Viešpaties J-šūa klausimas „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18, 9) priverčia susigūžti matant, kaip „laisvajame“ dabarties pasaulyje krikščioniškas tikėjimas visur, išskyrus Vatikaną, yra išstumtas į privačią sferą, o buvusiose krikščioniškose valstybėse jau atsinaujina pagonių romėnų laikų represijos tiems, kurie atsisako vykdyti šiam tikėjimui prieštaraujančius įstatymus – vadinamuosius demokratinius, t.y. priimtus tam kartui rinkimus laimėjusios partijos balsų daugumos (plg. hebr. ‘acat rešā‘īm apie „nedorųjų sueigas“, Ps 1:1 ne pagal A. Rubšį).
Vis dėlto šis klausimas veikiau retorinis, nes atsakymą randame Pauliaus žodžiuose imperinio pasipūtimo apimtiems romiečiams: „Izraelis nepasiekė to, ko buvo siekęs. Pasiekė tik išrinktoji dalis. Kiti užkietėjo. Tad aš klausiu, ar jie taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą (pagonių) gentims [τοις έθνεσιν, gentibus, hebr. gōjīm, įprastai verčiama „pagonių“] atėjo Išganymas, kad juos paimtų pavydas. Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius – pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų visuma?! Jei šaknis šventa, tai ir šakos. Jeigu kai kurios šakos nulaužtos, o tu, laukinis alyvmedis, esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio dalininku, tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave. Kad jūs, Broliai, per aukštai apie save nenumanytumėte, pasakysiu jums paslaptį: DALIS Izraelio tautos lieka užkietėjusi, KOL ĮEIS GENČIŲ PILNUMA [το πλήρωμα των εθνων], O TADA BUS IŠGELBĖTAS VISAS IZRAELIS“ (Rom 11:7, 11–12, 16–18, 25–26). Nepamirškime, ir kur Išganytojas Teisėjas ateis fiziškai (nors bus matomas visur) – ant Alyvų kalno (Har Ha-Zētīm) Jerūšaláime, Apd 1:10–12).
Be naujo įsakymo mylėti vienam kitą, kaip Jis mylėjo mokinius (Jn 13:34), Jis paliko dar vieną aiškiai suformuluotą naują įsakymą: „Pirmiausia ieškokite D-vo karalystės ir Jo tiesos“ (Mt 6:33). Čia sunkiausia išlikti nuosekliam ir niekam nenusileisti tol, kol atsakymas bus rastas ir sąžinė nuraminta.
Atsakymo reikalauja dabartinė 2000 metų krikščionybės pagoniškuose kraštuose krizė, todėl logiška pabandyti atsekti jos įsitvirtinimo pamatus. Mesijinio rabino Danielio Gruberio studija, nagrinėjanti antisemitizmo pradžią tarp Konstantino laikų Romos krikščionių, netikėtai privertė susidomėti pirmojo Bažnyčios istoriko, imperatoriaus Konstantino draugo ir biografo, III–IV a. vyskupo Eusebijaus Kesariečio (Caesarea dab. Telavivo-Jafos teritorijoje, Apd 23:33) įtakomis. Tais laikais žydų kilmės vyskupų Palestinoje nebebuvo. Vikipedijoje apie jį nėra lietuviško straipsnio, o rusiškas – vieni ditirambai. Objektyvesnis yra angliškas, kuris pažymi tas pačias kitų istorikų randamas Eusebijaus rašto ydas, kaip ir D. Gruberis: iš anksto sukurta ideologinė schema, laikoma vienintele krikščioniška, pagal kurią minimi tik jai tinkami faktai ir nutylimi kontroversiniai.
Eusebijaus Istorijoje pateikiamas Konstantino laiškas Nikėjoje 325 m. rengiamam visuotiniam Bažnyčios susirinkimui. Be pagrindinio klausimo – Arijaus skelbto mokymo, kad Viešpats J-šūa esąs D-vo sukurtasis Sūnus, neturintis tos pačios D-viškos Prigimties kaip Tėvas, Susirinkimas svarstė Velykų šventimo datą, nes daugelis Rytų Bažnyčių laikėsi hebrajiško kalendoriaus ir šventė pagal pirmųjų apaštalų praktiką. Imperatoriaus laiškas yra pilnas keiksmų žydų atžvilgiu, vartojama d-vžudžių sąvoka ir tokios reikalo detalės, kad sunku patikėti, jog šis nuo jaunų dienų romėnų karvedys būtų pats išstudijavęs religinius ginčus, juoba kad, nepaisant tikybinio atsivertimo, beveik iki mirties nesikrikštijo (norėdamas mirti be nuodėmės), o pasikrikštijo – pas arijonų vyskupą! Koks tad buvo jo išmanymas net ir po Nikėjos susirinkimo? Jo draugystė su Eusebijumi leidžia įtarti, kad pastarasis ir yra tikras imperatoriaus laiško autorius.
Laiškas šitaip dėsto, kodėl negalima švęsti Velykų kartu su žydais: „… pirmiausiai visiems pasirodė negarbinga, švenčiant šią iškilmingiausią šventę, laikytis papročio žydų, kurie, bjaurūs niekšai! susitepę rankas šlykščiu nusikaltimu, pelnytai apakinti aptemus jų protui. /…/ atiduodu jūsų išmintingai įžvalgai, kad per uolumą ir maldas, niekaip nebūtų leista išniekinti jūsų proto tyrumo bent kuo nors susiderinant su šių išgamų papročiais /…/ kad neturėtume nieko bendra su šių mūsų Viešpaties išdavikų ir žudikų darbais.“
Suvokiant Romos imperatoriaus galią ir norą įgyvendinti atitinkamą Susirinkimo nutarimą, darosi aišku, kad čia anaiptol ne vien tik žydų pakeitimo pagonimis Bažnyčioje teorijos pradžia. Atrodo akivaizdu, kad pirminė apaštalų Bažnyčia pakeičiama naujai įsteigta pasaulio genčių Bažnyčia pagal kažkieno sumąstytą (galbūt paties Eusebijaus) idedologinę schemą.
Tikrai Eusebijus savo Istorijoje išvardija 15 žydų vyskupų Jeruzalėje iki jos sugriovimo, kuomet Palestinoje jau turėjo būti dešimtys tūkstančių žydų krikščionių (plg. tik Pauliaus laikais Apd 2:41, 4:4, 21:20). Jie visi sudarė pirminę Bažnyčią, kuri dingo be pėdsako, nes visi žydai buvo romėnų pagonių išvaryti arba išnaikinti kaip maištininkai. Eusebijus ir vadina juos maištininkais tuo paremdamas pagoniškos Romos teisę valdyti Judėją: maištininkai neva gavo pelnytą bausmę, kaip ir pati Jeruzalė, pervadinta Aelia Capitolina (Kapitolijaus Jupiterio garbei – koks tad stebėtinai „krikščioniškas“ Eusebijaus pritarimas Jeruzalės vardo ištrynimui!)
Čia tiktų persikelti į makabėjų laikus bei prisiminti sukilimą prieš Šventyklą išniekinusį pagonį Antiochą Epifaną. Tada būta helenizuotų žydų, vykdžiusių Antiocho įsakymus, atsisakiusių nuo D-vo, aukojusių išniekintoje Šventykloje kiaules pagonių dievaičiams ir galų gale makabėjų sutriuškintų kartu su graikais. Romėnai irgi išniekino Šventyklą ir ją sugriovė, o žydų sukilėliai darė tą patį, ką ir makabėjai. Būdamas krikščionis, Eusebijus juk galėjo pakartoti Viešpaties žodžius, kad Jeruzalės ir Šventyklos sugriovimas – bausmė už Mesijo atstūmimą: Lk 19:44.
Ne, jo motyvacija kitokia: pabrėžiamas nusikalstamas maištas prieš PAČIUS romėnus! Matyt Eusebijus panašiai buvo romėniškos orientacijos, kaip helenizuoti žydai buvo proseleukidiniai Antiocho laikais. Su jais Eusebijų vienija būtent žydiškos krikščionybės šaknys, kurias jis kaip galėdamas užtušuoja savo Istorijoje, bet Konstantino sukrikščionintoje Romos imperijoje, be abejo, jau mato didingą ateitį sau ir gausiam naujųjų kunigų luomui. Kitaip tariant, jis sako Konstantinui: tai ne mes, graikai ir romėnai, išpažįstantys Kristų, buvome imperijos priešai, bet jie, tie prakeikti žydai!
Nesuprantama, kodėl tuomet jis padaro išimtį Pačiam J-šūa, Jo Motinai, mokiniams ir dar porai dešimčių asmenų – negi jie nebuvo žydai? Panašu, kad krikščionybės siejimas su ST religija bei jos pranašystėmis Eusebijų tik erzino – jis buvo atsidavęs šlovingos romėnų imperijos patriotas: kokie dar žydai, kuo ši ir ankstesniais laikais pagonių niekinta (mat marmurinių dievybių kultūros negarbinanti) „tamsi tautelė“ apskritai čia dėta!*
Panašu, kad naujai įsteigta Nikėjos Bažnyčia iškilo romėnų išblaškytos pirminės krikščionių Bažnyčios sąskaita ją paneigdama, ištrindama net jos atmintį, sutapatindama ją su visa žydų tauta, neva d-vžudiška, kad priskirtų sau jos darbus ir nusikratytų konkurencijos kartu su ST pranašystėmis (neva „panaikintomis“). Toliau Istorijoje Eusebijus pamini ebionitus, kaip tamsią žydų sektą, nors tuo vardu vadinta daugybė išblaškytų skirtingų žydų krikščionių iki pat VII a., naujai įsteigtos Bažnyčios išstumtų taip, kad galų gale turėjo ištirpti daugiausia tarp krikščionių sirų, o tai ir buvo pirmųjų Kristaus sekėjų, Jokūbo ir Petro krikščionių, pabaiga. Naujai įsteigtoji Bažnyčia pradėjo nuo visų apskritai žydų keikimo su išimtimi keliasdešimčiai žmonių. Žydai turėjo tapti pagonimis, ne pagonys – įeiti į D-vo ir žydų Sandorą. Kitokiu atveju jie buvo prakeikti.
Be abejo, senosiose nikėjiškose Bažnyčiose Kristus gelbėjo tikrus krikščionis pagal jų ištikimybę ir meilę Jam, o tai padėjo pildyti pagonis D-vo Karalystėje per paskesnius šimtmečius. Žydų atstūmimas tikriausiai plaukė iš senų laikų institucionalizmo, t.y. požiūrio, pagal kurį tikėjimo priėmimas arba atmetimas tautoje yra tautos vadovų reikalas (plg. dar Jn 12:42–43). Net jei ir 99 % visų žydų būtų priėmę J-šūa‘ Izraelio Mesiju, tačiau karalius ir aukštieji kunigai nebūtų, vis tiek visa tauta būtų buvusi įtariamo Eusebijaus prakeikta kaip d-vžudžiai.
Tačiau institucionalizmas tik paaiškina, bet neteisybės ne pateisina. Todėl matau pagrindą įtarti kelis vadovaujančius asmenis sunkiai nusikaltus rengiant 325 m. Nikėjos susirinkimą. Niekas kitas, išskyrus juos, negalėjo iki tokio laipsnio daugeliui amžių atstumti žydus nuo Kristaus. Už tai naujasis, nebepagoniškas šventikų, bet krikščionių vyskupų elitas gavo apčiuopiamų privilegijų valstybėje, o vėlesni visuotiniai susirinkimai rodo, su kokiu įniršiu buvo kovojama dėl savo pozicijos ir kokios sunkios pasekmės (katedros, turto, net laisvės ir gyvybės netekimas) laukdavo pralaimėjusių dogminiuose ginčuose.
_________________________________________________________
* Beje, po tūkstančio su viršum metų krikščioniškoje Florencijoje viešoje vietoje atsirado nuostabiai tobulo nuogo neapipjaustyto „Dovydo“ marmurinė statula, kartu su Beethoveno himnu dabar priskiriama prie „krikščioniškos Europos“ nepaprastai didingo kultūros paveldo.
L.Palmaičio pozicija.
Bet kur tas Eusebijo laiškas yra? Perverčiau keletą kartų jo Bažnyčios istoriją (1993, Lumen leidykla), niekur neradau. Prašom nurodyti puslapį arba kitą tikslų šaltinį, kur yra minėtasis laiškas.
Kadangi Apreiškimo, Urantijos Knygos, pagalba tyrinėju Biblijoje padarytas klaidas, tai Leto samprotavimai ir Biblijos citavimas tikrai labai padeda jas ne tik pastebėti, bet ir suvokti, kodėl tos klaidos padarytos. Dažniausiai iškraipoma baigiamoji Jėzaus pasisakymo fazė arba išvados. Todėl palyginsiu to paties pasakojimo (kuris iki išvadų faktiškai yra identiškas abiejuose šaltiniuose) išvadas, nurodytas Biblijoje: „Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?![i2] 8 Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras[i3] žemėje tikėjimą?“” — bei išvadas, nurodytas Urantijos Knygoje: „Šitas istorijas aš jums pasakoju tam, kad padrąsinčiau jus atkakliai melstis, o ne turėti slaptą vidinį jausmą, kad jūsų prašymai pakeis teisų ir teisingą Tėvą viršuje.… Skaityti daugiau »
Turime savąją religiją, duotą mums paties Praamžiaus – nė kiek ne blogesnę už kitas, o kapstomės po žydų – romėnų – graikų teologinius ginčus: http://alkas.lt/2016/04/11/d-vaitkeviciene-apie-mitus-ir-prigimtine-religija/
Ir dar. Jono Evangelijoje yra užrašyta: ,,16-12: Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti“. Tad klausimas: ką Jėzus Kristus norėjo pasakyti apaštalams ir ko jie negalėjo pakelti? Matyt, jeigu laikysime įsmeigę akis į Bibliją, to niekaip ir nesužinosime? Tad kur ir kaip to ieškoti?
Tai ne Eusebijo (įprasta rašyti Eusebijaus pagal lotynų -ius, nors tai lietuviškai = -ijas, o čia aš irgi painiojuosi) laiškas, bet imperatoriaus Konstantino laiškas Nikėjos Susirinkimui. Man pačiam tai visiškai naujas dalykas – paskubėjau kalbėti dėl reikalo svarbos, nes matome, iš kur visos jotų-betų-gamų „išmintys” (švelniai tariant) ir daug blogiau. Iš tikrųjų tikrindamas Gruberio citatą pasitikėjau pavadinimu, kurį pateikia metodistai 1839-1851 metų Filadelfijoje leistoje serijoje „The Ecclesiastical History of Eusebius Pamphilus”. Tuo bendru pavadinimu peteikti keli leidiniai, o Konstantino laiškas yra šiame: „The Ecclesiastical History of Eusebius Pamphilus … and a Historical View of the Council of Nice, Philadelphia 1840”, p. 52.
Jei suveiks nuoroda, tą vietą rasite čia:
https://books.google.lt/books?id=yHYPAAAAYAAJ&pg=RA1-PA52&lpg=RA1-PA52&dq=are+justly+blinded+in+their+minds&source=bl&ots=DoRCMfhfdr&sig=egxkPTpoF9TaRTg6VFzFYcutulE&hl=en&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=are justly blinded in their minds&f=false
Patikrinau darkart, ką esu pataręs, bet neišeina.
Bandykite darkart parašydamas google paieškoje kad ir citatą:
we should follow the custom of the Jews in the celebration of this most holy solemnity, who, polluted wretches!
– rasite daug nuorodų, bet mano cituojamas leidinys yra ne iškart, bet sąraše toks:
The Ecclesiastical History of Eusebius Pamphilus…
https://books.google.com/books?id=yHYPAAAAYAAJ
[tai ne adresas, darykite kaip patariu!]
Kalbėjau su L. Palmaitį pažįstančiu kunigu. Joks jis ne žydas, o rusas, pasinešęs į apokaliptinę protestantišką sektą. Ir tas Konstantino tekstas, kurio taip ir neradau, regis, yra paties Palmaičio sugalvotas, kaip ir daugelis kitų. Apskritai patartina net nesileisti su L.P. į ginčus, nes jo pažiūros – visiška idėjų mišrainė. Mesijiniai judaistai grįžta iki vad. ebionitų, laikiusių Jėzų tik žmogumi ir puolusių Paulių kaip neva „mesijo Jošua religijos falsifikuotoją”. Tai toks maždaug yra L.P. tikslas.
Dar atminkite, dėl ko šis ginčas kilo. Pažvelkite į komentarus ir nuorodas po tekstu apie Katynę. Tam, kad pagrįstų, jog cituotos ir rusų (?) Generalinės Prokuratūros atstovės patvirtintos talmudo šlykštybės yra inspiruotos būtent to teksto, kurio turbūt išvis nebuvo!
Prigimtinė religija mūsų neišganys. Kristus už mus mirė, ir tik dėl Jo Aukos pasieksim amžinąjį gyvenimą. O kai galėsi pakelti (11.16) daugiau, negu parašyta Evangelijoje, tada ir suprasi, ko ieškoti.
Jota yra neteisi, kuomet sako, kad dėl Jėzaus aukos kažkas pasieks, o kažkas vis tik nepasieks amžinąjį gyvenimą. Ji gal užmiršo Enochą… Ir mirė Jėzus ne už mus, bet tik dėl to, kad tuometiniai fariziejai negalėjo pakęsti Jo mokymų. Kaip ir dabartiniai fariziejai negali pakęsti to, kas visiškai negali pakenkti tikėjimui, o tik paaiškina ir patikslina tai, ką žmonės taip gana baisiai iškraipė. Neras nei vienas šiandieninis fariziejus Biblijoje nei vieno Jėzaus žodžio, kad jis atpirks žmoniją ar mirs už žmoniją. Tai buvo tik apaštalų pasvarstymai ir, deja, neteisingi. Tačiau, vis gi tuose pasvarstymuose dalis tiesos yra. Jėzaus gyvenimas, kaip Apreiškimas, suteikė iš tiesų dideles dvasines dovanas žmonijai – dabar visus normalaus proto žmones nuo vaikystės veda Dievo Tėvo dvasia… Skaityti daugiau »
„Kalbėjau su L. Palmaitį pažįstančiu kunigu. Joks jis ne žydas, o rusas, pasinešęs į apokaliptinę protestantišką sektą.”
Tai kur judu, su tuo kunigu dirbat, gal pasų skyriuje?
Apie protestantus:
http://www.alfa.lt/straipsnis/50008680/norvegijos-liuteronu-baznycia-tuoks-ir-homoseksualias-poras
Kuo žydai laiko Kristų autorius turėtų kreiptis paaiškinimo į žydus ir žydų rabinus.Dėl ko žydai reiklavo nukryžiuoti Kristų taip pat autorius turėtų kreiptis paaiškinimo į žydus ir žydų rabinus, manau.
Jėzus Kristus liepė mylėti JAHVĘ, pagal Šventą raštą.
Jėzus Kristus Jahvės tarnas, pagal Šventą raštą.
VIEŠPATS yra JAHVĖ pagal šventą raštą.
JAHVĖS Išrinktoji tauta – žydai – pagal senąjį testamentą
Jėzus Kristus Jahvės tarnas atnešė kitoms tautoms viltį, pagal šventą raštą.
O viltis durnių motina – pagal liaudies posakį…
penkiaknygės 5 knygoje 13: 2-6 atsakymas už ką nukryžiavo žydai Jėzų Kristų, pagal „Почему иудеи распяли Иисуса Христа (Радомира) – YouTube https://www.youtube.com/watch?v=vxnSGWDFubA” ?
apie balsavimą https://www.youtube.com/watch?v=RksADtwggyQ
Apie ką šita abrakadabra? Augdamas kartais girdėdavau, kad žydams va taip ir reikia, nes jie nukankino Jėzulį. Tai čia apie stereotipus bei jų pasekmes.
Beje, abejoju ar romėnai neturėjo kito užsiėmimo kaip tik persekioti pirmuosius krikščionis. Yra rimtų argumentų, kad Neronas nepadegė Romos, bent jau dėl to, kad nebūtų leidęs sudegti savo turtingai meno kolekcijai. Ir dar yra žinių, kad jis nemažai darė atstatant miestą. o krikščionys – Romos gal jie irgi nepadegė, bet kažkaip, regis, neskubėjo jos ir gesinti, laikydami gaisrą dievo bausme. Tai romėnai gal ir galėjo į tai atkreipti dėmesį.
papildymas : „325m.po Kr.Nikėjos susirinkimą sušaukia romėnų imperatorius Konstantinas.Jėzaus dieviškumas tampa oficialia dogma po balsavimo:
217 prieš 3” , pusl. 77, 78 šaltinis knyga „Jėzaus byla”
Manau Bažnyčia sukūrė bibliją o ne atvirkščiai, o kūrimas vyko senančiai :
Nikėjos I susirinkimas (325 m.)
Konstantinopolio I susirinkimas (381 m.)
Efezo susirinkimas (431 m.)
Chalkedono susirinkimas (451 m.)
Konstantinopolio II susirinkimas (553 m.)
Konstantinopolio III susirinkimas (680–681 m.)
Nikėjos II susirinkimas (787 m.)
Konstantinopolio IV susirinkimas (869–870 m.)
Laterano I susirinkimas (1123 m.)
Laterano II susirinkimas (1139 m.)
Laterano III susirinkimas (1179 m.)
Laterano IV susirinkimas (1215 m.)
Liono I susirinkimas (1245 m.)
Liono II susirinkimas (1274 m.)
Vienos susirinkimas (1311–1312 m.)
Konstanco susirinkimas (1414–1418 m.)
Florencijos susirinkimas (1431–1439 m.)
Laterano V susirinkimas (1512–1517 m.)
Tridento susirinkimas (1545–1563 m.)
Vatikano I susirinkimas (1869–1870 m.)
Vatikano II susirinkimas (1962–1965 m.)
Kas kuriais metais buvo priimta pasieškokit info patys internete.
Kaip jau esu atsakęs komentatoriui, pačioje Eusebijos „Istorijoje” Konstantino teksto galite nerasti, nes kaip supratau iš angliškos versijos, jis pridedamas prie svarbių dokumentų, susijusių su „Istorija” ir 1-uoju Susirinkimu. Aš pats tikrinau Gruberio citatą pagal Google Books leidinį. Tą patį gali padaryti kiekvienas: 1) Rašyti google paieškoje „The Ecclesiastical History of Eusebius Pamphilus” 2) Gautame puslapyje spausti „Peržiūrėti šią knygą”, t.y. 1839 m. metodistų Filadelfijoje 481 puslapių pirmajį iš šios temos leidinių: 3) Leidinio gale matysite naujos numeracijos 59 psl. Priedą – kun. Isaako Boyle istorinę apžvalgą, o jos gale – originalių su Nikėjos susirinkimu susijusių dokumentų, kuriais jis rėmėsi, vertimus, pradedant nuo Aleksandrijos vyskupo laiško (yra ir paties Eusebijaus laiškai vyskupams įskaitant Arijų), tarp kurių ištraukos iš Konstantino laiško… Skaityti daugiau »
Vaidai, jus negalite vadintis krikscioniu jau vien del frazes „Biblijos klaidos”.
Butu labai padoru is jusu puses ivardinti save na kokiu „urantistu”.Kad zmoniu neklaidinti.
Bet kuris krikscionis jeigu nelabojo nesugundytas su jumis tikejimo klausimais nesigincys.Biblija tokiais atvejais vienareiksmiskai isako palikti tokias sielas sau.
Dzeikai, nemanau, kad turėčiau pykti, jei kas nors mane pavadintų urantijiečiu. Tiek dėl gyvenimo Urantijos planetoje, tiek ir dėl dvasinių pažiūrų bei dėl Jėzaus religijos, kuri atskleista Urantijos Knygoje, siekio. Parašysiu, kodėl Jėzaus religijos siekio. Todėl, kad joks žmogus niekada negalės pasiekti tokio gyvenimo būdo, kokį nugyveno Jėzus. Jis gali tik siekti tokio gyvenimo. Iš kitos pusės aš tebesu krikščionis(ir formaliai, ir dėl to, kad tikrai neturiu jokių priekaištų nuoširdiems krikščioniams, kurių pagrindinis tikslas skleisti meilę, kurios mokė Jėzus), nes esu krikštytas, vedžiau katalikų bažnyčioje, priėmiau santuokos sakramentą. Tačiau aš pats savęs tikrai nelaikau kataliku, kaip ir bet kokio kitokio krikščioniško tikėjimo ar sektos nariu. Tikroji Jėzaus religija yra kur kas aukščiau už visa tai, ir Dievas yra aukščiau už… Skaityti daugiau »
Gaila portalo, baigia susektantėti. Rusas Palmaitis atsakys prieš Dievą už savo melagystes ir už tai, kad apgaudinėja žmones, prigalvodamas visokių fantazijų ir nebūtų dalykų. Lengvatikiams čia išbandymas: ar rinktis melagio prikurtas teorijas, ar sekti, ko moko Bažnyčia.
Nepalyginti geriau būti tikru rusu (o tai reiškia vad. „pakraštininku” – u-krainiečiu) nei tarnauti ruskijos (ugro-mongoliškos ordos) interesams – plg. Kavkazcentro smerkimą už tiesos pkatinimą apie Lecho Kačinskio nužudymą, arba nuolatinį „Kolomoiskio” minėjimą platinant kremlių propagandą prieš Ukrainą (žr. komentarus prie straipsnio apie Katynės atminimą).
Liaukitės varinėjęs demagogijas! Apie Kaczynskį net neužsiminiau, ir prašyčiau nedaryti toli siekiančių išvadų. O dėl Kolomoiskio – kas valdo Ukrainą – argi ne žydai? ir argi ne tiesą sako žydų bendruomenės vadovas Chodosas? Nedrįskite niekinti SAVO tautos – rusų! Kokie jie bebūtų – jie yra jūsų tautiečiai. Ukrainiečiai – tai RUSŲ tautos pakraštys, pats sakot. Kas dar neaišku? Patarčiau mesti šitą baisų išdidumą – juk jis jums neleidžia net mano vardo ištarti! Jūs svaidotės prakeiksmais, net nesuvokdamas tikrosios Pr 12,3 eilučių prasmės, rodot (pažvelkit žemiau į savo komentarą) panieką rusams, bet kažkodėl visąlaik nutylit apie minėtą talmudo ištrauką, man šlykštu net ją minėti. Pateisinat ją? Aš tų žydų sukurtų baisybių nepateisinu, bet man jų gaila. Kraupu skaityti, bet žmonių gaila.… Skaityti daugiau »
Šiaip jau iš kur ta pasaka, kad romėnai persekiojo krikščionis, lyg daugiau nebūtų turėję ką veikti? Neturime duomenų, kad romėnai būtų buvę kitokie nei visi žmonės. Anuo metu Roma buvo bebaigianti išsivaduoti iš savo dievų – panašiai kaip šiuolaikinis pasaulis krikščionybės era baigiasi. Ko gero krizių pakakko, laikai visais laikais buvo neramūs. dievų vietoje – vakumas. tai galėjo būti, kad nauji pranašai turėjo pasisekimą. Ir tarp jų galėjo būti agresyvesnių bei geriau organizuotų. Na ir kartais matyt užknisdavo, kitaip sakant, prisiprašydavo. Paskui sąžinė grauždavo. Taip krikščionių ir daugėjo. Kol per kelis šimtmečius jų užsiveisė tiek , kad imperatorius Konstantinas padarė populistinį žingsnį – paskelbė krikščionybę oficialia religija. Krikščionybė per du tūkstančius metų neišgyvendino nė vienos blogybės. Atvirkščiai, visa ką dabartinis… Skaityti daugiau »
„Apie Kaczynskį net neužsiminiau” – citata, žr. http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/katyne…-isgelbeti-nuo-uzmarsties, Komentaras 2016-04-9 10:33: „Kaip gali nekęsti … tautą? Turiu galvoj … ir čia esančią kavkazcenter nuorodą” – O ši mano nuoroda štai kokia: http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2016/04/08/111958/katyn-2—trupy-ubitykh-polyakov-v-terakte-pod-smolenskom-russkie-podmenili.shtml Beje, dar anksčiau jota beta dėstė atitinkamos pakraipos versiją ir apie Odesą. Kad ukrainiečiai – „rusų tautos pakraštys” ne aš sakai, bet ugromongoloidai, pavogę vardą iš Kijevo (apie tai 100 kartų kalbėta be vieno cyptelėjimo prieš; dar kartą: http://www.rulit.me/books/strana-moksel-ili-otkrytie-velikorossii-read-59304-1.html) Jotų betų vardą ištarti? Jekimovas ar Palmaitis tai bent vardai, o kas yra jota, beta, meškis, cuckis – nežinau. Todėl tegu nebando primetinėti kam nors „tautą” pagal savo suvokimą, nes patys anonimai tautos ir kt. negali turėti iš principo. Anonimas yra anonimas. Iš kur galima žinoti, kas rašo už… Skaityti daugiau »
Kails, Makinnewi,
nugi seniai, gal prieš metus perkandau tamstai personalinį komiteto prilipintą „prievaizdą”, atesit lygiavertį spec. „religijotyrininką”.
Tik kai ilgainiui diskusijose pariko, banaliai perėjo prie atakų ad hominem…
O varge, – ne tas, na visai ne tas inteligencijos lygis.
Norėtūs ir vėl prūsiškai ko palinkėti, bet kad anuosyk pelnytai malkų pasikrovęs, nutariau kiek patobulėti 🙂
Stiprybės Tamstai!
Be jokios abejonės, ne tas „inteligencijos” lygis. Nemoku suktybių meno, demagogijos, parsidavinėjimo. Kas esu, tas ir esu. Ir ne už inteligenciją Dievas vertina, o už Jo pažinimą, už ryšį su Juo ir kitais. Tuo tarpu M. Jekimovo (vad. Palmaičio) veikla terodo, kad jam visiškai nerūpi nei Bažnyčia, nei tikėjimas, nei galų gale garsioji byla (pradedu manyti, kad ir viso portalo tikslas tėra tik parašinėti kreidelėmis, ne daugiau… gaila žmonių, kurie dar tiki tais neva Lietuvos „kovotojais” už „Tiesą”.)
Vadinamoji „inteligencija” (manau, tamstelė neskiriat, kada vartoti ž. intelektas, o kada inteligencija) tėra pasimetusio, nebesuvedančio galo su galu, išdavusio savo tautą ir ją niekinančio intelektualo pseudoteorijos, kurių nei skaityti, nei juo labiau analizuoti neturiu jokio noro. Beprassmis laiko leidimas.
Tai, ką jūs sau leidžiat, yra nepateisinama net persekiojamam krikščioniui. O jūsų net niekas nepersekioja.
Atvirkščiai, tai jūs šaukiatės laužo.
O jei tą savo panieką ir įtūžį vis dar teisinate tuo, kad pajutot pašaukimą gelbėti vargšų portalo skaitytojų sielas, tai jau visai dugnas…
Gelbėkitės pati – nuoširdžiai prašau: pasirūpinkite savo siela
Dīnkun, arwiskai: tai dar iš sovietmečio pažįstamas „diskreditavimo“ scenarijus. Tik keista, kodėl „specialiste“ parinko tokią, kuri net neišmano Biblijos painiodama Saulių su Jonatanu. Nepanašu, kad tokio lygio būtų kadrinė. Iš visai „troliškų“ jos pasisakymų apie Kolomoiskį bei Odesą, ir net pritarimo, neva Ukraina – ruskijos pakraštys (o kas tokiu atveju būtų Lietuva?), jau neminint tiesos apie 2-ąją Katynę smerkimo, kyla įtarimas, kad per kvailumą vargšelė turbūt įsipainiojusi tiesiog FSB tinkle.
Nematau nieko blogo, nes humoras – geriausias vaistas nuo depresijos, o bažnyčia Barabanova 04-16 10:09 ypač linksmai nuteikė išvardydama ne kartą pademonstruotus savo talentus („nemoku suktybių meno, demagogijos, parsidavinėjimo”), bet iš kuklumo dar pridėdama neigimo priešdėlį prie žodžio „moku“. Kaip sako Erlickas, visokių yra, visokių ir reikia.
Kaip tai – ką aš sau leidžiu? Rašau tiesą, viską, kaip yra. „Šaukiatės laužo, pasirūpinkite savo siela” – o varge, kas čia per grasinimai? Ar kad parašiau, jog vad. Palmaitis (Jekimovas) nėra joks žydas? Apskritai žmogelis nebesusigaudo savo tapatybėje – nebežino, nei kokios jis tautybės, nei kokio tikėjimo, kaip sakė kunigas – „labai keistas”. O ką tai gali reikšti? Pats suprantat. Tiek laiko sugaišau, ar ne kvaiša?