Duomenys apie lietuvių požiūrį į žemės pardavimą užsieniečiams pagaliau prasismelkė ir į valdžiai paslaugią oficialiąją žiniasklaidą. Iki šiol tokius Lietuvoje atliekamų apklausų rezultatus skelbė tik užsienio agentūros.
Tiesos.lt jau yra anksčiau pateikusi naujienų agentūros „Reuters“ paskelbtus visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo dr. Vlado Gaidžio duomenis: prieš žemės pardavimą užsieniečiams pasisako du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Užsienio žiniasklaidai V. Gaidys pabrėžė ypatingai stiprų emocinį lietuvių ryšį su žeme.
Šiandien, vasario 28-ąją, portalas DELFI publikavo Erikos Fuks straipsnį, kuriame paminimi ir Kauno technologijos universiteto (KTU) dar pernai rudenį atlikto tyrimo duomenys.
KTU atlikta reprezentatyvi apklausa, ką apie žemės pardavimą mano Lietuvos gyventojai, parodė, kad prieš žemės pardavimą užsieniečiams pasisako 55,4 proc. respondentų, priešingai mano 19,2 proc., o likusieji neturi aiškios pozicijos. Tokie yra KTU Viešosios politikos ir administravimo mokslininkų pernai spalį – lapkritį atlikto tyrimo duomenys. Tyrimo imtis – daugiau nei 1 tūkst. apklaustųjų. KTU tyrimą atliko įgyvendindamas Tarptautinę socialinio tyrimo programą ir nustatydamas požiūrius į nacionalinę tapatybę.
„Labai pritarė žemės nepardavimui tik 21,2 proc. apklaustųjų, tad po diskusijų dėl žemės pardavimo užsieniečiams poveikio dalies visuomenės nuomonė gali keistis. Bet tai yra tikimybė, o ne realybė“, – komentuoja tyrimą KTU profesorius Algis Krupavičius.
KTU apklausos duomenys rodo, kad gyventojų nuomonė dėl žemės pardavimo užsieniečiams kaime ir mieste beveik nesiskiria. Įdomu tai, kad mieste yra šiek tiek daugiau pritariančių žemės pardavimui, tačiau abiejose vietovėse daugiau kaip pusė apklaustųjų žemės pardavimui užsieniečiams nepritaria. Nuomonė dėl žemės pardavimo užsieniečiams priklauso nuo žmonių amžiaus. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams, jei jie yra 40-ies metų ir vyresni arba 18–19 metų. 20–39 m. amžiaus grupėse mažiau nei pusė respondentų pasisakė už draudimą.
„Pastaruoju metu itin propaguojamas mitas, kad tie, kas yra už žemės nepardavimą užsieniečiams yra net ir už Lietuvos išstojimą iš Europos Sąjungos (ES). Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos piliečiai nėra praradę sveiko proto palyginus su kai kuriais politikais ir gerai supranta, kad Lietuvos narystė ES duoda daugiau naudos, nei žalos. Bet tarp visų apklaustųjų, kurie skirtingai vertina ES naudą Lietuvai, vis vien dauguma nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams“, – sako A. Krupavičius.
KTU tyrimo duomenimis, mažiausiai pritariančių draudimui parduoti žemę užsieniečiams buvo tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rėmėjų (50 proc.), o daugiausiai – tarp socialdemokratinių pažiūrų gyventojų (59,8 proc.).
„Eskaluojamas mitas, kad žemės pardavimo oponentai Lietuvą pasirengę nuvesti į Rusiją ar bent jau yra atviri Rusijos ir Putino režimo šalininkai“, – teigia A. Krupavičius, primindamas, kad daugiau nei pusė skirtingų partijų rėmėjų pasisakė už draudimą užsieniečiams parduoti žemę. Anot jo, dar vienas argumentas, patvirtinantis, kad žemės pardavimo oponentai nėra Lietuvos priešai, yra atsakymai į klausimą: „Ar didžiuojatės būdamas Lietuvos piliečiu/-te?“
„Kaip tik net 62 proc. tų, kurie labiausiai didžiavosi esantys Lietuvos piliečiais, nepritarė žemės pardavimui, o tarp visiškai nesididžiuojančių Lietuvos pilietybe buvo santykinai daugiausiai tokių, kas linko pritarti žemės pardavimui – 26,5 proc. Nors ir šioje grupėje didesnė dalis – 48,6 proc. – žemės pardavimui nepritarė“, – teigia A. Krupavičius.