas šėtono. Retavot reikia, kiek galima atgriebti, nes ir patys vieni kad ir teisingi, ale be visos genties palikę, sunyksim, pons Antanai. Turim užsispyrimo ir pasiutimo- dar nepadiduot, dar banyt padispardyt. Anūkai antraip užjuoks ir nefovanos. Jūsų karta, dalis mano kartos- Sibirus, ledjūrius perėję- ar… Skaityti daugiau »
S. Sužiedėlis „Aiduose” apie J. Girniaus „Tautą ir tautinę ištikimybę” (1961): Tautinę valstybę gindamas Juozas Girnius nesutarė su Jacques Maritainu, rašiusiu, kad „skirtingom tautinėm bendruomenėm nebūtina turėti atskiras savo valstybes. Bendroje valstybėje turi būti užtikrinta pagarba ir prigimtines teisės visiems, kad „drauge spontaniškai siektų susilieti į vienintelę aukštesnę ir sudėtingesnę tautybę”. Juozas Girnius laiko „palaiminimu to, ką savaime vykdo valstybės, savo valdžion apjungusios svetimas tautas”. Nėra abejones, kad Jacques Maritainas tokios prievartos neužgiria, bet jisai siūlo patiem žmonėm prisiversti ir įsipareigoti lydytis į aukštesnę bei sudėtingesnę tautinę bendruomenę. Dr. J. G. laiko tai pasikėsinimu ne tik į tautų „laisvę, bet ir į jų tautinę gyvybę”. Jeigu „airiai būtų stengęsi įsilieti į ‘aukštesnę britų bendruomenę’, o ne kovoję už tautinę bei… Skaityti daugiau »
Émiliui Durkheimui, švietėjiško sukirpimo ateistui,
religija tebuvo t. t. visuomeninės santvarkos metafora,
o moderniąją sekuliarizaciją jis įsivaizdavo kaip progresą.
Ar patikima, ar išmintinga A. Š. (pritariant L. P.)
rinktis transcendentinio Dievo atsisakiusių,
ateistinės pasaulėžiūros sociologo É. Durkheimo ir į jį panašių aprašymus,
keliu į lietuvių (ar kitų) „tautų metafiziką”
(atrama asmens, tautos ir Dievo santykiui aiškinti)?
Dievo atsisakiusieji neturi scenarijaus. Priėjo liepto galą, nes jų scenarijaus užuomazgoje buvo klaida, kuri neišvengiamai atvedė prie atomazgos – absurdo (totalinės savižudybės). Kiek pasaulis yra išsaugojęs Šventos dvasios, tiek jo ir išliks. Visa kita pražus.
Prie visos betvarkės Šėtonas dar sukūrė ir Vl MaželįII kad veidmainystė dar labiau bujotu.
Labas rytas. Kadangi pavadinote BIČIULIU, tai didelė atsakomybė sureaguoti, nes pirmą kartą tapę BIČIULIAIS ir patyrę pirmojo medonešio padovanotą gamtos dovaną – medų, BIČIULIS dalį medaus atiduoda tam kuris jam padovanojo pirmą bičių spiečių. Tad ačiū Jums, kad pakviečiate dalyvauti šio TIESOS tinklapio bičiulių kaip bičių spiečiaus komentatorių nuomonėse. Tik manau, kad nebičiuliška kai komentatoriai pradeda vieni kitus įžeidinėti užuot reiškę savo nuomonę straipsnio temai. Skubu į tarnybą nors ir senjoras, bet dar reikalingas ir labai jaučiuos reikalingas. Tad iki vakaro vienuose ar kituose tinklapių susitikimuose domintis kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Pagarbiai Antanas.
Labas rytas, gerb . Antanai.
.
Malonu.
Puiku!
Kai užsuksite, tai ir pasišnekēsim.
Lauksim.
…
…bitėms:
– Pasveikinkim dar vieną Tiesos Bičiulį.
Paglobokim, padėkim apsiprasti Spiečiuje.
Visiems geros dienos!
Iki.
Straipsnis, be abejo, labai blogas. Tačiau ne jo autorius dėl to kaltas, o jo įsitikinimai. Autorius, pasiklydęs, kaip dauguma šio pasaulio gyventojų, tarp savųjų įsitikinimų, gana protingai ir pakankamai įtikinamai propaguoja žmogiškų tiek klaidingų, tiek kažkiek teisingų įsitikinimų kokteilį. O straipsnis blogas tuo, kad iškelia daug įvairių laikų skaudulių ir nurodo ne tik kad neteisingą, bet ir visiškai blogą tų skaudulių panaikinimo būdą. Viena iš didesnių klaidų padaryta čia: „Jo Nukryžiavimas simbolizuoja dieviškos Tautos nukryžiavimą ir prisikėlimą.” — Nukryžiavimas simbolizuoja vieną gana paprastą dalyką. Dievas atsiuntė vieną iš savo Sūnų. Net ir dieviškas Sūnus patyrė asmeninę kančią, neteisybę, skausmą, patyčias. Todėl dabar kiekvienas žmogus, tuo labiau tikintis, neturėtų per daug skųstis dėl savųjų sunkumų gyvenime. Ir simbolizuoja dar vieną gana… Skaityti daugiau »
to Vlad Mazelis II , o kas sukūrė Dievą ir Šėtoną?
9 „+” ir nulis „-” prie Taitinėkultūros komentaro rodo komentatoriaus problemas bandant logiškai analizuoti tekstą: kur tekste parašyta, neva tautinė kultūra nėra vertybė? Ar Tautos sudievinimas bei maldos stalino (var. – Marcinkevičiaus) antkapiui yra „tautos kultūra”? Arba aš pats kvailys, arba tai elementarus stabų gaminimas ir stabmeldystė: „Neturėk kitų dievų, tik Mane Vieną!” Tai nereiškia „nustok mylėti savo tautą, nustok būti lietuviu” ar pan. Tai tik reiškia „Nedaryk iš savo tautos stabo!” Ar valstybė yra vertybė – tai čia pašalinis klausimas. Priešingai nei tikisi tie 9 pliusiukai, pasakyčiau, kad valstybė YRA VERTYBĖ tada, kada ji užtikrina savo tautos egzistenciją, bet yra blogybė tada, kada ji griauna savo tautą. Maskolių stabmeldiška daugiatautė valstybė naikino savo tautas, teokratinis daugiatautis islamo kalifatas nesunaikino… Skaityti daugiau »
Vytauto D., ne Vytrauto
Šaunu.
Dar ir dar kartą – fantastiškai gerai.
Tiesiai tarrrrrpuragėn!
Mąstymas, prielaidų patikimumas, jo nuoseklumas yra kiekvieno pareiga,
bet ne mesijinio judajizmo indoktrinacija.
Kam toks nirštas ir vingrybės,
akivaizdžiai iškraipant kitų sąžiningai pateiktus ir grindžiamus požiūrius?
Teisūs buvo graikai:
didelis žinojimas (enciklopedinės žinios ) pats savaime žmogaus nedaro išmintingu.
Pabaigai nerimtai:
jei esate neįžvalgus dėl „L. Palmaičio cituojamoje A. Švarplio pastraipoje” komentaro autorystės,
tai gal verta suabejoti ir dėl čia Jūsų skelbiamos mesijinio judaizmo eschatologinių perspektyvų?
Dėl „Jo Nukryžiavimas simbolizuoja dieviškos Tautos nukryžiavimą ir prisikėlimą.”-
” Korano sakinys: ” Jie jo nenukryžiavo” gali būti išverstas ir taip ” Jie nenumarino jo ant kryžiaus””. Šaltinis pusl. 139.M.Baigent knyga „Jėzaus byla”, Vilnius 2008. Alma litera.
Pirma -jei nebuvo jis nukryžiuotas pagal Koraną tai ir neprisikėlė, antra lavonai neprisikelia ir lavonai iš kapų nepabėga.
Sukurti galima ten (ten = erdvė), kur yra „buvo” ( = „mebuvo”) ir „bus”, t.y. LAIKE. Tad sukurti gali tik YRA anapus Savęs. Jei Yra yra, to yra niekas nesukuria. Aišku? Teisingai rašo Dėlnukryžiavimas: Žydų Karalius. Mesijas yra žmonijos Karalius atėjęs pas žydus, todėl visų pirma – Žydų Karalius. Konstantininis tikėjimas nemėgsta gilintis į Tūkstantmečio Karalystės problematiką, nes jau 325 m. Kontantinas lyg ir užbaigė Mesijinės Karalystės „statybas”. Tačiau kad ir kaip kas bandytų nurašyti pranašystes nuo ST iki Apreiškimo šv. Jonui, iš jų tikėtina būtent Karalystės su Žydų Karaliumi Mesiju versija, o tai panaikina ir daugelį ginčytinų klausimų, įskaitant ir „Karalystę ne šio pasaulio”, nes „šio pasaulio” yra tiek karalystės, kiek dar antikristų valdoma. „Ne šio pasaulio” visai nereiškia… Skaityti daugiau »
Kokią „indoktrinaciją” matote? Mesijinis judaizmas nėra gojų, todėl ir „doktrinos” neturi. Tai yra žydų sąjūdis, į kurį Jus gali priimti, jei žinoma, panorės ir jei Jūs LABAI panorėsit, bet to matomai niekad nebus. Šioje savo publikacijoje jo neindoktrinuoju, užsiminė jota, o Jūs prikibote. Mano NIKĖJIŠKAM tikėjimui mesijinis judaizmas nė kiek neprieštarauja, o kitokios išeities iš apokaliptinės lombardizmo-lefebvrizmo balos nematau. Žinoma, galima ir suklysti dėl L.Š., bet aš kažkodėl tik laukiau, kad dabar kažkas ims demonstruoti mano neįžvalgumą.
Dėl „eschatologinių perspektyvų” jau būta jotos „abejonių” pačiame pirmajame iš jos komentarų ta tema. Todėl įtariu, kad jota dabar tapusi vyru NorKūnu.
>2016-07-30 18:00, „Pagal Hebrajų kalendorių ši šventė gali įvykti bet kuriuo laiku lapkričio–gruodžio mėnesiais. Chanukos data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių“ – rašo Vikapedija laisvoji enciklopedija / Be to 2015m. Kijevo Radoje žydai Chanuką` šventė ne gruodžio 25 , todėl jūsų aiškinimo protas nepriima kaip ir aiškinimo apie Mitrą, kuris vedose minimas iki Kristaus.
Į žydų sąjūdį kad priimtų manau norų neužtenka. Reikia atlikti ritualinį apipjaustymą, išmanyti Talmudą. Sovietinio laikotarpio emigravę TSRS žydai, negalėjo maudytis bendrame duše, nes buvo neapipjaustyti. Jiems buvo dušai įrengti gatvėse. Buvo masinis žydų išvykimas ir jie buvo apgyvendinti kolonijomis. Kurių šeimų žmonos buvo ne žydės, tiesiog negalėjo prisitaikyti prie bendrų žydiškų reikalavimų, nekalbant jau apie organizacijas ar bendrijas. Daugelio grįžimas atgal į TSRS ar LTSR buvo toksai. Pasų neturėjo. Vaikams taip pat reikėjo turėti pasus. Žmonės užsiregistruodavo kaip vykstantys turistai, tik tuomet gaudavo dokumentus ir stengdavosi pabėgti. Bendravau su tokia viena žydiška mišria šeima grįžusia į Lietuvą, nes gal būt buvo šeimos apsisprendimas nepriimti ritualinių apipjaustymų.Priešingu atveju tu nesi žydas.
Labą Vakarą.
Tamsta uždavėte tipiškus abėcėlės pradmenų klausimus, bet tikiuosi jog Letas po Šabat rytoj Jums atsakys.
Lengva. Galiu net aš, bet LP, gal kokius 100000000 kartų tiksliau.
O kol kas maloniai kviesčiau pasidairyti kiek žemiau.
Pora naunausiųjų strasipsnių kaip tik prašosi dėmesio.
Iki.
Labas vakaras. Tokias painias istorines datas nusakyti tiksliai yra labai sunku. Tad vienų tiesa remiasi vienų istorikų faktais kitų kitais, Kaip ir ta pati kaimiška duona iš skirtingų kaimų, bet ji tikrai kaimiška ar ne? Atgavus nepriklausomybę ir išvykus su konferencija į Vakarų šalis, pamačiau kiek daug istorinės medžiagos, žinynų, enciklopedijų, kurių LTSR negalėjai pamatyti. Ėmiausi vieno istorinio leidinio. Ir ką gi? Kuo tolyn į mišką tuo klaidžiau dėl skirtingų autorių tų pačių faktų.Susisiekiau su vienu Lietuvos istoriku. O tas ir sako: „O tu paskaityk tokią ir tokią knygą jau išleistą Lietuvoje ir pamatysi kiek klaidų.” Aš jam atsakiau, kad mačiau. Tai gal man vadovautis pagal Lietuvos klaidatikius o ne pagal Vakarų enciklopedijas? Darbą užbaigiau aš asmeniškai su abejonėmis bet… Skaityti daugiau »
Tai ką, Letai,
kad net „LABAI panorėjęs” išsigelbėčiau, tapdamas mesijinio žydų sąjūdžio nariu,
dar privalėsiu, anot Antano, „atlikti ritualinį apipjaustymą, išmanyti Talmudą”?
Antanas, matyt, ne be pagrindo sunerimo.
Žinoma, įtariu, kad dar turės būti apipjaustyti ir Juozapas su Tarabilda.
O ką tuomet daryti Jotai?
Na, pons Antanai, balių pas mus nebūna. Vieni kitus iš darbų pažįstam. Iš veidų, gyvai- retenybė didelė. Praktiškai realiai nebūna. Aš asmeniškai gal 2 žmones iš didelio būrio po 1 kartą trumpai esu matęs. Nereikia. Visiems saugiau, niekas nieko net kankinami neišduos. Fiziškai negalėtų. Infiltrantams šansų nėra, nes tokį perkandam be vargo. Turime originalią ir veiksmingą patikros sistemą. Veikia ir dar dykai! Vien originali, genialiai paprasta idėja. Vot taip. Jeigu kas Tamstos vardu apsimetęs ateitû, rytoj jau matytume. Ir ką? Kaip visada, Neaaa, čia, nesakysiu. Bet gėda apgavikui nesvietiška búna. Buvom pagavę keletą. Dar ir dabar šiknas laižosi agentėliai.:) O dėl šios temos… Aš čia ne dideliausias specas. Aš tik pasivaikščioti išėjau. Bet jeigu pasitikite manimi- garbiuoju Letu pasitikėkite šimteriopai… Skaityti daugiau »
Letai, sveikiname- kontora Tamstai „neutralizuoti” jau cielus tri sobakas iš rūsių atsiuntė.
O tai jau kaip ir Įvertinimas!
Maranata!
Antanas nesikomentuoja su kažkokiais „NorKūnais” Juozapą pažįstu iš seniau skaitant jo kultūringus, logiškus komentarus. L. Palmaičio klausausi ir dalyvauju asmeniškai koferencijose. Kiti tegul turi savo nuomonę pagal savo lygmenį.
keliavimo po Europą režimas yra gerai,atviros sienos yra gerai,tačiau ties čia ir turi pasibaigti nerūpestingumas.ES turi permąstyti savo politiką ,- žmogui turi būti leisti gyventi kitoje šalyje tik 2-4 metus,na,dar suteikti teisę meilės ir vedybų pasekmėje likti gyventi svečioje šalyje,o visais kitais atvejais padirbėjęs,pasivečiavęs,pakeliavęs žmogus privalo grįžti į savo šalį ir kurti ją.
vyriska sneka, mldc///®∆Π©\\\>>>!!!!
man šis rašinėlis nepatiko. Mūsų geriausi dėstytojai kažką pacituoja, o reakcija – Pasaulio pabaigos „išvedžojimai”. Jų argumentas – kažkas įsivaizduokite neatsakė į laišką. Juokinga.
Buvau minėjime. Gražus, atmintinas renginys. Vedėja puikiai vedė renginį, sukūrė šiandien taip retai sutinkamą kilnią padėkos dvasią paminėtiems mūsų Tautos didžiavyriams. Dėkui mūsų Docentei. Puikūs ir kiti pranešimai.
Beje, man visiškai nepriimtini tokie dariniai – D-vas ir pan. Kodėl mes turime priimti tokias nesąmones? Net nesinori jų skaityti…
Kas toje nuotraukoje? Nesuprantu. Kaip ir su kuo tai susiję? Bendras vaizdas visumoje – kažkas gavosi lyg neišsiblaivius po neramaus miego arba dėl lėtinio miego stygiaus?
rado ką diskutuoti. Parašo – D-vas, K-tus ir diskutuokite. Į tokius nesusipratimus iš viso nereikia reaguoti…
ProPatrijone, sinicos kiaušini, o gal …Įstaigos pasiuntinuk-
Nenustebinai savo pasisakymu.
Jūs mokate savo dūdą pūsti.
Tik kokia išto nauda?
Ką gali pasiūlyti?
Lankstinukų/atmintinių rinkimų cirkui?
Tai kad tuo šūdu liaudis šeriama jau 26-ti metai.
Ir kas iš to?
Turėk savo Darwinus ir Enšteinus su jų psiasudo „mokslais”.
Bet geriau įlipk į medį su bananų keke dantyse- bent įrodymą pamatysim.
O tai, juk irgi anei įrodymų, anei patvirtinimų.
Tik tikėjimą stabais ir gali mums pasiülyti.
Tikėkite rinkimų ir demokratijos cirku!
Va ir visa jūsų zylių bei kontoros giesmelė.
Banalu!
Niekai, hmmm, ale tikrai.:)
Tu matei kaip…
O tai ko tada toks suprakaitavęs atlapatavai reaguoti?
Juk tvirtini jog net neverta?
Bet reaguoji net pasišokinėdamas:)
Nejuokink propagandonėli.
Čiuožk su savo makaronais į tv dėžę pas makaronytes, bent populiarus tapsi.
Negaišk su mumis laiko- juk tai tasip „nereikšminga”.
Kiek moka jums už neteikšmingų dalykų ßaudymą iš Peteliškino naujųjų haubicų?
.
PS:
– ką -vietą bagažo skyriuje prižadėjo, cucike?
O pedigry pall dįbers į bliūdelį ?
Toli juk skrisit…
Dėl apipjaustymų pirmojoje krikščionių Bažnyčioje skaitykime Apaštalų darbus bei Pauliaus laiškus (kad ir Gal 6:15). Dėl dabar prisikeliančios pirmosios (Jokūbo) Bažnyčios siūlau:
http://www.messianic.lt
Esi pirmasis (pirmoji? che-che), patvirtinęs identifikavimą,
ačiū!
Chanukos šventės nėra reikalo „nustatinėti” – ji visada yra kislevo 25 d. Bet kai kada kislevo 25 sutampa su gruodžio 25, o krikščionys iš pagonių kadais perėjo nuo žydiško lunarinio-soliarinio kalendoriaus į soliarinį. Daėjo?