Kaip skelbiama žiniasklaidoje, antradienį Seimas nesiryžo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus pareiškimus apie „saugumiečių gaują“ bei galimas organizuotos asmenų grupės sąsajas su Valstybės saugumo departamentu (VSD).
Tokios komisijos vienas iniciatorių parlamentaras Povilas Urbšys, pristatęs Seimo nutarimą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo dėl galimai neteisėto poveikio valstybės institucijoms faktinių aplinkybių nustatymo bei organizuotos asmenų grupės galimų sąsajų su valstybės saugumo departamentu ištyrimo“, sakė, jog siūlydamas sudaryti laikinėją komisiją rėmėsi teismų neskundžiamomis nutartimis, kuriose konstatuota, kad buvęs vidaus reikalų ministras, liberalcentristas Raimundas Palaitis, remdamasis VSD pažyma, buvusius FNTT vadovus V. Gailių ir Vytautą Giržadą iš postų atleido neteisėtai.
Savo pasisakyme socialdemokratas Mindaugas Bastys svarstė, ar idėja kurti laikinąją komisiją, yra racionali – teismuose šiuo metu esą vyksta ne vienas procesas, susijęs su FNTT vadovų atleidimo ir informacijos nutekinimo apie teisėsaugos veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu istorijomis.
P. Urbšys tokią savo kolegos informaciją paneigė: „Jokia byla teisme nenagrinėjama. Teismas, kuris išnagrinėjo atleidimo (FNTT buvusių vadovų iš pareigų – Alfa.lt) procedūras, priėmė sprendimą, kad atleidimas buvo neteisėtas sprendimas. V. Gailius bando per teismą išsireikalauti, kad prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl VSD neteisėtų veiksmų, atliekant operatyvinius tyrimus, bet kol kas jam nepavyksta. […] Komisijos klausimai labiau apima parlamentinės kontrolės sritį“, – sakė parlamentaras.
Kaip buvęs Panevėžio STT skyriaus vadovas, P. Urbšys taip pakomentavo VSD veiksmus V. Gailiaus ir V. Giržado atžvilgiu: „Jeigu mano pavaldume būtų atėjęs pareigūnas su tokia pažyma, kurios pagrindu buvo sankcionuoti […] paklausymai V. Gailiaus ir V. Giržado ir jų asmenų atžvilgiu, aš jį būčiau išvijęs iš kabineto, nes ta pažyma yra parengta vien tik prielaidomis“, – sakė P. Urbšys.
Konservatorius Kęstučiui Masiuliui rūpėjo sužinoti, ar idėja kurti laikinąją tyrimo komisiją yra susijusi su prezidento rinkimų kampanijos pradžia.
Atsakydamas į šį klausimą P. Urbšys priminė 2006 m. konservatorių frakcijos inicijuotą parlamentinį tyrimą dėl VSD veiklos, pradėtą po Lietuvos pareigūno Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje. „Matot, net ir nebūnant Seime, bet būnant STT darbuotoju, kai būna atskleidžiami politinės korupcijos faktai ar piktnaudžiavimai, visuomet iškildavo politinės pasekmės, todėl neigti, kad tai gali turėti politines pasekmes tikrai būtų neatsakinga. […] Vis dėlto aš Jums norėčiau priminti, kad, kai konservatorių frakcija inicijavo tą minėtą parlamentinę komisiją dėl VSD veiklos, tada irgi tada buvo tam tikros politinės pasekmės. Galiu priminti tuometinį kontekstą Lietuvoj, nes ypatingai iš Rusijos buvo prasidėjęs spaudimas dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo lenkų kompanijai, nes buvo nutrauktas naftotiekio „Družba“ tiekimas“, – pasakojo P. Urbšys pabrėždamas, kad FNTT vadovų atleidimo istorijos metu valstybę ištiko krizė.
Vis dėlto Seimas nesiryžo sukurti laikinąją tyrimo komisiją, kuri išsiaiškintų, kaip tai nutiko: už komisijos steigimą balsavo 40 Seimo narių, 20 parlamentarų nepritarė šiai idėjai, o 30 parlamentarų susilaikė. Kaip rodo balsavimo rezultatai, šis nutarimas buvo atmestas daugiausia socialdemokratų, konservatorių bei liberalų balsais – iš šių partijų frakcijų už komisijos steigimą pasisakė tik socialdemokratas Valerijus Simulik, TS-LKD nariai Naglis Puteikis ir Rytas Kupčinskas bei liberalai Eugenijus Gentvilas ir Petras Auštrevičius.
Kitu balsavimu buvo nuspręsta Seimo nutarimą dėl laikinosios komisijos sudarymo tobulinti – šiam nutarimui pritarta vos penkiais balsais. Kiek vėliau dar kartą balsavęs parlamentas nutarė pavesti atlikti tyrimą Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.
Kaip Tiesos.lt pakomentavo Seimo narys Naglis Puteikis, tokia „išeitis tėra „kompresas mirusiam“ – mat Seimo komitetai pagal statutą neturi tokios galios, kaip kad laikinoji Seimo komisija, kurios sudarymą, o svarbiausia – teises – nustato atskiras Seimo Laikinųjų komisijų įstatymas. Pagrindinis skirtumas – įstatymas įpareigoja teikti visą informaciją Seimo laikinosioms komisijoms, o Seimo komitetai savo veikloje vadovaujasi Statutu, kur ta prievolė nėra taip aiškiai suformuluota“.