Rugilė Audenienė | Alfa.lt
Tik pradėjusi kopti iš demografinės duobės, Lietuva sustojo. Daugeliu gimstamumo, mirtingumo, emigracijos rodiklių velkamės Europos šalių uodegoje. Tenka spręsti ir paslaugų šeimoms, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros problemas. Tokia situacija buvo aptarta trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje „Lietuvos demografinė situacija ir ateities scenarijai“.
Nykstame ir mažėjame
Vytauto Didžiojo Universiteto tyrėjai iš turimų statistikos šaltinių padarė apibendrinančias išvadas. Pristatydama jas, parlamentarė, socialinių mokslų daktarė Giedrė Purvaneckienė sakė, kad tai patys oficialiausi, tiksliausi duomenys, kuriuos įmanoma gauti.
„Kai manęs klausia, ar lietuviai gimdo mažiau vaikų, aš su tuo nesutinku, nes dabar jie gimdo Norvegijoje, Anglijoje, Airijoje“, – į vieną iš demografijos tendencijų dėmesį atkreipė Seimo narys Algirdas Sysas.
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė sakė, kad peržvelgti demografinę situaciją dabartiniu metu būtina, nes šiemet jaučiasi nusiraminimas, esą nieko ypatingo demografijos pasaulyje neįvyko, migracija sumažėjo, gimstamumas gana stabilus, mirtingumo rodikliai – taip pat. „Bet mes sustojome, tik pradėję kopti sustojome tokiame beveik dugne, todėl situaciją reikia stebėti, daryti išvadas ir daryti kažką nuoseklaus“, – įspėjo profesorė.
Jos teigimu, gyventojų skaičiaus Lietuvoje mažėjimo tempai intensyviausi visoje Europos Sąjungoje – jau porą metų jis nesiekia 3 mln. Taip yra dėl didelio mirtingumo, emigracijos, mažo gimstamumo. „Mes nykstame, mažėjame visų pirma dėl didelės emigracijos, be to, kiekvienais metais maždaug 10 tūkst. gyventojų sumažėja dėl to, kad daugiau miršta, negu gimsta.
Po 2011 metų surašymo matome, kad ypatingai sumažėjo vaikų ir jaunimo dalis, priauganti karta nieko mums nežada. Pagyvenusių žmonių nemažėja, net didėja, per dvidešimt metų, nors mes netapome seniausi, bet senėjame intensyviausiai. Nuo 2005 metų gimstamumo rodikliai šiek tiek didėja, nuo 1990 metų ėjome į didelę duobę. Vėliau vaikų gimė daugiau, bet, kaip rodo visų šalių patyrimas, gimstamumo sumažėjo ir dėl to, kad pas mus atėjo ta banga, prasidėjusi Vakaruose, Šiaurės šalyse, kai šeimos kuriamos vėliau ir vėliau gimdomi vaikai“, – keletą svarbių demografinių tendencijų įvardijo mokslininkė.
Lietuvės gana greitai perėjo nuo gimdymo jauname amžiuje prie vaikų susilaukimo vyresniame amžiuje. Tiesa, Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal gimstamumo lygį yra šiek tiek aukščiau už bendrijos vidurkį.
Skaičiai rodo – esame beveik „mirtingiausi“ Europoje
Vidutinė tikėtina lietuvio gyvenimo trukmė – 79,38 metai moterų ir 68,53 metai vyrų, ji visą laiką mažesnė ir 0,2 metais mažesnė nei prieš pusšimtį metų buvusi trukmė. Moterų mirtingumas palengva mažėjo, bet vyrų išliko aukštas, didžiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių. Prieš 50 metų visose šalyse vidutinė gyvenimo trukmė buvo maždaug tokia pati, vėliau senosiose Europos Sąjungos šalyse ji ilgėjo, o Lietuvoje – trumpėjo. Šiuo požiūriu mūsų šalis atsilieka ir nuo Estijos, Latvijos.
„Praėjusio šimtmečio 7 dešimtmečio duomenys leidžia spręsti, ar šalyse buvo pradėta tausoti sveikata, ar ir toliau praktikuota sveikatai žalinga elgsena. Mes esame prie tų, kurie ir praktikuoja žalingą elgseną, ir netausoja sveikatos. Jeigu Vakarų Europos šalyse 8 dešimtmetyje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pradėjo mažėti, pas mus jis išliko labai aukštas, vyrų mirtingumas dėl su alkoholiu susietų priežasčių akivaizdžiai diagnozuoja, kad elgiamės tikrai žalingai“, – sakė V. Stankūnienė.
„Eurostat“ duomenimis, 2014 metais Lietuvos gyventojų, lyginant su 2005 metais, sumažėjo daugiau nei 411 tūkst., arba daugiau kaip 12 proc. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos į kitas šalis išvyko apie 790 tūkst. asmenų. 2013 metais gyventojų skaičius Lietuvoje nesudarė trijų milijonų ir buvo apie 2 mln. 960 tūkst.
Atsižvelgdamos į esamas tendencijas, Jungtinių Tautų organizacija bei „Eurostat“ Lietuvai prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą. Manoma, kad Lietuvos gyventojų skaičius sumažės iki 2,5 mln. ribos ir 2040 metais šalyje gyvens apie 2,5 mln. žmonių.
Vis dėlto prognozuojama, kad suminis gimstamumo rodiklis vis didės ir pasieks 1,8, taip pat turėtų ilgėti ir vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Nuo 2040 metų migracija turėtų būti subalansuota, bet vis tiek labai didės pagyvenusių žmonių skaičius. Po kelių dešimtmečių 60 metų ir vyresni žmonės sudarys 30 proc. gyventojų.
„Mažės darbingo amžiaus žmonių, vaikų skaičius“, – aiškino mokslininkė, pridūrusi, kad žemas gimstamumo lygis yra toli nuo galimybių užtikrinti kartų kaitą.
Daugiausia emigrantų – jaunimas ir bedarbiai
Migracijos sumažėjimas pastaraisiais metais nėra toks reikšmingas, mokslininkų skaičiavimais, ji ir toliau išlieka aukšta.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė sakė, kad Europos Sąjunga laikosi pozicijos, kad dėl menko mobilumo bendrijos viduje, senstančios visuomenės, darbo jėgos trūkumo migracija yra pageidautinas reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija nuolat turi neigiamą migracijos prieaugį tūkstančiui gyventojų. Nuo 1990 iki 2013 metų iš mūsų šalies emigravo 808 tūkst. žmonių, nors skaičiai gali būti ir didesni, nei rodo oficialūs duomenys.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
Daugiau apie besitraukiančią Lietuvą skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
Dainius Paukštė. Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją?
Dainius Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
Dainius Paukštė. Didžioji Britanija ir Lietuva – kur prasideda ir baigiasi migracijos panašumai?
Dainius Paukštė. Ignoravę savisaugos instinktą
Dainius Paukštė. Politinis pliurpalizmas
Dainius Paukštė: migracijos klišių spąstuose
Dainius Paukštė: Kelti emigracijos klausimus nebuvo politinės valios
Dainius Paukštė: „Ši nuostabi šalis neturi ateities, jei žmonės ir toliau išvyks“
D. Paukštė: ar ir toliau slėpsime prievartinę emigraciją?
Dainius Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
Dainius Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
Dainius Paukštė. Po pasaulį – tuščiomis padangomis
Vytautas Rubavičius: ar ką pakeis Vytenio P. Andriukaičio praregėjimas?
Norbertas Penkaitis. Nykstanti tauta
Boguslavas Gruževskis: Ekonomika auga, o žmonės ir visuomenė nelaimi. Kas tada laimi?
Giedrius Česnakas. Nematomas iššūkis Lietuvos nacionaliniam saugumui