Būtent tokį plakatą piketo prie Aplinkos ministerijos dalyviai nusprendė padovanoti aplinkos ministrui, šią savaitę demonstruojančiam anksčiau neregėtą norą bendrauti su kitaip nei jis mąstančiais piliečiais. Ar toks jo noras įkvėptas prasidėjusio Lietuvos pirmininkavimo ES? Kaip bebūtų, tai geras būdas išgirsti, kodėl dalis visuomenės mano, kad yra brangesnių dalykų nei niekaip neįrodoma nauda iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos. Tie nepalyginamai vertingesni dalykai: nesugadintas neatkuriamai kraštovaizdis, neužterštos žemės gelmės ir, svarbiausia, – išsaugotas švarus vanduo, kuris daugelyje pasaulio šalių brangsta ir tampa sunkiai prieinamas. Tai gal jau laikas įvertinti, kad mes Lietuvoje turime didesnį lobį nei menamos skalūnų dujos?
Anot Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Juozo Mockevičiaus, paskutiniais JAV Energetikos agentūros duomenimis, skalūnų dujų Lietuvoje nėra. Taigi dėl ko taip aršiai kovojama? Gal tikrosios „Chevron“ atėjimo į Lietuvą priežastys dar neatskleistos?
Liepos 19 dieną, kai Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisija turėjo paskelbti vienintelę konkurso dalyvę – JAV energetikos kompaniją „Chevron Lietuva“ – angliavandenilių išteklių naudojimo Kudirkos-Kybartų ir Šilutės-Tauragės plotuose konkurso laimėtoja arba ne, aktyviai besipriešinantys hidrauliniam žemės gelmių ardymui piliečiai piketavo net kelis kartus.
Ankstų rytą – prie Premjero A.Butkevičiaus namų. Netrukus juos ten aplankė svečias – pats Viešosios tvarkos valdybos viršininkas prie Vilniaus apskrities VPK Vytautas Grašys. Karingai nusiteikęs pareigūnas pareiškė, kad vienam ne pėsčiųjų perėjoje perėjusiam gatvę piketuotojui reikia surašyti pažeidimo protokolą. Vėliau kiek atlyžęs pradėjo aiškintis, kas organizavo piketą ir ar buvo apie jį perspėta savivaldybė. Išsiaiškinęs situaciją ir supratęs, kad jokių pažeidimų nėra, išvažiavo.
Vėliau prie Vyriausybės piketuotojai sužinojo, kad komisijos posėdis nukeliamas ir vyks ne Vyriausybėje, kaip buvo pranešta anksčiau, o Aplinkos ministerijoje.
Lyjant lietui prieš žemės gelmių ir vandens teršimą protestuojantys žmonės išsakė savo nuomonę žurnalistams. Po spontaniškos plakato dovanojimo aplinkos ministrui V.Mazuroniui akcijos ir pokalbio su ministru, buvo sulaukta ir komisijos sprendimo. Šios komisijos pirmininkė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pranešė gausiai susirinkusiems žurnalistams ir visuomenės atstovams, kad konkurso laimėtojo paskelbimas atidedamas iki rugsėjo 16 d.
Toks sprendimas priimtas dėl kelių priežasčių. Pirma – AB „Perkūno nafta“ kreipėsi į teismą dėl vykdomo konkurso ir procesas dar nepasibaigė. Įdomi detalė – vienas iš „Perkūno naftos“ akcininkų yra Didžiosios Britanijos pilietis, kurio pavardė kažkodėl neatskleidžiama. Antra priežastis – „Chevron Lietuva“ prašo papildomo laiko, nes ne visi teisiniai dalykai jiems dar aiškūs. Trečia priežastis, dėl kurios atidedamas konkurso nugalėtojo paskelbimas – vietinių bendruomenių ir dalies visuomenės kategoriškas nepritarimas toksiškai hidraulinio ardymo technologijai.
Kaip pasakė Geologijos tarnybos vadovas Juozo Mockevičius: „Jie nenori tapti šiandien laimėtojais. Jeigu visuomenė nepageidavo vakar, šiandien, gal ir rytoj nepageidaus…“ J.Mockevičius paminėjo, kad ir Vyriausybė būtų greičiausiai neapsidžiaugusi sprendimu, kuris tik sukeltų dar didesnę įtampą visuomenėje.
Žurnalistai išklausė ir piketuotojų atstovo nepriklausomo žurnalisto Vitalijaus Balkaus šmaikštaus komentaro: „Šiandieninį komisijos sprendimą nepriimti sprendimo vertiname kaip šiandien geriausią sprendimą. Labiausiai neramu dėl gegužės 31 d. socialdemokrato Algirdo Syso pateiktos ir Seimo priimtos svarstyti pataisos dėl PAV, pagal kurią savivaldybės ir bendruomenės bus išeliminuotos iš sprendimų priėmimo proceso. Gal tik tokiu atveju investuotojas liks patenkintas ir paprašys mūsų valdininkų paskelbti jį pagaliau laimėtoju.“
Džiugiai šią žinią apie konkurso laimėtojo paskelbimo atidėjimą sutiko Žemaitijos atstovai. Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas paprašė perduoti Geologijos tarnybos vadovui J.Mockevičiui, kuris prieš kelias dienas svečiavosi Kvėdarnoje, palinkėjimą ir toliau taip drąsiai ginti žemaičių norą išsaugoti neužterštą žemę ir vandenį, nes tai visų mūsų bendras neįkainojamas turtas. Išklausęs linkėjimą, J.Mockevičius atskleidė, kad balsavo prieš konkurso laimėtojo paskelbimą ir kad rimčiausia priežastis ryžtis priimti būtent tokį sprendimą ir buvo bendruomenių tvirta valia priešintis hidrauliniam ardymui. „Konferencija Kvėdarnoje „Ar reikia mums tokių skalūninių dujų?“ buvo kaip tik tas mano sprendimą nulėmęs argumentas.“
Ar tai suteikia vilčių, kad žemaičių balsas vis dėlto girdimas? Aišku, kad tai dar ne laiminga istorijos pabaiga. Reikia dar labiau susitelkti norint pasiekti tikslą gyventi švarioje aplinkoje ir vystyti tam kraštui būdingus verslus.
Filmavo Aikštės TV bendradarbė Aušra Gabalytė.