Vytenis Miškinis | delfi.lt
Stebėseną apie migrantų padėtį atlikęs Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) Fundamentalių teisių biuras Lietuvai planuoja rekomenduoti iš esmės keisti vykdomą atstūmimo politiką. Pagal dabar paruoštą projektą, Lietuvai būtų siūloma sieną neteisėtai kirtusius migrantus siųsti ne atgal į Baltarusiją, o vežti į pasienio punktus, kur jie legaliai galėtų pateikti prieglobsčio prašymą.
Stebėseną jau nuo vasaros vykdantis biuras surinko įrodymus, kad Lietuvos pasieniečiai taiko kolektyvinį migrantų atstūmimą – praktiką, kuri prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai.
Dar viena biuro pastaba – dėl neefektyvių prieglobsčio prašymo procedūrų. Nuo rugpjūčio, kai pradėta taikyti apgręžimo politika, Lietuva tvirtina, kad migrantai turi visas galimybes legaliai pasiprašyti prieglobsčio – jiems tereikia ateiti į pasienio kontrolės punktą, vietoj to, kad neteisėtai kirstų sieną.. Realybėje tokia tvarka neveikia – oficialiai nuo vasaros gauta 11 prieglobsčio prašymų Lietuvos pasienio kontrolės punktuose.
Patys migrantai yra pasakoję, kad Baltarusijos pareigūnai neleidžia jiems kirsti sienos pasienio punkte. Tikėtina, todėl, kad praleidus migrantus pro pasienio punktą Lietuva turėtų galimybę migrantus teisėtai grąžinti atgal į Baltarusiją kaip į saugią valstybę.
Be to, pastebima, kad Lietuvoje neveikia pažeidžiamų asmenų nustatymo sistema, apie kurią ne kartą yra pasisakę ir Seimo kontrolieriai. Ypač nerimą kelia tai, kad tarp atstumtų migrantų gali būti sunkiai sergančių žmonių, tėvų su mažais vaikais, senjorų, nėščių moterų, prekybos žmonėmis aukų.
Po šios stebėsenos Frontex Fundamentalių teisių biuras Lietuvai planuoja teikti rekomendacijas, kaip keisti migrantų politiką.
Pirmiausia, prieglobsčio pageidaujantys migrantai turėtų būti ne stumiami atgal į Baltarusiją, o nuvežti į pasienio kontrolės punktą, kur galėtų pateikti prašymą prieglobsčiui gauti.
Pasieniečiai privalo būti apmokyti, kaip atpažinti pažeidžiamus asmenis bei pastariesiems užtikrinti apsaugą. Ypač turėtų būti atsižvelgiama į vaikų interesus, juos su tėvais įleisti į šalį.
Lietuvoje politikai dažnai sako, kad migrantai piktnaudžiauja vaikais ir juos naudoja kaip skydą, tačiau Frontex Fundamentalių teisių biuras akcentuoja, kad tai neturi jokios reikšmės – vaikai bet kuriuo atveju yra pažeidžiami ir jiems turi būti užtikrinama visiška apsauga.
Šios rekomendacijos turėtų būti įteiktos ne tik Lietuvai, tačiau ir perduotos Europos Sąjungos vadovų tarybai. Jei jų būti nesilaikoma, tai galėtų suduoti smūgį šalies reputacijai tarptautinėje bendruomenėje.
Lietuvos elgesys – nežmoniškas
Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas, paklaustas apie šias rekomendacijas, pastebėjo, kad tai – jokia naujiena, dėl šių klausimų Lietuva jau yra sulaukusi kritikos.
„Tokios rekomendacijos tik primena mums tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos yra prisiėmusi Lietuva, – Delfi akcentavo opozicinei frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis parlamentaras. – Jei Lietuva nori būti tarptautinės Vakarų bendruomenės nare, ji turi vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė. Jei politikams, premjerei, ministrei, prisiimti įsipareigojimai nepatinka, jie gali incijuoti jų keitimą, bet kol kas turi jų laikytis. Įsipareigojimai Lietuvą daro Vakarų teisės tradicijos nare. Europos žmogaus teisių požiūriu apgręžimas yra negalimas, apie tai kalbėta ne kartą.“
Seimo nario vertinimu, tai, kaip dabar elgiasi Lietuva – tiesiog nežmoniška, ypač, kai kalbama apie šeimų su mažais vaikais išstūmimą. Prie tokios situacijos prisideda ir sukurta baimės atmosfera, kai pareigūnai, pavyzdžiui vaiko teisių specialistai, bijo paprieštarauti vykdomai politikai.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.