Vidmantas Misevičius | respublika.lt
Dėl valdančiųjų sukurto konflikto su Kinija verslas jau patiria milijoninius nuostolius, kurie ir toliau augs. Jeigu skubiai nebus rasta išeitis iš padėties, į kurią Lietuvą įstūmė trumparegiški valdžios veiksmai, šalies ekonomikos laukia rimtas sukrėtimas. Apie tai pokalbyje su „Vakaro žiniomis” perspėja Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Kęstutis Černeckas.
Skeptiškai vertinate Lietuvos perspektyvas. Kodėl?
Visiems, matantiems realią padėtį, akivaizdu, kad Lietuva mūšį su Kinija pralaimi jam dar neprasidėjus. Be to, tai turės ilgalaikes pasekmes ne tik globaliai politikai, bet ir skaudžiai smogs mūsų šalies ūkiui.
NorPriminsiu, kad per pastarąjį dešimtmetį ekonominės sąsajos tapo dar labiau globalios. ES prekybos apimtys su Kinija artėja ties 600 mlrd. eurų per metus, o Kinijos įsigijimai ir investicijos Europoje viršija 645 mlrd. eurų. Lietuva iš ES yra sulaukusi kiek mažiau negu 22 mlrd. eurų investicijų, iš jų 5,6 mlrd. eurų investavo Vokietija. Beje, Lietuvoje pagaminamos prekės užsienio investuotojų pastatytose gamyklose keliavo ir į tą pačią Kiniją. Tad jei Kinija, neįsileisdama prekių ar žaliavų, kuriose yra „lietuviško kvapo”, ekonomines sankcijas pritaikys visa apimtimi, pasekmės mūsų krašte bus juntamos ir po dešimties metų. Ženklų, rodančių, kad tokios sankcijos bus, kasdien atsiranda vis daugiau. Juolab kad Lietuvos prekybos apimtys tarptautiniame kontekste yra tokios mažos, jog Kinijai mūsų šalis tampa labai patraukliu „auklėjimo” pavyzdžiu tiek ES, tiek visam pasauliui.s nuo diplomatinio konflikto eskalavimo pradžios praėjo keturi mėnesiai, tačiau iki šiol Lietuvoje niekas nedrįsta prisiimti atsakomybės.
Panaudodami mus, kinai labai aiškiai parodys, kas laukia tų, kurie peržengs Kinijos raudonąsias linijas. Lietuvos eksporto apimtis į šią šalį yra 642 kartus arba 202,5 mlrd. eurų mažesnė, lyginant su bendru ES eksportu į Kiniją 2020 m. Lietuviškoji dalis tesudarė 0,16 proc. nuo bendro ES eksporto kiekio, tad jei prekybos santykiuose tarp ES ir Kinijos neliktų Lietuvos, nei ES, nei Kinija to nepajustų.
Suvokiant tai nereikėtų puoselėti vilčių, kad ES, kenkdama pati sau, skubės padėti Lietuvai.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.