Justinas Argustas | „Lietuvos žinios“
Kai JAV Kongreso komitetai rengia svarstymus dėl siūlomų įstatymų, prie Kapitolijaus kalvos nutįsta norinčių ten patekti piliečių eilės. Lietuvos Seimas daugiau visuomenės dėmesio sulaukia nebent per piketus ar mitingus.
Parlamento durys atviros visiems, tačiau mažai kas žino, ką jame veikti. Apklausos liudija, kad dauguma mūsų šalies gyventojų mano, jog prisidėti prie viešųjų reikalų tvarkymo pakanka balsuojant per rinkimus. Diskusijos Seimo komitetų posėdžiuose, specialūs komitetų klausymai, viešosios konsultacijos – tokie demokratijos įrankiai daliai visuomenės atrodo lyg egzotika, nors norint dalyvauti priimant sprendimus tereikia brūkštelėti elektroninį laišką.
Vietos eilėje net parduodamos
JAV Kongreso komitetams rengiant svarstymus šiek tiek vietų rezervuojama žiniasklaidai, o kitos paliekamos visuomenės atstovams pagal principą „pirmas atėjai – pirmas patekai“. Kartais žmonės pradeda rinktis iki posėdžio likus parai ar daugiau. Pavyzdžiui, korporacijų lobistai nuolat siekia dalyvauti tokiuose svarstymuose, kad per jų pertraukas galėtų pasikalbėti su įstatymų leidėjais apie projektus, kurie daro įtaką verslui.
Eilės prie Kapitolijaus kalvos virsta ir pasipelnymo šaltiniu. Lobistai nelinkę laukti ir gaišti daugybę valandų, tad sumoka stovėjimo eilėse paslaugas teikiančioms bendrovėms, kad šių pasamdyti žmonės padarytų tai už juos. Prieš prasidedant svarstymams lobistai tiesiog pasikeičia vietomis su samdytais asmenimis ir atvyksta į reikiamą salę.
JAV diskutuojama, ar tokia praktika suderinama su demokratija, o Lietuvoje prie parlamento renkamasi nebent piketuoti.
Trečiadieniais – 300 žmonių
Seimo komitetų posėdžiai ir specialūs klausymai, kaip numato Seimo statutas, yra atviri. Patekti į juos ir išsakyti savo nuomonę apie svarstomus projektus, regis, paprasta.
„Parašykite man elektroninį laišką. Grįš pirmininkė, suderinsiu ir išrašysime leidimą. Atsakysiu dar šiandien. Pakanka nurodyti vardą, pavardę ir kam atstovaujate“, – taip LŽ žurnalistui, prisistačiusiam aktyviu piliečiu, norinčiu dalyvauti komiteto posėdyje, telefonu paaiškino Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro atstovė.
Panašiai kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro darbuotoja. Jos buvo teirautasi, kaip patekti į trečiadienį numatytą komiteto posėdį, kuriame esą norima tarti žodį.
„Jeigu gavote kvietimą ar turite laišką su darbotvarke, kurį siunčiau, atrašykite. Nurodykite pavardę ir kam atstovaujate – užsakysiu leidimą. Kitu atveju parašykite, dėl kokio klausimo ateinate, kad žinotų pirmininkas. Darbotvarkė yra atvira“, – telefonu išdėstė Seimo darbuotoja.
Sesijos laikotarpiu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vienos dienos leidimą į Seimo rūmus gali užsakyti Seimo narys, Seimo kancleris ar pavaduotojai, įgalioti Seimo kanclerio biuro darbuotojai ir kiti.
Vadovybės apsaugos departamento duomenimis, pernai Seimas sulaukė 82 tūkst. lankytojų. Jiems darbo dienomis išrašomi vidutiniškai 95 vienos dienos leidimai. Kaip LŽ informavo Seimo kanceliarija, lankytojų gerokai padaugėja trečiadieniais – komitetų ir komisijų posėdžių dienomis. Į juos ateina ir apie 300 žmonių.
Nežino arba netiki
Tokie palyginti maži skaičiai rodo, kad Lietuvos visuomenė nėra pilietiškai aktyvi. Visų pirma, vyrauja nuostata, jog užtenka balsuoti per rinkimus. Kitaip prisidėti prie sprendimų priėmimo arba nenorima, arba nežinoma, kad yra tokia galimybė. Tačiau tai – tik viena medalio pusė.
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentės Rūtos Žiliukaitės manymu, pilietinio pasyvumo priežastis paprasta – absoliuti dauguma žmonių nežino, kaip gali prisidėti. „Nors galimybė sukurta, yra vieši svarstymai, konsultacijos, apie tai nežinoma. Kodėl? Informacijos apie tai netrūksta – tereikia susirasti. Tik ji nepasiekia žmonių įprastais būdais – per bičiulius, artimuosius, t. y. per tuos kanalus, kurie efektyvūs ir garantuoja įsitraukimą. O tai tokią veiklą paverstų savaime suprantama arba normalia“, – kalbėjo sociologė.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
© Lietuvos žinios