Skelbiame Leto Palmaičio publikacijos baigiamąją dalį. Pirmojoje straipsnio dalyje (skaityti ČIA) kalbėta, kad gruodžio 25-osios data ne krikščionių paimta iš pagonių, bet priešingai: Nenugalimos saulės šventė įvesta tik 274 metais, kada krikščionybė jau buvo susiformavusi. Ankstesnės pagoniškos saturnalijos, skirtos pažymėti saulėgrįžai, negalėjusios turėti įtakos Kalėdų šventei, nes saulėgrįža baigiasi net 2 dienom anksčiau.
2. Kristus negalėjo gimti žiemą, jis gimė rudenį!
Antrasis paplitęs kritikų teiginys yra tas, kad Viešpats Mesijas negalėjo gimti žiemą – gruodžio 25-ąją.
Imkime ir minutėlei tam pritarkime: tegu Jis negalėjo gimti ne vien gruodžio 25-ąją, bet net ir kislevo 25 dieną, kuri pasitaiko net lapkričio pabaigoje. Panašius tvirtinimus neva remia du pamatiniai argumentai:
a) žiemos metu nuo Jerūšaláimo (Jeruzalės) iki Bēt Lèchemo (Betliejaus) dažnai sninga, niekas jokių avių lauke negano;
b) koheno (šventyklos kunigo, mūsų gradacijomis – „vyskupo“) Zecharijos (Zacharijo) tarnavimo Šventykloje laikas teko Avijos (Abijos) „skyriui“, t.y. buvo dar karaliaus Davìdo (Dovydo) burtų metimo keliu nustatyta eilė, o ji aštunta ketvirtojoje pamainoje po Hakoco. Mat Davidas suskirstė visus kunigiškos Levio genties, Mošė brolio kunigo Aharono palikuonių (tik pastarieji ir buvo tikri kunigai, turėję galią aukoti aukas, o kiti levitai buvo tarsi diakonai) gimines į 24 skyrius (žr. 1 Metr 24:3–10 ir Lk 1:5), anuo metu, suprantama, skaičiuojant nuo liturginių metų pradžios nisano 1 d.
Tuo remdamiesi, Kalėdų kritikai paskirsto tas visas pamainas per visus žydų kalendoriaus metų 12 mėnesių po dvi per mėnesį ir nustato, kad Viešpats Mesijas galėjęs gimti bet kuriuo atveju tik rudenį, nuo elūlio pabaigos iki chešvano pradžios, labiausiai tikėtina – tišrio mėnesį (saulės kalendoriuje tišris svyruoja tarp rugsėjo ir spalio), kada ir avys dar ganomos laukuose. Tuomet lyg ir lengva paskaičiuoti, kada Zecharija pradėjo ir kada baigė tarnystę Šventykloje (aštunta pamaina nuo nisano 1-os bus tamūzo antroji pusė iki avo 1-os), kada jo žmona Elišava (Eliševa, Elžbieta) buvo šeštame nėštumo mėnesyje (Lk 1:23–24, 36, o tai tevetas), kada gimė Jochananas Krikštytojas (dar plius trys mėnesiai, o tai nisanas) ir kada gimė Pats Išganytojas (dar šeši mėnesiai, o tai tišris), t.y. tarp rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos, kada avys dar ganomos laukuose. Problemiška yra tai, kad net jei visos pamainos tiksliai užbaigdavo savo tarnystes iki kitų metų nisano 1-osios, kaip turėjo būti keliamaisiais metais, turinčiais ne 12, bet 13 mėnesių, t.y. dar ir antrąjį adarą gale? Ar paskutinės keturios pamainos turėjo pakartotinai tarnauti dar vieną mėnesį?
(6) Maža to, juk dar Josefas Flavijus paliudijo, kad kiekviena pamaina tarnavo ne po pusę mėnesio, bet tik aštuonias dienas nuo šabato iki kito šabato imtinai (Flavijus, Žydų senovė, VII kn., 14 sk., 7 poskyris). Tai reiškia, kad tai pačiai pamainai tekdavo išeiti bent dukart per metus, o tokiu atveju nebelieka vilties, kad pirmoji pamaina kiekvienais metais pradės tarnystę nuo nisano 1 d., nes toji nisano 1-oji galėjo būti ne vien šabatas, bet ir bet kuri savaitės diena! Todėl galima galvoti tik apie pačią pradžią karaliaus Davido laikais, kada pirmoji pamaina galbūt pradėjo tarnauti per pirmąjį nisano šabatą, o galbūt tada tai ir buvo nisano 1-oji. Tačiau juk nuo tada prasidėjusi praktika nutrūko dėl 598–539 m. Babilonijos tremties. O žydams grįžus iš Babilonijos nelaisvės, niekas nelaukė tos nisano 1-osios, bet, kaip rašo Ezra, nuo septintojo mėnesio pirmosios dienos buvo pradėta atnašauti VARDUI deginamąsias aukas, nors VARDO Šventyklos pamatai dar nebuvo padėti (1 Ezr 3:1–6). Atnašavimai buvo pagrindinė kohenų pareiga. Tai reiškia, kad bent Antrosios Šventyklos laikotarpio kohenų tarnystė startavo tišrio 1-ąją, per kalendorinius Naujuosius metus. Ar dabar turime vėl skaičiuoti mėnesius iš naujo? Ne, nes juk paaiškėjo, jog tai beprasmiška: pamainos aiškiai kartojosi viena po kitos ta pačia tvarka metų metais, nepriklausomai nuo mėnesių ir nuo to, ar jų buvo 12, ar 13.
(7) Bet ir tai ne viskas! Per didžiąsias šventes – Pesachą, Šavū‘ōt (Sekmines) ir Sukkōt (Palapines), kai piligrimai iš visur plaukė į Šventyklą, visų pamainų kunigai išeidavo tarnauti kartu!
Kadangi tie švenčių laikotarpiai savaitiniai, įprasta tvarka nutrūkdavo ir atsistatydavo po švenčių. Teoriškai būtų galima ištirti visus žydų metus su visomis pamainomis ir šventėmis nuo 539 m. pr. Kr. ir iki pat mūsų eros pradžios, net ištaisant Dionizijaus Mažojo 5 ar 3 metų klaidą. Tačiau čia susiduriama dar su viena problema: skirtingai nuo karaliaus Davido laikų, kada būta tik 24 Aharono palikuonių šeimų galvų, apie eros pradžią jau būta vos ne 300 jų palikuonių, t.y. apytikriai, tarkim, 300 : 24 = bent 12 privalėjusių tarnauti Šventykloje kunigų kiekvienoje pamainoje, o tai daugiau nei reikia savaitei. Atkreipkime dėmesį į Luko pastabą apie Zechariją: „… pagal kunigų paprotį burtu teko jam įžengti į Viešpaties Šventyklos vidų ir aukoti smilkalus“ (Lk 1:8–9) [Turimas galvoje paauksuotas smilkalų altorius Šventyklos šventovėje. Jis buvo, įėjus į šventyklą per prieangį rytų pusėje, už pirmosios uždangos šventovės centre ties Šventų Švenčiausios uždanga. Tarp smilkalų altoriaus ir uždangos būta auksinės menoros pietvakarių kampe ir auksinio viršaus padėtinės duonos stalo šiaurės vakarų kampe.] Luko pastaba reiškia, kad vienoje pamainoje susirinkę kohenai giminaičiai mesdavo burtus, kuris kurį darbą atliks. Plg. ką sako Talmudas apie tarnystės praktiką švenčių metu (kada irgi būta daug tarnaujančiųjų): „Aštuntąją dieną jie mesdavo burtus, kaip ir per visas kitas šventes. Buvo nustatyta, kad pamaina, kuri aukoja jautį, negali to daryti ir kitą dieną, todėl vyko rotacija“ (Sukkā, 5 sk., 6 mišna, taip pat, 22 lapas).
(8) Dėl avių ganymo žiemą: Mišnos Mō‘ēd („Švenčių“) dalies Šekālīm („Šekeliai“) traktato 7 skyriuje, 4-ojoje pastraipoje, nurodoma, kad gyvuliai laukuose tarp Jerūšalaimo ir Migdāl-Ederio (netoli Bēt-Lechemo, Mch 5, 1–5, Pr 35:16,19, 1 Sam 17:12, Mt 2:6) skiriami Šventyklos aukoms, ir (pagal Rabi Jehūdą) tinka Pesachui, jei rasti per prieššventinį 30 dienų laikotarpį (plg. The Brill Reference Library of Ancient Judaism: The Halakhah by Jacob Neusner, I, Between Israel and G-d, Part A, 1932, p. 498 (ribota peržiūra), o tai gali būti ir vasaris!
Kad Judėjoje žiemą neretai sninga ir gali būti šalta, tai vis tiek ne mūsų keli laipsniai šalčio. Dažniausiai sausio temperatūra būna apie 8 laipsnius šilumos. Štai ką apie šios dienos Bēt Lechemą rašo kad ir svetainė „Bethlehem and Jericho Tours“ (Betliejaus ir Jerichono turizmas):
„Žiemos mėnesiai Betliejuje yra nuo lapkričio iki kovo, ir nors orai atšąla, jie tebėra šilti, palyginti su Europos žiemomis. Žiemos metu temperatūra svyruoja nuo žemiausių 7 laipsnių vidurkio sausį iki 25 laipsnių lapkritį ir balandį. Daugiausia lyja gruodį ir sausį – tai šalčiausi mėnesiai.“
Vargu ar prieš 2000 metų buvo šalčiau. Bent Artimiesiems Rytams būdingos avassi rūšies avys, kaip rašo atitinkamas Vikipedijos straipsnis, turi unikalių savybių, pvz., atsparumą ligoms ir parazitams, gebėjimą įveikti ilgus atstumus ganymo metu, iškęsti ekstremalias temperatūras ir pakelti nepalankias maitinimo sąlygas.“
Manytume, kad visi gruodžio 25-osios dienos kritikų argumentai yra mėgėjų sugalvoti ir neatlaiko rimtesnės analizės.
Išvada
Nėra pagrindo neigti Chanukos ir Kalėdų švenčių 25-osios dienos sutapimą kaip esminį argumentą už tai, kad ši Atnaujintosios Šventyklos šviesos šventė yra ir pirmųjų krikščionių žydų Kalėdos. Vadinasi, dabartiniai mesijiniai žydai Kislevo 25-ąją turėtų švęsti ir Mesijo atėjimą į pasaulį, net be specialaus „aristotelinio“ tyrinėjimo, ar tai Gimimo, ar Įsikūnijimo diena. Amen.
Na, lietuviai Kalėdas švęsdavo dar tais laikais, kai nieko nebuvo girdėję apie Jėzų Kristų. Ir švęsdavo dienai pradedant ilgėti. Ir melsdavosi ir tada, ir dabar – Dievui. O va tie, kurie nustojo melstis Dievui, o ėmė melstis Bog-ui ( Buch-ui ), nustojo būti lietuviais.
Gal ir gerai, kad sekuliarus pasaulis vis dar nežino tikros Jėzaus gimimo datos, kuri yra apreikšta – rugpjūčio 21 d. 7 metais prieš Kristų. Kelios citatos iš Urantijos Knygos, susijusios su šiuo įvykiu: —– „Baigiantis birželio mėnesiui, 8 m. pr. Kr., maždaug trims mėnesiams parėjus po Juozapo ir Marijos vedybų, vienos dienos pusiaudienį Gabrielis apsireiškė Elžbietai, lygiai taip, kaip jis vėliau pasirodė Marijai.”… „Gabrielis Marijai apsireiškė maždaug apie lapkričio vidurį, 8 m. pr. Kr., tuo metu, kada ji dirbo savo namuose Nazarete.”… „Jonas gimė Judaho mieste kovo 25 d., 7 m. pr. Kr. Zakarijas ir Elžbieta nepaprastai džiūgavo suvokdami, kad jiems gimė sūnus, kaip ir buvo žadėjęs Gabrielis, ir kada aštuntąją dieną jie vaiką atnešė, kad apipjaustytų, tada oficialiai jį… Skaityti daugiau »
Mantai tie žydai visai neįdomumu, saulėgrąžos diena buvo yra ir bus ir nėra jokoio skirtumo kelios minutės šen kelios minutės ten, senovėje žmonės ir negalėjo agūnos grūdo tikslumu nustatyti kada labai labai labai tiksliai prasideda saulės kiltis.
O asmens Jėzaus Kristaus iš viso nebuvo.
Ir pamąstymui klausimas: Kažin kaip atrodytų jei Europa, Vokietija švęstų Hitlerio pergalę prieš žydus, arba lietuviai švęstų žydų išnaikinimą Lietuvoje?
Dėkui, Letai, už labai įdomų straipsnį.
Vis dėlto, reikėtų aiškiai įsisąmoninti, kad tikram Kristaus sekėjui Jo gimimo data tėra nereikšminga smulkmena .
Lietuviai švęsdavo ne Kalėdas, bet saulėgrįžą. Kalėdos yra lotynų kilmės žodis Calendae „pirmoji mėnesio diena”, atėjės kartu su krikščionybe per lenkų kolęda. Kalendorius yra tos pačios kilmės: iš lenkų kalendarz, o tai iš lotynų calendarium nuo Calendae. Pasakymas apie lietuvius, švęsdavusius „Kalėdas”, rodo, kad arba neskaityta pirmoji dalis, arba iš viso nieko nesuvokta. Kalėdos gruodžio 25 – per VĖLU saulėgrįžai! O kad „neva” kiek minučių ten ir atgal neturi reikšmės, nes senovėje neva niekas nieko tiksliai nustatyti negalėjo, tai būtent dabar žmogus ne tik negali nieko pats nustatyti, bet tikėdamas „mokslo pažanga” nesuvokia net, kodėl užsidega elektra, kada paspaudžia mygtuką, nes mokyklą seniai baigė ir viską pamiršo. Jei dabar būtų pasaulinis karas, tai šie „pažangieji” po juo masiškai išmirtų, nes… Skaityti daugiau »
Dabar atsidaro visos išnašos išskyrus tą, kurį į Flavijų. Apmaudu, bet tai mano apsirikimas, kurį kartą jau taisiau, bet prireikus siųsti tekstą antrąkart, kažkodėl nusiunčiau su sena klaida iš flašo.
Nuoroda yra:
http://www.vehi.net/istoriya/israil/flavii/drevnosti/07.html ,
o mano klaida –
kad buvau per skubėjimą nurašęs istotriyja
su nereikalinga „t”.
Neapolio katedros mons. Vincenzo De Gregorio paprašė tikinčiųjų nepanikuoti,
o melstis, kai Šv. Januarijaus kraujas gruodžio 16 d. nesuskystėjo.
Jis suskystėdavo šią dieną prisimenant Vezuvijaus išsiveržimo metines 1631-12-16. Paskutinius trisdešimt metų kraujas suskystėdavo.
https://www.kerknet.be/kerknet-redactie/nieuws/ongerustheid-na-uitblijven-bloedwonder-napels
O planas vyko taip:
http://versijos.lt/nuo-mokymo-niekinti-iki-mokymo-gerbti-kaip-vyko-krikscionybes-judaizacija-1/
Yra toliau dar 2 ir 3 dalis.
Tiesa, Jėzaus gimimo garbei įdedu Kristaus gimimo šventovės Jeruzalėje vaizdą. Gal neištrins (straipsnių apie krikščionybės judaizaciją nespausdino):
http://fotoklub.lv/hram/index.html
Betliejuje. Galima patekti šone paspaudus paveikslėlį.
Dėkui Pačiam, tačiau mano publikacijos tikslas nėra ginčas dėl datos, bet ginčas su tais, kurie sieja Gruodžio 25-ąja su neva pagoniška kilme. Kad data neva nustatoma ne žiemą – ne mano, bet jų teiginys (tiesa, visai neseniai ir aš pats beveik tikėjau rudens versija, kol pagaliau ryžausi ją tikrinti).
O kas svarbu, ar nesvarbu, tai dar didelis klausimas. Jei D-vas įtsikūnija kaip visos žmonijos Gelbėtojas, būtent tai ir bus vienintelė reikšmingiausia data visoje žmonijos istorijoje.
Saulėgrįžą žmonija šventė gerokai iki pačių žydų atsiradimo… Pats pavadinimas – Kalėdos galėjo kilti ir iš pavadinimo – kaladė,blukis, kurį per žiemos saulėgrįžos šventę žmonės patampę, sumušę savo nelaimes, sudegindavo… Calendae irgi nuo tos pačios „kaladės” metinės šventės… Čia tik pasvarstymas… Na ir pati lotynų kalba kilo iš protolietuvių kalbos, o ne atvirkščiai…
Kaip matome iš Hmmo pasisakymų, žinios arba jų stoka visuomet įgauna ideologinį krūvį. Tai ypač aišku humanitarinių žinių atveju. Sovietmečiu kalbos ir literatūros mokytojai atliko didžiulį vaidmenį perteikdami vaikams tas žinias, kurių nebuvo istorijos mokymo programose. Dabar ateina laikas gilesniam patriotizmui, kuris neleistų „romantikams” girtis prieš visą pasaulį savo laukinėmis „žiniomis”, neva lotynų kalba kilusi iš pralietuvių arba neva lotynų calendae iš „lietuvių” kaladės (dalis „romantikų” bent tiek moka angliškai, kad savo „žinias” be vargo išplatins, be to, šalia esantys lenkai niekad nepraleis progos pasišaipyti iš „lietuvių tamsumo”). Per lietuvių kalbos pamokas būtina dėstyti kalbotyros pradmenis, kad vaikai žinotų, jog kalbų giminystė nustatoma pagal griežtus dėsnius, bet ne iš skambesio panašumo, nes uolūs „patriotai” nepraleis progos padaryti iš savo tautos… Skaityti daugiau »
Aš taip ir supratau jūsų publikacijos tikslą, tačiau koks pačio ginčo tikslas? Įrodyti, kad kažkas tikintis kažkokiu mitu yra neteisus? Jei neklystu mokslo pasaulis jau senokai atmetęs pagoniškos kilmės versiją ir sieja gruodžio 25d. su Marijos apreiškimu-Kristaus prasidėjimu bei žydų Velykomis kuomet Kristus buvo pasmerktas kančiai. Žinia, anuometinėje tradicijoje prasidėjimo ir nukryžiavimo laikas buvo tapatinami. Taigi kovo 25d. + 9 mėnesiai= gruodžio 25d., o rytų bažnyčioje skaičiuojančioje pagal graikiškąjį kalendorių – balandžio 6d. + 9 mėnesiai = sausio 6d. Gi, jūsų versijoje, mano galva, per daug trūkumų. Svarbiausias yra tas, kad ankstyvieji krikščionys beveik tris amžius iš viso neteikė jokios reikšmės Kristaus gimimui, tad ir gimimo šventės jokios nebuvo. Origenas apskritai gimtadienių šventimą smerkė kaip pagonišką dalyką. Todėl nepaprastai sunku… Skaityti daugiau »
priartės prie D-vystės ar nepriartės, jei nežinoma svarbiausia istorijoje data, kam tada mokytis visų kitų datų? Keistas Paties klausimas dėl ginčo tikslo. Su kuo ginčas? Pasižvalgykite po evangelikų svetaines – visur teigiama, kad katalikų šventės pagoniškos kilmės. Gal jie nieko negirdėjo apie „mokslo pasaulį”? Jei turite galvoje senovinę nuomonę, kad didžiųjų žmonių gimimas (jau neminint Įsikūnijimo) turi sutapti su mirties data, tai mokslas čia niekuo dėtas. Mano „ginčas” per pusę yra atsakymas į visokio plauko evangelikų bukletukus apie „Konstantiną”, „šeštadienio perkėlimą į sekmadienį” ir „pagoniškas Kalėdas” su visokiais velniškais siaubais. Kad per saulėgrįžą kažko būta, neturi nieko bendro su data, kuri nėra saulėgrįža. Tegu jie man į tai asako. Tačiau pati publikacija yra visai kitokios rūšies susidomėjimo rezultatas: kas buvo… Skaityti daugiau »
Atsiprašau už priveltas klaidas: skubant klaviatūra spausdina nereikalingas raides.
Dėkoju autoriui už motyvuotą aiškinimą ir tikros ekumeninės paskatos sklaidą.
Gerbiamasis, man žodis „ekumeninis” jo įprasta reikšme, panašiai kaip Pijaus X broliams, yra keiksmažodis. Skirtumas tas, kad jiems „ekumeninis” yra erezija, nes „ekumenizmo” atveju vienintelės tiesõs konstantinininkai pasirodo lygiame dialoge su schizmatikais (panašiai supranta ir „schizmatikai”, t.y. kadaise savo vakarietiškus brolius prakeikę pravoslavai – anuometinio patriarcho „atstovas viešiems ryšiams“ net trypė kojomis „lotyninikų” Komunijos „komunikantus” (t.y. ostijėles) [nors už tai Rytuose NIEKAD neatgailauta, jų ekumenininkai vis tiek lenda į ekumeninius dialogus su katalikais]. Užtat man dabar „ekumenizmas” yra keiksmažodis, kada bandoma sukalti iš suskaldytų konstantinininkų kažkokį neva pirminį „teisingą” padarą, nes tas padaras nuo pat 325 m. buvo neteisingas ir antisemitinis, po Bažnyčios iškaba palaikęs imperinius Romos interesus „Palestinos provincijoje” atsiremdamas į ją atsibasčiusius graikų kolonistus išvarytų (kartu su visa… Skaityti daugiau »
Sveikinu su Naujaisiais Metais, linkiu prasmės ir kūribingumo! Bet juk nebūtina mokytis datų jei nesi istorikas, užtenka žinoti apytikrį laiką. Visiškai nebūtina žinoti Aleksandro arba Cezario gimimo datos, kad suvoktum jų didybę. 😉 Kai dėl evangelikų, turbūt gausiai turite brangaus laiko jei sau leidžiate jį švaistyti žvalgydamasis po jų svetaines. Grįžtant prie gruodžio 25d. temos iki šiol nėra jokio įrodymo kodėl ji būtent ta, o ne kita. Yra tik kelios spėlionės ir jose nėra Chanukos. Pirmąją spėlionę susijusią su su Aureliano Sol Invictus vyravusią iki aštuoniolikto amžiaus jūs aprašėte pirmojoje dalyje. Antroji, vadinama kalkuliacijos teorija susijusi su rabiniškąją gimimo ir mirties tapatinimo tradicija. Tik lieka neaišku kaip joje vietoj dviejų dėmenų. t.y. gimimo-mirties atsirado trečias, t.y. įsikūnijimas-gimimas-mirtis. O toliau kaip… Skaityti daugiau »
Ačiū už dėmesį ir pasveikinimą – linkiu Jums, kad Naujieji taptų jums palaimintu Praregėjimu! Šiuolaikinė sutuacija, kai pačios konstamtiniškiausios bendruomenės formaliajam vadui pagaliau visos religos yra geros, yra ribinė. Todėl šioje sutuacijoje verta pažiūrėti į visus, kurie laiko save krikščionimis, nes nebėra bendruomenių, galinčių patvirtinti savo pretenzijas į absoliučią tiesą. Pagal atsparumą globalizmui tai galėtų būti pravoslavai, jei ne teritoriškai pati didžiausia Maskolijos bendruomenė, palaikanti genocidus vardan „Trečiosios Romos” interesų. Su Kristumi tai neturi nieko bendro. Tačiau net ir užsimerkus į tai (o užsimerkti negalima), nesugebėję sušaukti dešimtmečiais rengto visuotinio susirinkimo dėl kažkokių teritorinės jurisdikcijos nesutarimų, neleidžiančių net komunijinio bendravimo (!), pravoslavai parodė, kad jų vienybė yra fikcija: jie nėra vieninga Bažnyčia, o todėl negali pretenduoti atstovauti vienai vienintelei katalikiškai… Skaityti daugiau »
Dėkui už už sveikinimą ir palinkėjimus! Dėl evangelikų tai čia reikia suprasti kaip pokštą? Bet gi jūs rimtai. Siūlau susitarti kas ką vadina krikščionybe arba krikščionimis, tai padėtų išvengti nesusipratimų ir neaiškumų ateityje. Man idealus krikščionis – toks kaip Kristus. Tačiau šis idealas labai sunkiai įgyvendinamas, todėl artimiausia reikšmė būtų Kristaus sekėjas. Toks, kuris nesupančiotas prietarų ir bažnytinių dogmų, ieškantis Tiesos ir siekiantis tobulumo. O jums? Sakyčiau, keistokas posūkis, tačiau tebūnie mesijiniai žydai, jei tokia jūsų valia. Tuomet aš, ne žydas, mėginantis kuo bešališkiau žvelgti į klausimą, ko gero be reikalo įsikišau. Maniau, kad tikslas yra rasti kuo objektyvesnį atsakymą į klausimą, o ne priimti vieną pageidautiną. Bet tuomet įžvelgiu dvigubus standartus, nes pagoniškai kilmei pateikiate argumentuotą paneigimą, o savo… Skaityti daugiau »
Praeitą kartą praleidau be replikos Jūsų pasakymą apie „dykynę” po Konstantino. Negaliu sutikti. Didžiulė kaltė atstūmus žydus ir išdavus Pirmąją Bažnyčią sukėlė visas tolesnes skilimo pasekmes iki pat dabar artėjančio Romos Katalikų Bažnyčioje. Tačiau tai nereiškia Bažnyčios paneigimo. Bažnyčia egzistavo visomis sąlygomis, o ne stebuklingai „atgijo” pirmiems pralobusiems nuo kapitalizmo savamoksliams evangelikams pasirodant. Man evangelikai nėra žiburys jau todėl, kad jie yra to paties prakeikimo paveldėtojai, o Liuteris – pirmasis rasinis antisemitas. JHS visada YRA tarp Jo Vardu susirenkančiųjų, jeigu tik jie praktiniu gyvenimu nuo Jo neatsižada. Manyčiau, Vakaruose susikūrusi krikščionybės atmaina pasiekė tobulumą Karolingų ir Otonų laikais. Tai buvo idealiausias šventumo metas Europoje, nei kruvinų „misijų”, nei valstiečių pavergimo, nei žydų pogromų, nei raganų medžioklės dar nebuvo. Kiekvienas harmoningai… Skaityti daugiau »
Krikščionybė yra įsitikinimas, kad Šventajame Rašte išpranašautas Mesijas (hebrajų kalba – „Pateptasis”, graikiškai išvertus – „Christós”) 1) tikrai yra Evangelijos JHS, 2) kad Jis yra Karalius, Žmonijos Atpikėjas, 3) kad Jis sava Golgotos Auka sudarė Naująją Sandorą su D-vu, 4) kad tik Jis yra kiekvieno asmens Išganytojas ir kiekvieno Jį tikinčiojo Viešpats. Jei evangelikai šitaiptiki (o jie tiki) ir dar nori gyventi kaip pirmieji krkščionys, koks tad čia pokštas? Jų tikėjimas bent daug gyvesnis nei daugelio apeiginių katalikų. Kita vertus, musulmonui JHS yra pranašas, todėl jis laisvas norėti būti toks, kaip tas pranašas. Pagal Jus tuomet išeina, kad tas musulmonas – krikščionis? Koks TURI būti krikščionis automatiškai išeina iš jo tikėjimo. Jei JHS tavo Viešpats, tu ir privalai gyventi pagal… Skaityti daugiau »
Dar vienas svarbus mano neatsakymas į Jūsų teiginį: „Nesu didelis žinovas, bet mano akimis žiūrint Nikėjos susirinkime eliminavusiame arijonizmą, gynųsį dvasinį sekimo Kristumi kelią, buvo nužudyta viena esminių Kristaus žydams plačiai paviešintų tiesų – Aš ir Tėvas esame viena.” Pirmiausiai neaišku, kodėl tas arijonizmas dvasinis, bet klasikinis Credo nedvasinis? Pasakymas „Viena” gali būti suvokiamas įvairiausiai. Galbūt darote pagoniškam mąstymui būdingą klaidą bandydamas dalykus, esančius aukščiau už mūsų protą, įsprausti š mūsų logikos ribas. Susirinkimų svarstymai dėl Asmenų ir Prigimčių kilo iš reikalo viską paaiškinti logiškai ir tuo pačiu nusikratyti pavojumi būti apkaltintiems politeizmu. Gal nesu teisus, bet jaučiu, kad pirmiesiems JHS mokiniams ta problema iš viso neegzistavo. Net visų laikomas krikščioniškos teologijos pradininku Paulius čia nieko nesvarsto. Jei toks dalykas,… Skaityti daugiau »
Gal galėtumėte parodyti kur Kristaus pasakyta, kad sekimas juo remiasi jūsų išvardintomis keturiomis pastraipomis? Gal dar galėtumėte nurodyti kur NT yra Kristaus kalbama apie religiją? Nenurodysite, nes jų ten paprasčiausiai nėra. Tai ką išvardinote yra žmonių kurta ir sudogminta teologija, toks pusiau mokslas apie Dievą. Vienos dogmos sukurtos tyčia, kitos atsirado natūraliai, nes iš naujo neatrastos tiesos per laiką neišvengiamai virsta dogmomis. O dabar prisiminkit ką Ješua jums sakė ir po to sulyginkit su savo keturiomis pastraipomis: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu, mylėk savo artimą, kaip save patį. Panašu? Kalbant apie evangelikus čia ne rodiklis, kad jų tikėjimas atseit gyvesnis nei katalikų, kad jie kažko nori. Jūs paskendęs detalėse, bet nesuprantat esmės, kad ši… Skaityti daugiau »
Nesuprantu Jūsų mąstymo būdo, kodėl nesusišnekame. Kas yra krikščionis ir krikščionybė būtent aiškėja iš Paties Kristaus žodžių kad ir 1) Mt 16:16-18, 16:20, 26:62-64, 2) Mt 27:11, Jn 19:21-22 + aibė mesijinių pranašysčių ST, nes žydų religija ir buvo mesijinė bent nuo pat Karalystės skilimo į dvi dalis; 3) Jn 6:48-51, Mt 26:26-29, Mk 14:24, Lk 22:20, Jn 17:3 + Iz 53, Jer 31:31-33, 4) Jn 6:40,68 – Turbūt manote, kad JHS kalbėjo graikams, bet ne žydams, kurie puikiai žinojo, ir kas yra Mesijas, ir kas yra Sandora, ir kas turi būti Naujoji Sandora. Keista, bet pasirodo nesuprantate, kas yra krikščionybė skirtingai tarkim nuo islamo. Ką Jis kalbėjo, buvo aišku iš vido religinio žydų gyvenimo konteksto, kuriam priklauso ir Jo… Skaityti daugiau »
Mąstau, kodėl skiriate dėmesį arijonams ir kalbate apie musulmonų „krikščionybę”. Mat įprasta manyti, neva arijonai nepripažino Kristaus D-viškumo. Tai klaida. Jie tikėjo tuo D-viškumu, nes taip yra Evangelijoje ir net Pranašuose. Tačiau suprato ne nikėjiškai, nors irgi graikiškai: kaip D-vo „nuleistą” D-viškumą žmogui JHS. Tik vėlesnieji susipainioję krikščionys, kai kurie ir dabar, vadina arijonais tuos, kurie iš viso laiko JHS paprastu žmogumi nesuprasdami, kad paprastas žmogus ne tik žmonijos, bet ir savęs paties neatpirks iš nuodėmių. Filosofiniai ginčai susirunkimuose supranatami graikų logikos ribose. Tačiau tikram abraominiam tikėjimui visa tai svetima ir nereikalinga. Reikia vykdyti D-vo apreikštą Valią, štai kas svarbu. O jei pagonys drįsta „nagrinėti D-vo sudėtį”, tai tik ir rodo va būtent tos pagarbios baimės nebuvimą, švento ir nešvento… Skaityti daugiau »
Nesuprantate dėl to, kad vadovaujatės protu. Vienoje iš savo žinučių aiškiai pasakiau kokią konotaciją man turi žodis religija, gal neatidžiai skaitėte. Aš kalbu apie tiesas kurios nepavaldžios religijoms. Kristus dėl to ir atėjo, kad žydu tikėjimas degradavo. Be to net jei jis nebūtų degradavęs, Įstatymas, kad ir koks tobulas bebūtų, negali išgelbėti pasaulio. Jūsų minėtas įsakymų vykdymas buvo virtęs paprasčiausia morale, panašiai, beje, nutiko ir ktikščionybei. Pasikartosiu, aš matau vienintelę galimybę – visiškai pakeisti ašį aplink kurią sukasi žmogaus gyvenimas. Tai yra ieškoti ir rasti Dievystę viduje, o ne išorėje, ir tai žmonijoje turi įgautų tam tikrą mastą. Pridėjus malonę gal ir pavyks išsikapstyti iš to visuotinio pamišimo. Tačiau kol žmogaus gyvenime viešpatauja protas radikalių pasikeitimų nebus. Jūsų pasakymas, kad… Skaityti daugiau »