transparency.lt | bernardinai.lt
2014 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 58 balai iš 100 galimų ir 39 vieta 175 šalių sąraše. Pernai Lietuva gavo 57 balus ir užėmė 43 vietą iš 177 valstybių. KSI kaip ir 2013 metais vėl pirmauja Danija (92 balai) ir Naujoji Zelandija (91 balas), paskutiniai sąraše yra Šiaurės Korėja ir Somalis (8 balai).
Kitos Baltijos šalys šiemet taip pat įvertintos aukštesniu balu. Estijai skirti 69 balai ir 26 vieta (pernai – 68 balai ir 28 vieta), Latvijai – 55 balai ir 43 vieta (pernai – 53 balai ir 49 vieta). Lenkija gavo 61 balą ir 35 vietą (pernai – 60 balų ir 38 vietą), Baltarusija – 31 balus ir 119 vietą (pernai – 29 balus ir 123 vietą), Rusija – 27 balus ir 136 vietą (pernai – 28 balus ir 127 vietą).
TI KSI yra vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo nulio iki 100, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 100 – labai skaidrią valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.
„Jei norime ateityje Lietuvą matyti tarp Europos Sąjungos skaidrumo lyderių, mūsų politikai ir valstybės tarnautojai turėtų padaryti keletą darbų: iš esmės sumažinti kyšininkavimo mastus ir politinės korupcijos lygį šalyje bei užtikrinti didesnį sprendimų ir duomenų atvirumą. Vienas iš svarbesnių darbų – padaryti skaidresnę lo¬bistų veiklą, geriau prižiūrėti interesų konfliktus ir tinkamai apsaugoti pranešančius apie korupciją“, – sako ‚Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Tyrimo duomenimis, ženkliai sumažėjo verslininkų, kurie dėl kokių nors priežasčių pateisina korupciją, ir padaugėjo gyventojų, dėl korupcijos paplitimo kaltinančių pačius gyventojus (pavyzdžiui, patys gyventojai 2011 m. save kaltino 24 proc. atvejų, o 2014 m. – 34 proc.), be to, sumažėjo gyventojų, manančių, jog kyšiai padeda spręsti problemas (2011 m. manančių, kad kyšiai padeda išspręsti problemas, buvo 79 proc., 2014 – 69 proc.). Tai aiškiai rodo, kad didėja korupcijai pasipriešinti pasirengusi visuomenės dalis.
Lietuvoje daugėja ir verslininkų, ir darbuotojų, manančių, kad kyšiais visų problemų neišspręsi, kad valdžios veiksmai tampa vis skaidresni. Tyrimo duomenimis, manančiųjų, jog korupcija šalyje – labai rimta problema, yra 48 proc. (19 proc. mažiau nei 2011 metais). Padidėjo gyventojų optimizmas, jog situacija dėl korupcijos keisis į pozityvią pusę, jog korupcijos apraiškų mažės. Fiksuojama, kad ženkliai išaugo verslininkų skaičius, manančių, jog efektyviausios priemonės korupcijos mastui Lietuvoje mažinti, yra prevencinės priemonės (2011 m. – 34 proc., 2014 m. – 43 proc.), o ne baudžiamosios priemonės.
Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programoje siūloma įteisinti galimybę asmenims balsuoti rinkimuose elektroniniu būdu (internetu), viešinti informaciją apie valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas ir išlaidas elektroninėje erdvėje per tam sukurtą informacinę sistemą, deklaruoti ir viešinti politikų, valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų turtą, pajamas ir interesus, stiprinti viešųjų pirkimų priežiūrą.